Paminklas mūšiui ar kvailybei?

Paminklas mūšiui ar kvailybei?

Pa­mink­las mū­šiui ar kvai­ly­bei?

Ar­tė­ja dar vie­nos Sau­lės mū­šio me­ti­nės, o ini­cia­to­rių, ku­rie kū­rė le­gen­dą apie tai, kad Sau­lės mū­šis vy­ko Jo­niš­kio ra­jo­no lau­kuo­se, Mū­šos ir Tau­ti­nio upe­lių san­ta­ko­je – ne­be­gir­dė­ti. Norai bu­vo vis gran­dio­ziš­kes­ni, vis bran­ges­ni, vis įmant­res­ni, bet li­ko be­to­no, mo­lio ir ar­ma­tū­ros krū­vos. Pro­jek­tas vir­to su­kiu­žu­siu pa­mink­lu ne­pa­ma­tuo­tam no­rui įsiam­žin­ti už vie­šuo­sius pi­ni­gus?

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

Ko­dėl tu­ris­tai to­kie grei­ti?

Rug­sė­jo 22-ąją bus mi­ni­mos 782-osios Sau­lės mū­šio me­ti­nės, kai su­si­vie­ni­ję že­mai­čiai ir žiem­ga­liai su­mu­šė ir su­nai­ki­no į po­pie­žiaus Gri­ga­liaus IX 1236 me­tais pa­skelb­tą kry­žiaus žy­gį iš­vy­ku­sį Ka­la­vi­juo­čių or­di­ną.

Rug­sė­jo 22-ąją aš­tuo­nio­lik­tą­ kar­tą bus mi­ni­ma ir Bal­tų vie­ny­bės die­na, į at­min­ti­nų die­nų są­ra­šą įra­šy­ta 2000 me­tais.

Prie ma­gist­ra­li­nio ke­lio, jun­gian­čio Lie­tu­vą ir Lat­vi­ją, Šiau­lius ir Ry­gą ties Jau­niū­nų kai­mu – ru­dos spal­vos ro­dyk­lė ro­do ke­lią į lan­ky­ti­ną vie­tą – Sau­lės mū­šio vie­tą. Ki­ta to­kia pat ro­dyk­lė sto­vi Jau­niū­nų kai­mo san­kry­žo­je ir nu­krei­pia į žvy­ruo­tą vieš­ke­liu­ką.

Ke­lias drie­kia­si pro ko­lū­ki­nės pa­skir­ties pa­sta­tų li­ku­čius, se­nų blo­kų stir­tas, kie­ty­nus ir ari­mus. Lau­kai di­de­li. Gy­ven­to­jų be­veik nė­ra – pa­ke­lė­je į apy­nau­ją so­dy­bą ke­liu­kas už­žė­lęs, bet dar žy­mus.

Tik grį­žę į Jau­niū­nus ir su­sto­ję pa­si­kal­bė­ti su kai­mo žmo­nė­mis iš­gir­si­me, kad juos nu­ste­bi­no­me, nes il­gai už­si­bu­vo­me Sau­lės mū­šio vie­to­je. Pap­ras­tai lan­ky­to­jų tem­pai bū­na daug grei­tes­ni.

Kai­mo žmo­nės pa­sa­ko­jo, kad su­vi­lio­ti ke­lio ro­dyk­lių į lan­ky­ti­ną vie­tą ban­do dar­dė­ti ir tu­ris­tų au­to­bu­sai, ir pa­vie­niai už­sie­nio tu­ris­tai su dvi­ra­čiais.

„Dar šį­ryt, žiū­rim, mi­na pa­leng­va, pa­si­dai­ry­da­ma vo­kie­čių po­ra dvi­ra­tu­kais ro­dyk­lės kryp­ti­mi į Sau­lės mū­šio vie­tą. Už ke­lių mi­nu­čių jau par­mi­na la­bai sku­bė­da­mi. Iš­si­gan­do tur­būt vaiz­de­lių... ir pa­ma­tė mū­sų gė­dą“, – svars­to Jau­niū­nų gy­ven­to­ja.

