Naujausios
Skeptikus kviečia pasavanoriauti arba padirbėti ligoninėje
Respublikinė Šiaulių ligoninė laukia antrosios COVID-19 bangos piko ir atoslūgio. Ligoninės direktorius Remigijus Mažeika vakar spaudos konferencijoje pabrėžė, kad pagal vieną iš mokslininkų sumodeliuotų scenarijų COVID-19 didžiausią piką gali pasiekti apie lapkričio 27 dieną. Tam laikui šalyje tokiems ligoniams prireiks 1150 lovų.
Šiaulių regione gali reikėti 160 lovų, tačiau R. Mažeika, atsižvelgdamas, kad regione koronaviruso infekcijų augimas prasidėjo anksčiau, nei visoje šalyje, prognozuoja, kad hospitalizuojamų ligonių bus dar daugiau.
Praėjusį savaitgalį į ligoninę paguldyta kasdien po maždaug 15 pacientų, sergančių COVID-19. Vakar rytą ligoninėje buvo gydomas 101 pacientas, 15 sunkiausios būklės – reanimacijoje. Penktadienį tokiais pacientais užildytas buvęs Chirurgijos skyrius, kuriame įrengtos 25 lovos. Chirurginė ambulatorinė pagalba perkeltą į Vaiko ir motinos kliniką, į Vaikų chirurgijos skyrių. Ten ambulatorinė pagalba dabar teikiama ir suaugusiems. Chirurginiame korpuse liko vienas Chirurginis skyrius, kuriame teikiama būtinoji ir dalis planinės pagalbos.
Direktorius pripažįsta, kad tiek lovų „kovidiniams“ ligoniams, kiek turi dabar, neužteks. Specialistai vertina alternatyvas.
R. Mažeika akcentavo, kad, steigiant naujas lovas, svarbu yra ne tik vieta, deguonies prijungimas, bet ir labai rimta problema – personalas. Specialistų rezervas traukiasi, trūksta ir ne specialistų darbo rankų. Vadovas pasidžiaugė, kad išviešinus ligoninės kvietimą ateiti savanoriauti arba įsidarbinti ligoninėje atsiliepė apie 10 norinčiųjų.
„Siūlėme savanoriams paprastesnį variantą nukreipti dirbti ne į „kovidinį“ skyrių, o į kitą, iš ten darbuotojus perkeliant dirbti su COVID-19 ligoniais. Tačiau yra tokių, kurie sako: „Ne, mums reikia iššūkių“, ir yra pasiruošę po apmokymų eiti į Infekcinių ligų skyrių“, – pasakojo vadovas.
R. Mažeika kvietė ateiti į ligoninę savanoriauti tuos, kurie sako, kad ligoninės tuščios.
„Būtų gerai, kad ateitų savanoriai iš tų, kurie čia visiems siunčia „atvirus laiškus“, pasivadinę „aktyviais susitelkusiais Lietuvos piliečiais“. Tikrai duotume darbo, parodytume, koks tai sunkus darbas. Gal praeitų noras filmuoti pro ligoninių langus, nes ligoniai yra sunkios būklės, ir nebūtinai dėl „kovido“, jie dar serga ir kitomis sudėtingomis ligomis. Bet deja, turime ir labai jaunų sunkios būklės „kovidinių“ ligonių“, – kalbėjo gydymo įstaigos vadovas.
Šiaulių ligoninė sulaukė pagalbos iš Mažeikiuose. Ten esančioje ligoninėje įsteigta 20 vietų COVID-19 sergantiems žmonėms, jų skaičius plečiamas iki 45. Tačiau per šį savaitgalį ligos protrūkiai įvyko Mažeikių ligoninės Traumatologijos skyriuje, Telšių ligoninės reanimacijoje, Slaugos skyriuje, Plungės ligoninėje. Šios ligoninės yra svarbios, nes galėtų pagelbėti Šiauliams, bet pačios tampa problematiškomis.
Anot direktoriaus, atsitiko bėda Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriuje, susirgo keli darbuotojai, tenka spręsti, kaip organizuoti šios srities darbą.
R. Mažeika pripažino, kad jau trūkinėja planinė endokrinologų ir reumatologų pagalba. Mobilizuojami gydytojai, kurie gali dirbti stacionaruose.
Šiaulių ligoninėje turi 1222 darbuotojus. 94 nedirba dėl kitų priežasčių, 66 serga COVID-19, 14 – saviizoliacijoje po kontakto su sergančiais. 14 procentų personalo nedirba, o kuo pakeisti ligoninė neturi.
Židiniai nedideli, bet jų daug
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patarėjos, vykdančios vadovo funkcijas, Simonos Abromavičienės žodžiais, situacija Šiauliuose ir apskrityje išlieka sudėtinga.
Užsikrėtimų skaičius čia ėmė augti nuo spalio 24-25 dienos ir didėja kiekvieną savaitę. Jei tada apskrityje per savaitę buvo fiksuojama 356 naujų ligos atvejų, tai praėjusią savaitę koronavirusu užsikrėtė 751 gyventojas. Šiauliuose per tą patį laikotarpį sergamumas išaugo nuo 159 iki 448 atvejų per savaitę.
Specialistė teigė, kad ilgasis Vėlinių savaitgalis duoda savo rezultatus, nes pastaruoju metu daugiausiai užsikrėtusiųjų – šeimose, tarp artimųjų.
