Naujausios
Parašo kaina — 50 milijonų litų
Šiaulių miestą valdanti koalicija, kurios dauguma frakcijų prisidėjo pūsdamos skolų ir biudžeto burbulą, ieško būdų apkarpyti išlaidas 50 milijonų litų. Vakar antrą dieną už uždarų durų vyko aršios diskusijos: dėti ar ne parašus ant bado dietos?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Iš principo — „taip“
Miesto Taryboje valdantiesiems priklauso visos frakcijos ir kone visi Tarybos nariai — 29 iš 31. Už uždarų durų siekiama suformuoti „šimtaprocentinę politinę valią“. Kad nebūtų vėliau “populistinių“ žygių ir kliūčių sudaryti realias pajamas atitinkantį kitų metų miesto biudžetą. Taip pat įgyvendinti visas jau pagarsintas priemones.
Tarp jų — mokyklų tinklo karpymo, asignavimų biudžetinėms įstaigoms mažinimo nuo 20 iki 40 procentų, politinių postų, algų, jų priedų ir kanceliarinių išmokų apsikarpymo, Savivaldybės administracijos reformos, valdininkų etatų mažinimo.
„Jeigu turėsiu visų koalicijos narių parašus po visomis priemonėmis, pradedame įgyvendinti, jeigu ne — stabdome,“ — sakė “Šiaulių kraštui“ J. Sartauskas.
Meras komentuoti diskusijų eigą atsisakė: „Nenoriu daryti spaudimo“. Nors politiniuose užkulisiuose ne paslaptis, jog merui didžiausią spaudimą tenka atlaikyti iš savos Socialdemokratų frakcijos.
Pirmadienį pasitarime dalyvavo ir šiauliečiai Seimo nariai Edvardas Žakaris, Valerijus Simulik, Valentinas Mazuronis, Laimontas Dinius.
Vakar vakare, po darbo valandų, koalicija dar kartą rinkosi. Prieš šį pasitarimą politikai prognozavo, laukiantys „galutinio teksto“. Bet, “Šiaulių krašto“ žiniomis, nuomonės vėl susikirto.
Kur kertasi?
„Šiaulių krašto“ kalbinti politikai neslėpė, jog iš esmės kliūna tik dėl mokyklų jungimo.
Socialdemokratai siūlo atidėti „Saulės“ pradinės prijungimą prie Romuvos progimnazijos ir Lieporių pradinės — prie Gegužių progimnazijos.
Centro pradinę dabar siūloma jungti prie Jovaro progimnazijos. Išlieka nuostata jungti Aukštabalio pradinę prie „Rasos“ progimnazijos, Dainų pradinę — prie Dainų progimnazijos ir Dubijos pagrindinę — prie Salduvės progimnazijos.
E. Žakaris, Socialdemokratų partijos Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas, „Šiaulių kraštui“ sakė, jog turėtų būti peržiūrimas ir pats mokyklų jungimo principas: “Gal ne prijungti, o jungti ar steigti filialus ar tik įkelti“.
Nesutinka socialdemokratai ir su biudžetinėms įstaigoms jau „nuleistais“ procentais sutaupyti, juos siūlo mažinti laikinai — tik vieneriems metams.
Be to, anot E. Žakario, „mažinimų atskaitos taškas turi būti ne esama situacija. Vieni taupė jau ir anksčiau, kiti — ne. Nelabai sąžininga būtų dabar visiems taikyti vienodus procentus.“
„Ne“ — Menų fabrikui, klausimai dėl arenos
Socialdemokratų nuomone, turi būti svarstoma ir kokius Savivaldybės projektus atidėti. „Menų fabrikui mes sakome “ne“, — vienareikšmiai tvirtino E. Žakaris.
Koalicija, anot jo, dar turi atsakyti: „Ar ir toliau dotuosŠiaulių areną? Ką darys su sporto mokyklomis — dabar vien bendrojo lavinimo mokyklos judinamos? Du turgus yra, ar reikia dviejų administracijų?“
Laukia socldemų apsisprendimo
„Mes pritarėme taupymo programai nuo pat pradžių, — sakė Jonas Bartkus, Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos seniūnas. — Bet socialdemokratai dabar palaiko kitokį mokyklų jungimo variantą.“
Jį stebina buvęs socialliberalų lyderis, o dabar socialdemokratas parlamentaras V. Simulik, kuris kritikuoja Savivaldybės politikus. Anot J. Bartkaus, praėjusioje kadencijoje švietimo politika buvo būtent socialliberalų rankose — nuo vicemerės iki Švietimo komiteto pirmininko. Bet nieko nesiūlyta daryti.
Konservatoriaus nuomone, tuštėjančių mokyklų uždarymas jau seniai neišvengiamas, kai moksleivių mokyklose vidutiniškai yra tik per 400.