Mo­li­nė „laik­ro­džio smai­lė“ ir did­vy­rių „var­li­ny­kas“

Va­žiuo­ja­me ir mes į Sau­lės mū­šio vie­tą, ku­ri yra įra­šy­ta į Lie­tu­vos is­to­ri­jos pa­mink­lų są­ra­šą.

„Šiau­lių kraš­to“ eki­pa­žui vil­ties tei­kia Sau­lės mū­šio įam­ži­ni­mo vie­to­je prie tven­ki­nio jau iš to­lo ma­to­mi ke­li au­to­mo­bi­liai ir bū­re­lis žmo­nių. Vie­nų pri­va­čių Jo­niš­kio ra­jo­no se­ne­lių glo­bos na­mų žmo­nės su­sto­jo už­kąs­ti. Ti­kė­jo­si ras­ti bent suo­liu­kų, jei­gu jau yra nuo­ro­da, kad tai – lan­ky­ti­na vie­ta. Bet ra­do tik žo­lės, pa­si­tie­sė stal­tie­ses, pie­tau­ja ir gūž­čio­ja pe­čiais – ko­dėl yra nuo­ro­dos į to­kią keis­tą vie­tą: tven­ki­nys lyg ir bū­tų gra­žus, su til­tu, bet ap­lin­ka – ap­leis­ta, kem­sy­nais vir­tu­si.

„Tven­ki­nį lau­kuo­se iš­kas­ti, to­kius kal­nus su­pil­ti, ta­kus dar ma­tėm bai­gian­čius už­žel­ti iš trin­ke­lių – juk kai­na­vo?... Kas čia to­kią ne­są­mo­nę su­gal­vo­jo?“ – krai­pė gal­vas se­ne­lių pen­sio­na­to dar­buo­to­jos.

Kai pa­sa­ko­me, kad čia iš­leis­ta vos ne du mi­li­jo­nai li­tų ir dar be­veik tiek pat trūks­ta tik da­bar jau eu­rais, mo­te­rys net pri­tū­pia iš nuo­sta­bos.

Pen­sio­na­to dar­buo­to­jos ste­bi­si, ko­dėl vi­du­ry­je su­vers­ti mo­lio kal­nai, kam rei­ka­lin­gi be­to­ni­niai lui­tai, ar­ma­tū­ros?

Vi­sa tai ne­sun­ku ras­ti dau­gy­bę kar­tų „Šiau­lių kraš­te“ ap­ra­šy­to­se is­to­ri­jo­se: čia pra­dė­tas sta­ty­ti Sau­lės mū­šio vie­tos įam­ži­ni­mo me­mo­ria­li­nis komp­lek­sas, ku­rio pa­grin­di­nė fi­gū­ra – 30 met­rų aukš­čio sau­lės laik­ro­džio smai­lė, me­tan­ti še­šė­lį ant skai­čių, sim­bo­li­zuo­jan­čių Sau­lės mū­šio da­tą.

Taip pat komp­lek­so su­de­da­mo­ji da­lis – tven­ki­nys su ak­me­nų ta­ku – kūlg­rin­da.

Tven­ki­nį vie­ti­niai žmo­nės va­di­na „var­li­ny­ku“, nes čia atei­na mau­dy­tis kai­mo vai­kai. Gy­ven­to­jus ne­ra­mi­na tik tai, kad po van­de­niu yra kūlg­rin­da, į ku­rią į van­de­nį šo­ki­nė­jan­tys vai­kai ga­li su­si­žeis­ti.

O ap­link tven­ki­nį tu­rė­jo oš­ti par­kas, kur vie­ni me­džiai tu­rė­jo sim­bo­li­zuo­ti prie­šus, ki­ti – že­mai­čių ir žiem­ga­lių ka­riuo­me­nę. Ošian­tys ka­riai – ąžuo­lai il­gai­niui tu­rė­jo suaug­ti į ga­lin­gą ąžuo­lų gi­rią.