S. Abromavičienė neslėpė, kad dėl išaugusio darbo krūvio ir specialistų stokos epideminė situacija ištiriama tik 30–50 procentų atvejų. Visuomenės prašoma būti pilietiškais – asmenys, gavę patvirtinimą apie teigiamą testo rezultatą raginami nelaukti NVSC specialisto skambučio, o iš karto izoliuotis ir informuoti kuo daugiau asmenų, su kuriais pastarosiomis dienomis turėjo kontaktus. Tokie žmonės turėtų stebėti savo būklę, užpildyti NVSC anketą ir sulaukti NVSC skambučio.
NVSC atstovė informavo, kad koronavirusas plinta ikimokyklinėse, pradinėse ir bendrojo ugdymo įstaigose, verslo įmonėse.
S. Abromavičienė minėjo Kelmės ligoninę (serga 27 darbuotojai, 10 pacientų), Aukštelkės socialinės globos namus (1 darbuotojas, 2 gyventojai), Joniškio rajono Jurdaičių socialinės globos namus (5 darbuotojai, 22 gyventojai). Didžioji dalis užsikrėtusiųjų dirba verslo įmonėse, pirminės sveikatos priežiūros centruose, prekybos centre „Maxima“. Židiniai nedideli, bet jų daug, tai rodo, kad užsikrėtę žmonės atėję iš šeimų, kolektyvų.
Koronaviruso židiniai vis atsiranda Neaustinių medžiagų fabriko grupės įmonėse. S. Abromavičienė negalėjo pasakyti priežasties, nes užsikrėtimo aplinkybės vis dar tiriamos.
Vakar dienos duomenimis Šiauliuose COVID-19 sirgo 1193 asmenys. Pastarosiomis dienomis šalyje kasdien pranešama apie nuo tūkstančio iki beveik 2 tūkstančių užsikrėtusiųjų, tačiau dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo skelbiant informaciją beveik pusė atvejų būna neįvertinti ir nepriskirti konkretiems regionams, todėl skelbiama informacija nėra tiksli. Pavyzdžiui, vakar paskelbta apie 1056 naujus atvejus šalyje, Šiaulių apskrityje – 36, tačiau 557 atvejai nesuvesti į informacinę sistemą.
Nelaimės kamuolys ridenasi į 2021-uosius metus
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis pripažino, kad nepavyksta suvaldyti COVID-19 situacijos Šiauliuose.
„Mūsų pastangų vis daugiau, o rezultatas vis blogesnis. Dėl to iš dalies kalta ir pati visuomenė. Kas turi įvykti, kad suprastų, kad situacija yra rimta“, – retoriškai klausė Administracijos vadovas.
Jis patvirtino, kad Savivaldybė gauna skundų apie tai, kad įmonėse nepateikia tikrosios informacijos. Apsilankius įmonėse, čia pristatomi tinkami ligos valdymo mechanizmai, tačiau realiai jie neveikia, nes savininkai ar direktoriai koreguoja sprendimus, keičia juos. Taip laukiamo rezultato pasiekti nepavyks.
Karščiavimo klinikoje atvejų padaugėjo nustatomų COVID-19 atvejų, ir tai rodo, kad ši dalis pacientų atskirta nuo poliklinikų. Mobiliajame punkte sukomplektuotos 23 komandas, praėjusią savaitę ten paimta apie 1700 ėminių. Nors laboratorijos yra ant apkrovimo ribos, žmonės kviečiami registruotis ne tik telefonu, bet ir elektroniniu būdu.
„Norime, kad žmonės kuo greičiau sužinotų apie savo situaciją ir kuo anksčiau izoliuotų save nuo visuomenės“, – akcentavo direktorius.
Jis kalbėjo, kad operacijos vadovas priėmė įsakymą saviizoliacijoje esančius asmenis perimti kontroliuoti policijai. Šiaulių policija pripažino, kad neturi tokių pajėgumų ir pasirašė bendradarbiavimo susitarimus su miesto Savivaldybe, kuri ir toliau kontroliuos saviizoliacijoje esančius asmenis, o piktybinių atvejų imsis policija.
„Susidaro vaizdas, kad ir Vyriausybė, ir operacijų vadovas, ir Ekstremalių situacijų komisija dirba sau, o visuomenė sako: „Jūs mums netrukdykite, o mes gyvename taip, kaip norime“, – apgailestavo A. Bartulis.
Jis akcentavo, kad karantininės priemonės taikomos adekvačios, tik tokios, kurios reikalingos ekonomikai apsaugoti. Šiandien Savivaldybė jau turi informaciją, kad 2021metų biudžeto pajamų dalis mažėja 10 milijonų, o koks bus realus biudžeto surinkimas dar išvis neaišku.
„Tai reiškia, kad mažinsime investicijas, prisidėjimą Europos Sąjungos pinigais. Tai lemia, kad Savivaldybė išeina, kaip užsakovas, iš miesto ekonomikos ir tai pajus kiekvienas visuomenės narys. Na įeikime į trijų savaičių pasyvų laikotarpį, nebejudėkime, pabūkime namuose, gal tada nereikės dar griežtesnių priemonių. Turime suprasti, kad kenkiame patys sau“, – kvietė miesto Administracijos galva.
Jis priminė 2009 metus, kai po krizės Savivaldybė nebeturėjo lėšų biudžetininkų algoms, varė juos nemokamų atostogų, kitokias priemones taikė.
„Toks laikas realiai jau atėjo. Nelaimės kamuolys ridenasi ir rieda į mūsų gyvenimo 2021 metus. Supurtykime save ir pamąstykime“, – įspėjo A. Bartulis.
