Naujausios
„Nė vienas nesame apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų, tačiau šią paprastą tiesą būna sunku suprasti, kol ji nepaliečia mūsų pačių gyvenimo“, – įsitikinusi Justina.
Kasdien susidurdama su skirtingomis žmonių gyvenimo situacijomis, finansų valdymo konsultantė stengiasi į jas pažvelgti iš šalies ir dalijasi mintimis, kurios gali būti naudingos dar svarstantiems, ar tikrai reikia drausti gyvybę.
Geriau nebėgti nelaimei iš paskos
Draudikai pastebi, kad po skaudžios nelaimės Vilniaus Viršuliškių daugiabutyje daug žmonių suskubo apdrausti savo būstus. Anksčiau skeptikai būtų sakę, esą kam mokėti įmokas, jeigu dažniausiai nieko nenutinka, tačiau dešimčių šeimų nelaimė kitiems tapo didele pamoka. J. Kančauskaitė įsitikinusi – laimė, kai nieko nenutinka, bet draudimo sutartis suteikia saugumo jausmą tam kartui, jeigu nutiktų.
„Būstą draudžiame, kad turėtume apsaugą įvykus nelaimei. Baisu likti be namų, bet kur kas dažniau pasitaiko atvejų, kai, prireikus atlyginti kaimynams padarytą žalą, tenka imti paskolą. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie gyvybės draudimą, kuris turi daug įvairių apsaugų“, – kalba Justina.
Artimieji – be paskolų naštos
Ji sako nesuprantanti žmonių, kurie, imdami nemažas paskolas būstui, nedraudžia savo gyvybės. Šeimoms, turinčioms finansinių įsipareigojimų ar paskolų, turėti finansinį užnugarį – itin svarbu.
Nereta šeima turi paskolą ir tik vieną pagrindinį šeimos maitintoją. Jeigu jo neliktų, o šeimos pajamos būtų mažos, galima atsidurti išties nepavydėtinoje situacijoje.
Pasak Justinos, turint paskolų ar kitokių finansinių įsipareigojimų, pirmiausia reiktų pagalvoti apie savo šeimą, vaikus, kuriems gyvybės draudimo išmoka nelaimės atveju taptų didele paspirtimi ir padėtų sumažinti finansinę naštą.
„Teko susidurti su istorijomis, kai jaunas, vos pilnametystės sulaukęs vaikinas priėmė mirusio tėvo palikimą, o kartu ir paskolą, nes tėvas nebuvo pasirūpinęs gyvybės draudimu, arba kai vyro įsipareigojimai perėjo jaunai moteriai, likusiai su kūdikiu ant rankų.
Kiti galbūt nenori prisileisti nė minties apie blogiausius scenarijus – kad jiems kas nors gali atsitikti. Tačiau kalbame ne tik apie gyvybę. Patyrę rimtą traumą ar susirgę, rizikuojame ilgą laiką likti be pajamų arba jas gauti mažesnes. Gyvybės draudimo išmoka padėtų šeimai išgyventi sudėtingą laikotarpį“, – pasakoja J. Kančauskaitė.
Laimei, jos teigimu, daugelis žmonių, pasirašę būsto paskolos sutartį, iškart veria gyvybės draudikų duris ir ieško galimybės iš anksto pasirūpinti savo artimaisiais.
Rūpi jauniems žmonėms
Finansų valdymo konsultantė pastebi, kad vis dažniau dėl gyvybės draudimo kreipiasi jauni žmonės.
„Trisdešimtmečiai jau turi gyvenimo patirties, yra matę pasaulio ir supranta gyvybės draudimo svarbą. Kita vertus, jie gyvena aktyviai, daug keliauja ir savo aplinkoje susiduria su automobilių avarijomis ar kitokiomis nelaimėmis. Todėl jauni žmonės, neretai vos gavę vairuotojo pažymėjimą, ateina pasitarti ir dėl gyvybės draudimo bei papildomų apsaugų nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų“, – sako J. Kančauskaitė.
Be abejo, klientams svarbus įmokos dydis. Jokios taisyklės nenurodo, koks jis turėtų būti: kiekvienas žmogus gali pats nuspręsti, kiek pinigų skirti gyvybės draudimui, pagal savo poreikius ir aplinkybes.
Tačiau Justina turi ką atsakyti teigiantiems, kad gyvybės nedraudžia dėl pinigų trūkumo. Jos nuomone, gyvybės draudimas reikalingiausias būtent tiems žmonėms, kurie stokoja pinigų, o kainuoti jis gali mažiau nei vienas puodelis kavos per dieną. Tokią sumą, konsultantės nuomone, į savo saugumą gali investuoti daugelis. Optimalią įmoką ir tinkamiausią gyvybės draudimo sprendimą geriausia pasirinkti pasitarus su savo darbą išmanančiais draudimo konsultantais.
„Apsidrausti gyvybę reiktų šiandien, kad rytoj netektų nusivilti išgirdus, kad gyvybės draudimo sutarties atgaline tvarka sudaryti negalima.
Deja, tenka atsakyti, kad pagalvoti apie gyvybės draudimą reikėjo iš anksto. Tai sakydama, omenyje turiu ir savo pačios istoriją“, – sako J. Kančauskaitė.
Užs. Nr. 549533