„Ka­rei­viai“ pa­si­duo­da be ka­ro

Į tven­ki­nį nu­leis­tas liep­te­lis kol kas tvir­tas, tik ve­da į nie­kur, bai­gia­si ke­li met­rai nuo kran­to. Kur yra kūlg­rin­da, neaiš­ku, žo­lė­mis že­lia tven­ki­nys.

Apie ne­tvar­kin­gai su­drėb­to mo­lio kal­ną žo­lė šie­met jau šie­nau­ta. Ap­link kal­ną ap­so­din­ta įvai­rių rū­šių me­de­liais, dau­ge­lis jų su­var­gę. Sa­vai­me pa­si­sė­ję ber­žiu­kai ir ki­tų rū­šių me­de­lių ant mo­lio kal­no at­ro­do svei­kes­ni ir veš­les­ni, nei pa­so­din­ti de­ko­ra­ty­vi­niai ir bran­gūs me­de­liai. Di­džiu­liai tar­pai me­de­lių ei­lė­se liu­di­ja, kad mū­šio lau­ke jau kri­to di­džio­ji da­lis „ka­rei­vių“.

Su­var­gę, ap­sa­ma­no­ję „ka­rei­viai“ drie­kia­si ir pa­lei trin­ke­lė­mis iš­klo­tus ta­kus. Tie­sa, trin­ke­lės jau ne vi­sur ma­to­si, da­lis – po sto­ro­ku že­mių ir ve­lė­nos sluoks­niu. Da­lis ta­kų ne­se­niai nu­purkš­ti pikt­žo­lės nai­ki­nan­čiu skys­čiu. Pa­lei ta­kus ma­to­si elekt­ros stul­pe­liai ap­raiz­gy­ti tri­fa­ziais elekt­ros ka­be­liais. Tik vė­liau iš­gir­si­me iš vie­ti­nių gy­ven­to­jų, kad da­lis elekt­ros ka­be­lių apie stul­pe­lius – tik bu­ta­fo­ri­ja, nes po že­me ka­be­lių ne­bė­ra – pa­vog­ti.

Taš­kas?

Kuk­liau­siai, ir tvar­kin­giau­siai at­ro­do maž­daug prieš 20 me­tų Sau­lės mū­šio vie­tai pa­žy­mė­ti pa­sta­ty­tas ak­muo, in­for­ma­ci­nė len­ta ir ąžuo­las. Aikš­te­lė prie jų – ma­žiau­siai ap­leis­ta.

Šio­je aikš­te­lė­je prie ak­mens, kaip ir 18 me­tų iki šiol bus šven­čia­ma Bal­tų vie­ny­bės die­na.

At­va­žiuos kaž­ku­ris an­samb­lis pa­šok­ti, gal­būt bus at­vež­ti mo­ki­niai, nes anks­tes­niais me­tais tai vyk­da­vo, o val­di­nin­kams ir po­li­ti­kams tik­riau­siai kaip ir kas­met bus pa­sta­ty­tas mik­ro­fo­nas, į ku­rį jie ga­lės sa­ky­ti kal­bas apie Sau­lės mū­šio svar­bą, bal­tų tau­tų drau­gys­tę ir vie­ny­bę. Tik ar už­si­mins, kad ją sim­bo­li­zuo­ja be­to­ni­nės griu­ve­nos, ar­ma­tū­ros stry­pai ir mo­ly­je au­gan­čios pikt­žo­lės.

Ka­da bus pa­dė­tas taš­kas? Į akis kren­ta kaž­ko­kio au­to­mo­bi­lio pa­dan­go­mis trin­ke­lė­se iš­pieš­tas rie­bus, di­de­lis, juo­das „taš­kas“. Jis dar va­di­na­mas „sau­lu­te“.


IN­TER­VIU

„Šiau­liai šven­čia, o gal­vą skau­da Jo­niš­kiui“

Apie Sau­lės mū­šio įam­ži­ni­mo vie­tą, jos praei­tį ir atei­tį kal­bė­jo­mės su Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ru Ge­di­mi­nu ČE­PU­LIU.