„Švietimo reikmėms eina didžioji biudžeto dalis, — sakė J. Bartkus. — Biudžetas mažėja, todėl mokyklos ir judinamos.“
Liberalų ir centro sąjungos skyriaus pirmininko,Tarybos nario Gintaro Karalevičiaus nuomone, pirmiausia didžioji frakcija — socialdemokratų — turinti galutinai apsispręsti.
„Manau, jog negalima daryti išimčių — turėtų būti jungiamos visos pradinės mokyklos, — sakė G. Karalevičius. — Kitaip liks nuoskaudų.“
„Darbiečių“ lyderis Aidas Gedvilas “Šiaulių kraštui“ apgailestavo, kad atmestas jų siūlymas Tarybos nariams iš viso nebemokėti kanceliarinių išmokų.
Bet, anot jo, pritarta siūlymui, kad įstaigoms mažinimo procentas neturi viršyti 30 procentų, kad jos pačios turėtų spręsti, ką ir kaip taupyti.
„Pasiūlėme dar mokykloms įvesti ir aplinkos krepšelį, kad mokyklos konkuruotų tarpusavyje, — sakė A. Gedvilas. — Biudžeto skaičiai yra tokie, kad ne iš “malonumo“ apie taupymo planus galvojame. Ir politinė valia turi būti šimtapocentinė — visi turi pasirašyti.“
KLAUSIMAS: Šiaulių miesto valdančiojoje koalicijoje yra kone visa Taryba — 29 nariai iš 31: ar jie ir toliau biudžetą „pūs“, ar nuleis ant žemės?
TIKSLAS: Meras Justinas Sartauskas siekia, kad visi koalicijos nariai padėtų parašus po taupymo programa ir prisiimtų atsakomybę.
Jono TAMULIO nuotr.
KOMENTARAI
Nemokamų atostogų — du mėnesiai?
Irena ŽILINSKIENĖ, Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė:
— Turime susimažinti išlaidas 25 procentais — tai trijų mėnesių išlaidos. Jeigu būtų mažinama 10— 15 procentų, dar galima būtų suprasti, dabar visi esame pasimetę. Gresia ėjimas nemokamų atostogų — po du mėnesius. Tai labai blogai ne tik darbuotojams — visai bibliotekos veiklai.
Vykdome laimėtus didelius projektus, tarp jų ir tarptautinius, esame praktiškai perėmę funkciją apmokyti žmones kompiuterinio raštingumo. Vien dėl konsultacijų šiais metais aptarnauti per 8 tūkstančiai žmonių, apmokyti — per 200. Tuo juk prisidedame ir prie Savivaldybės darbo, padedame šiauliečiams prieiti prie informacijos, nepatirti socialinės atskirties. Vaikai neturi kur eiti, ateina čia — 25 tūkstančius jų užėmėme per vasaros atostogas.
Vidutinis mūsų darbuotojų atlyginimas vos per 1000 litų. Mokos fondą reikia sutaupyti 25 procentais, tai iš ko sutaupyti? Trumpinti bibliotekos darbo laiką? Nukentėtų šiauliečiai. Bet tai darysime tik kraštutiniu atvejų.
Liūdna repeticija
Romualda Atkočiūnienė, Dailės galerijos direktorė:
— Bandome įsitekti į 26 procentų mažinimo planą — viską mažiname. Niekada veiklai mums ir neskirdavo lėšų, jas laimime iš fondų.
Kai kurių paslaugų iš viso atsisakome, kitoms iš naujo skelbiame viešuosius pirkimus, mažesnes kainas siūlo, taip centas prie cento ir bus litas.
Dirbsime kiekvienas per savaitę viena diena mažiau slenkančiu grafiku. Taip atlyginimus susimažinsime. Skaudžiau būtų, jeigu tektų iš darbo išeiti. Dabar specialistai gauna tik per tūkstantį litų į rankas, algos dar labiau mažės.
Tokią repeticiją darome, kol negavome patvirtinto biudžeto. Žmonės turi daugybę idėjų ir darbų — mūsų parodų planas kitais metais didesnis, nei šių metų. Apie įstaigos reikalingumą nė nėra kalbos — mes turime išlikti.
Kaip nusirista iki tokio lygio?
Romas SENKUS, Rėkyvos pagrindinės mokyklos direktorius:
— Mes, direktoriai, kažką turime daryti, nors niekas nuo mūsų nepriklauso. Mums nustatyta susimažinti apie 40 procentų, bet tai — nesąmonė.
Mokykla — specifinė, mikrorajono pakraštyje, nei sargų, nei valytojų negaliu atsisakyti. Be sargų mūsų aplinka iš karto bus nuniokota. Suprantu, kad Savivaldybė nusirito iki tokio lygio, kad nebeišeina nieko nedaryti. Bet kaip iki to buvo privesta? O privesta tylomis.
Dabar švietimo, kultūros įstaigos visą naštą turi nešti, bet jos juk nekaltos dėl tokios situacijos.
