Parama Ukrainos kariuomenei – iš pirmų rankų

Parama Ukrainos kariuomenei – iš pirmų rankų

Parama Ukrainos kariuomenei – iš pirmų rankų

Praėjusią savaitę paramos Ukrainai organizatoriai iš Chersono srities Akmenės rajono savivaldybėje pasakojo apie būtinybę remti Ukrainos armiją ir rinko jai aukas.

Vytautas RUŠKYS

vytautas@skrastas.lt

„Ukrainiečių kariuomenė – apgailėtina“

Pagalbos Ukrainos kariams štabo Chersono mieste steigėja ir koordinatorė, pagalbos nukentėjusiems nuo karo ir pabėgėliams iš Krymo koordinatorė, Chersono srities labdaros ir sveikatos fondo direktorė Natalija Danutė Bimbiraitė be užuolankų apibūdino: Ukrainos kariuomenės būklė – apgailėtina.

Ji vardijo, ko labiausiai kariams trūksta. Pirmiausia – šalmų bei neperšaunamų liemenių. Artėjant žiemai ieškoma tam metų laikui tinkamų maskuojamųjų uniformų. Reikia ir miegmaišių. Daug problemų kyla dėl kareiviškos avalynės, nes turima nėra kokybiška.

Kariams labai reikia specialių prietaisų, kurie reaguoja į šilumą.

Taip pat laukiama racijų. Artileristams ir malūnsparnių ekipažams ieškoma navigacijos įrangos.

N. Bimbiraitės tvirtinimu, net transportas – skausminga tema. Pasidžiaugė pačiu naujausiu paramos pavyzdžiu: vienas ūkininkas pigiai nupirko neišmuitintą UAZ automobilį ir perdavė kariniam daliniui. Prie vairo sėdo vadas, iki šiol važinėjęs KRAZ sunkvežimiu, kuris ne tik ryja kurą, bet ir yra iš tolo matomas.

Kitas geradaris nupirko keturratį motociklą. Jam pritvirtintas stogas. Ant jo kariai pastatė kulkosvaidį.

„Tai lyg šiuolaikinė tačianka“, – sakė viešnia.

Paramos organizatoriai ieško net smulkmenų: pirštinių, apsaugų keliams, žiebtuvėlių, apsauginių akinių.

Vyriausybė nepajėgia

Ukrainiečiai išgirdo nuostabą: atrodo, kad Ukrainos vyriausybė nesirūpina savo kariais, kai dėl Rusijos intervencijos valstybė pavojuje?

N. Bimbiraitė atsakė: rūpinasi. Ir paminėjo kuriozinį pavyzdį, kaip Chersono srityje apie 200 kilometrų sieną su Rusija saugančiam daliniui skirta šimtas striukių, nors kovotojų yra penki šimtai.

„Būtent dabar sprendžiami kariuomenės išgyvenimo klausimai – nes atėjus žiemai nebebus įmanoma ištverti plonoje palapinėje su metaline krosnele, vadinama buržuika, – sakė N. Bimbiraitė. – Gali tekti kasti žemines, nes iki žiemos neįmanoma pastatyti ką geresnio“.

Ukrainos teritorinės gynybos bataliono „Sarmat“ (Chersono sritis, Krymo pasienis) atstovas Olegas Šadevskis paaiškino, kodėl Ukrainos vyriausybės skiriamas finansavimas kariuomenei nėra pakankamas.

„Karinė pramonė ir karinės tarnybos šalies gilumoje buvo kai kur sunaikintos, kai kur pristabdytos, – sakė O. Šadevskis. – Kol vėl paleisime šią mašiną – reikia išgyventi. Antra vertus, nepakanka pasakyti kokiam tekintojui, kad jis pradėtų dirbti, reikia išjudinti biurokratinį mechanizmą“.

Karo meto sąlygomis viešai tokie klausimai, anot N. Bimbiraitės, net nesvarstomi.

„Kai iš arti matome realią kariuomenės padėtį, mums, civiliams žmonėms, reikia pakišti savo petį“, – sakė N. Bimbiraitė.

Nepasitiki bankų sąskaitomis

Susitikime stebėtasi, kodėl renkami gryni pinigai?

Paaiškinta, kad paramos pinigai buvo pervedami į Ukrainos gynybos ministerijos sąskaitą. Suaukota apie 200 milijonų grivinų. Po kelių mėnesių imta domėtis, kaip išleisti surinkti pinigai. Paaiškėjo, kad jie guli įšaldyti.

Chersono srities labdaros ir sveikatos fondas yra paskelbęs paramos sąskaitą, tačiau jo direktorė linkusi aukas rinkti grynaisiais.

„Pagal Ukrainos įstatymus perkant daiktą privalu 20 procentų jo vertės sumokėti valstybei, – sakė N. Bimbiraitė. – Jei perki naktinio matymo prietaisą už penkis tūkstančius, tai turi sumokėti valstybei tūkstantį. O tai labai skaudu, kai skaičiuojama kiekviena suaukota kapeika“.

Ji sakė suprantanti, kad lyg ir pažeidžia šalies įstatymus, tačiau nesutinka, kad valstybė uždirbtų nuo karo bėdų.

„Aš galiu patikinti, jog visi mūsų 16 metų patirtį turinčio fondo surinkti pinigai yra panaudojami pagal paskirtį, o valstybės lygyje – negarantuoju, ir ne mano ar kitų visuomenininkų jėgoms patikrinti“, – sakė N. Bimbiraitė.

Suaktyvėjusi saviorganizacija

Susitikime su šalies prezidentu dalyvavusi N. Bimbiraitė išgirdo, kad šį rudenį Ukrainoje ketinama pradėti gaminti kariuomenei reikalingus naktinio matymo prietaisus. Kitur jau bandoma gaminti ir neperšaunamas liemenes.

„Pirmieji du rudens mėnesiai yra lemiami naujos Vyriausybės darbe, o Ukrainos liaudis kantriai stebi Ukrainos prezidento ir jo komandos veiksmus, suprasdami, kad tai – ne burtininkai ir greitai negali padaryti pokyčių, – sakė N. Bimbiraitė. – Bet netrukus paklausime: kokie rezultatai? Tokių jėgų, kurios klaustų, – yra. Juk Maidano pamokos nepraėjo veltui. Žmonės nebekentės ir pakraščiuose, jau dabar aštriai bendrauja su vietinėmis valdžiomis“.

Ukrainoje išryškėjo dvi pilietinio judėjimo kryptys: paramos Ukrainos armijai ir pagalbos pabėgėliams iš mūšių vietų. Jiems pastaruoju metu daug humanitarinės paramos gaunama iš Baltarusijos.

„Dabar Ukrainoje saviorganizacijos lygis toks aukštas, kokį prieš pusmetį buvo sunku ir įsivaizduoti – kaip kosmosą“, – sakė N. Bimbiraitė.

Autoriaus nuotr.

PASIRUOŠIMAS: Chersono srities labdaros ir sveikatos fondo direktorė Natalija Danutė Bimbiraitė sakė, kad Ukrainoje žuvo daug karių dėl nepakankamo pasiruošimo Rusijos agresijai.

LAIKRAŠTIS: Paramos Ukrainos kariuomenei tema vyrauja N. Bimbiraitės redaguojamame laikraštyje.