– Ar Jo­niš­kio ra­jo­no gy­ven­to­jai ir jūs as­me­niš­kai prieš 20 me­tų ir da­bar ma­to­te ko­kią nors Sau­lės mū­šio įam­ži­ni­mo pra­smę Jo­niš­kio ra­jo­ne, Jau­niū­nų kai­mo lau­kuo­se?

– Kai pro­jek­tas pra­dė­tas, o pi­ni­gų ne­duo­da už­baig­ti.

– Ar jus įti­ki­na le­gen­da apie Sau­lės mū­šį bū­tent Jau­niū­nų lau­kuo­se?

– Is­to­ri­kai te­gul gin­či­ja­si dėl tos vie­tos, aš ne­si­ki­šu. Yra pra­dė­tas ob­jek­tas – mū­sų pa­rei­ga jį už­baig­ti. Tai vals­ty­bi­nės reikš­mės ob­jek­tas, vals­ty­bė ir tu­rė­tų pa­si­rū­pin­ti. Kiek gir­dė­jau 2020 me­tais Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja yra su­pla­na­vu­si skir­ti lė­šų šiam ob­jek­tui už­baig­ti.

– Ar tik­rai rei­ka­lin­gos tos ro­dyk­lės, ku­rios tu­ris­tus nu­ve­da į ša­bakš­ty­nus?

– Jei­gu bū­tų už­baig­ta, gal ne­bū­tų taip blo­gai... Tai ne jo­niš­kie­čių kal­tė. Aš sa­vi­val­dy­bės sve­čių tik­rai ne­ve­žu ro­dy­ti tų sta­ty­bų...

Sup­ran­tat, ta per­ga­lė yra „pri­riš­ta“ prie Šiau­lių mies­to, o tvar­ky­ti – Jo­niš­kiui. Ne kar­tą juo­kiau­si, kad Šiau­liai šven­čia, links­mi­na­si, o Jo­niš­kiui  gal­vą skau­da!

Šie­met Ga­tau­čių se­niū­ni­ja pa­gal ga­li­my­bes nu­šie­na­vo, o aš ne kar­tą ir Sei­me sa­kiau, kuo il­giau temp­si­me, tuo dau­giau lė­šų pa­baig­ti tą ob­jek­tą rei­kės.

– Ar tie­sa, ką kal­ba gy­ven­to­jai, kad elekt­ros ka­be­liai prie stul­pe­lių – tik bu­ta­fo­ri­ja, po­že­mi­niai lai­dai  pa­vog­ti?

– Sa­kė ir man spe­cia­lis­tai, kad ga­li bū­ti iš­vog­ta.

– Ko­dėl par­ko me­de­liai pra­sčiau at­ro­do net už sa­vai­me pa­si­sė­ju­sius?

– Mū­šos upe­lio van­dens per liū­tis ne­su­re­gu­liuo­si, kai upė iš kran­tų išei­na... Da­lis me­de­lių bu­vo ap­sem­ti. Ten la­bai daug pro­ble­mų.

– Ko­kią ma­to­te šio ob­jek­to baig­tį?

– Jei­gu lė­šų skirs – už­baig­si­me. Kad už­baig­tu­me rei­kia dar apie 800 000 eu­rų. Jo­niš­kio sa­vi­val­dy­bė vyk­do tik sta­ty­bų už­sa­ko­vo funk­ci­jas, bet jau esa­me ir sa­vo biu­dže­to lė­šų įdė­ję. O kai bus tas ob­jek­tas už­baig­tas – kas jį iš­lai­kys, pri­žiū­rės? Vėl Jo­niš­kio sa­vi­val­dy­bei – ant spran­do?

Aš iš sa­vo ki­še­nės tik­rai ne­bū­čiau pra­dė­jęs!... O atei­tis pa­ro­dys, at­si­ras ten kaž­ko­kia žmo­nių trau­ka, ar neat­si­ras. Tie­są sa­kant, at­si­bo­do ko­vo­ti. Duos lė­šų – už­baig­sim, ne­duos – te­gul sto­vi! Te­gul vyks­ta tas „mū­šis“ to­liau.

