Naujausios
Rožių puokštes ir simbolines dovanas šaulė priėmė „Dubysos“ sporto salėje pasibaigus treniruotei. Ji prisipažino, kad toks dėmesys – netikėtas.
„Gerai, kad nieko nežinojau, o tai treniruotėje tikrai ne tai būtų galvoje“, – juokėsi sportininkė ir sakė, kad nesijaučia sulaukusi tokio jubiliejaus, nes turi dar daug planų.
Rugpjūčio 26 dieną Raimedos laukia kelionė į Prancūziją, o jos paralimpinis startas vyks rugpjūčio 31 dieną.
„Tai ne tik man sportinis įvykis, bet ir labai didelis gyvenimo nuotykis. Nuoširdžiai ruošiuosi, slepiuosi nuo visų, kad niekas netrukdytų“, – sakė Raimeda, pridūrusi, kad jubiliejų švęs jau po paralimpiados.
Šaulė jau žino, kad paralimpiados atidarymą matys tik ekrane, nes šaudymo rungtis vyks Šantoru mieste, kuris yra už 3 valandų kelio nuo Paryžiaus.
Paklausta, kiek jos rungtyje bus dalyvių, Raimeda atsakė: „Žinokit, aš tų namų darbų neatlieku. Nesidomiu, kas, kur treniruojasi, man rezultato tai nepridės, o išmušti iš vėžių gali. Nors kartais akis savaime užkliūva už tokios informacijos. Neseniai perskaičiau, kad vengrų, lenkų, prancūzų ir anglų rinktinės šiuo metu treniruojasi Bolonijoje, nes ten artimiausias klimatas, karščiai.“
Sportininkė pastebėjo, kad visi olimpiniai sportininkai treniruojasi tikrose erdviose šaudyklose, prie jų sėdi treneriai, kurie stebi kiekvieną jų judesį, komentuoja.
„Bet kartais tie lietuviški „lenciūginiai“ irgi moka savo darbą padaryti“, – juokėsi 11 metų kulkiniu šaudymu užsiimanti Raimeda.
Sportininkė įvardijo, kad geriausius rezultatus jos sporto šakoje demonstruoja Irano sportininkės. Iš šios šalies paralimpiadoje dalyvaus trys kulkinio šaudymo atstovės.
Ji pasakojo, kad paralimpiadai treniravosi suspaustoje erdvėje, tamsioje šaudykloje, kurią liepos pabaigoje praūžus audrai su liūtimis katastrofiškai užliejo. Teko ieškoti pagalbos. Ją priglaudė sporto centras „Dubysa“.
„Gyvenimas mane myli“, – sakė šaulė, pažymėdama, kad dabar turi panašias sąlygas, kokios bus Prancūzijoje vyksiančioje paralimpiadoje.
Iš suspaustos erdvės išlindus į erdvias pasaulinio lygio šaudyklas, tenka net pasimesti, nes net taikinys atrodo kitaip. Sporto salės erdvės panašios.
Sportininkė apgailestavo, kad Lietuvoje beveik nėra kulkinio šaudymo trenerių. Vieną trenerę labai prašė jai padėti, tačiau specialistė sutartimi pririšta prie savo sporto mokyklos, tad dirbti su kitais sportininkais negali. Taigi Raimedai tenka dirbti, sako, pačiai su savimi – pasipyksta, pasitaria.
Paralimpinėse varžybose 1,2 kilogramo sveriančiu pneumatiniu pistoletu sportininkė turės šaudyti 1 valandą 10 minučių ir atlikti 60 šūvių. Per tiek laiko visus šūvius turi atlikti vienodai – ranka, galva, petys, riešas, akys turi būti pakreipti taip pat. Be to, turi neišbarstyti minčių, išlaikyti susikaupimą.
Po paralimpiados Raimeda žada atostogauti, nes vasaros beveik nematė. Penkis kartus per savaitę po keletą valandų vykstančios treniruotės užėmė visą vasarą. Ketina kelias savaites duoti pailsėti ir savo ginklui, bet ar ištemps tiek be jo, juokdamasi abejojo.