Uto­pi­ja, ku­rią rei­kia su­tvar­ky­ti

Arū­no GU­MU­LIAUS­KO, Sei­mo Is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko, is­to­ri­ko klau­sė­me, koks Sau­lės mū­šio įam­ži­ni­mo vie­tos li­ki­mas?

– Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė apie da­bar­ti­nę tos vie­tos si­tua­ci­ją? Ar ten dar bus kaž­kas da­ro­ma ir ar iš vi­so ver­ta da­ry­ti?

– Aš ne­ga­liu at­sa­ky­ti, kas bus da­ro­ma, bet bū­ti­na pa­si­steng­ti, kad bent bū­tų su­tvar­ky­ta ta vie­ta. Tai, kas ten da­bar yra – at­ro­do klai­kiai.

To­je vie­to­je iš tie­sų bu­vo gran­dio­zi­niai pla­nai. Man jie bu­vo pa­na­šūs į so­vie­ti­nių lai­kų ly­gio mo­nu­men­tus. Ir vi­sa tai kai­nuo­ja la­bai daug, be to, o kas ten vi­sa tai pri­žiū­rės, tvar­kys?... Vis­kas vy­ko kaž­kaip la­bai pa­vir­šu­ti­niš­kai.

Kiek ži­nau, į Is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ją bus krei­pia­ma­si ir Sau­lės mū­šio vie­tos su­tvar­ky­mą svars­ty­si­me. Šiau­lių kraš­to bi­čiu­lių par­la­men­ti­nė gru­pė pri­ta­ria (tik­riau­siai spa­lio mė­ne­sį tu­rė­tu­me šį klau­si­mą svars­ty­ti), kad ta vie­ta bū­tų ci­vi­li­zuo­tai su­tvar­ky­ta ir pa­ga­liau įam­žin­tas Sau­lės mū­šis lik­tų atei­ties kar­toms ne kaip mū­sų gė­da, o kaip is­to­ri­nės at­min­ties ženk­las.

Tu­ri­me pa­da­ry­ti kuk­liai, bet tvar­kin­gai. Ten šven­čia­ma Bal­tų vie­ny­bės die­na, ši tra­di­ci­ja la­bai svar­bi.

– Skai­čiuo­ja­ma, kad pa­baig­ti rei­kia apie 0,8 mi­li­jo­no eu­rų.

– Tai yra uto­pi­ja. Tie­są sa­kant, ne­be­rei­kė­jo nie­ko ju­din­ti po to, kai ten jau sto­vė­jo at­mi­ni­mo ak­muo. Jis at­ro­dė kuk­liai, bet ga­na tvar­kin­gai. Kai pra­si­dė­jo gran­dio­zi­nės sta­ty­bos, į ša­lį atė­jo fi­nan­si­nė kri­zė, o po to sta­ty­ba iš vi­so ta­po ne­beak­tua­li – nie­kam ji ne­be­rū­pė­jo.

Pui­kiai su­pran­tu, kad ten yra hi­po­te­ti­nė vie­ta, bet vi­sos ki­tos kaž­kie­no pa­mi­nė­tos Sau­lės mū­šio vie­tos taip pat yra hi­po­te­ti­nės. To­dėl ma­nau, kad bū­tų ga­li­ma vi­sas hi­po­te­ti­nes vie­tas pa­žy­mė­ti ta­me an­samb­ly­je.

– Esa­te už­si­mi­nęs, kad Sau­lės mū­šio įam­ži­ni­mo vie­ta skir­ta ne tik Sau­lės, bet vi­siems mū­šiams at­min­ti. Gal taip pa­ma­žu kei­čia­ma ne­rea­li­zuo­ta Sau­lės mū­šio vie­tos kon­cep­ci­ja, kad nors kaž­kaip pa­si­tei­sin­tų tos ke­lių de­šimt­me­čių pa­stan­gos?

– Ne aš už­si­mi­niau, o tai yra už­fik­suo­ta Lie­tu­vos kul­tū­ros fon­do po­sė­džių do­ku­men­tuo­se, kad to­je vie­to­je bus pa­gerb­ti vi­si mū­šiai, ku­riuo­se pa­siek­tos per­ga­lės prieš kry­žiuo­čius ir ka­la­vi­juo­čius.


ĮAM­ŽI­NI­MO CHRO­NO­LO­GI­JA

1989 me­tais Sau­lės mū­šio įam­ži­ni­mu už­siė­mė Lie­tu­vos Kul­tū­ros fon­das (LKF), ku­rio va­do­vu ir ini­cia­ty­vų au­to­riu­mi ne­tru­kus ta­po kul­tū­ros vei­kė­jas Hu­ber­tas Smil­gys, il­gą lai­ką dir­bęs ir Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­ju.

1995 me­tais LKF Šiau­lių mies­to sky­riaus ta­ry­ba, ku­rios pir­mi­nin­ku nuo 1991 me­tų vei­kė H. Smil­gys, kar­tu su Jo­niš­kio ra­jo­no ir Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė­mis pa­skel­bė Sau­lės mū­šio įam­ži­ni­mo idė­jos kon­kur­są.

1996 me­tais LKF Šiau­lių kraš­to ta­ry­bos Sau­lės mū­šio įam­ži­ni­mo ko­mi­si­ja pir­mą­ją kon­kur­so vie­tą sky­rė ar­chi­tek­tės V. Tau­jans­kie­nės pro­jek­tui. Jau ta­da pro­jek­te bu­vo nu­ma­ty­tas par­kas, ku­ria­me tu­rė­jo „kau­tis“ me­džiai – sim­bo­li­zuo­ti sa­viš­kių ir sve­ti­mą ka­riuo­me­nę.

1998 me­tais pa­skelb­ti Sau­lės mū­šio per­ga­lės įam­ži­ni­mo pa­mink­lo idė­jos kon­kur­so re­zul­ta­tai. Pa­gal skulp­to­riaus V. Mar­ti­šiaus pro­jek­tą, ku­ris lai­mė­jo pir­mą­ją vie­tą, pa­mink­lą tu­rė­jo su­da­ry­ti trys se­no­vės bal­tų sim­bo­liai: sau­lė, že­mė ir ka­ra­liaus val­džia, įkū­ni­jan­ti pa­sto­vu­mą.

2005 me­tais idė­ja pa­sie­kė vy­riau­sy­bi­nį lyg­me­nį – jau Vy­riau­sy­bė nu­ta­rė įam­žin­ti Sau­lės mū­šio vie­tą, pa­sta­tant me­mo­ria­li­nį komp­lek­są.

2006 me­tų rug­sė­jį, pa­si­tin­kant 770 me­tų Sau­lės mū­šio per­ga­lės ju­bi­lie­jų Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė nu­spren­dė kau­ty­nių vie­tą įam­žin­ti Jo­niš­kio sa­vi­val­dy­bė­je Jau­niū­nų kai­me (Ga­tau­čių se­niū­ni­ja), tarp Šiau­lių ir Jo­niš­kio, Mū­šos ir Tau­ti­nio upe­lių san­ta­kos.

2008 me­tais pa­skelb­tą kon­kur­są Sau­lės mū­šio me­mo­ria­li­niam komp­lek­sui pa­reng­ti, lai­mė­jo Al­gi­man­to Čer­niaus­ko va­do­vau­ja­ma ar­chi­tek­tų gru­pė ir skulp­to­riaus Gin­tau­to Lu­ko­šai­čio pro­jek­tas, pa­gal ku­rį me­mo­ria­li­nio komp­lek­so cent­re tu­rė­jo iš­kil­ti 30 met­rų aukš­čio sau­lės laik­ro­džio smai­lė, at­si­ras­ti tven­ki­nys su ak­me­nų ta­ku – kūlg­rin­da ir bus pa­so­din­ta me­džių. Šis pro­jek­tas pra­dė­tas vyk­dy­ti ir vy­ko tol, kol už­te­ko pi­ni­gų.

Nors Sei­mas 2016 me­tus pa­skel­bė Sau­lės mū­šio me­tais, dau­giau in­ves­ti­ci­jų į Sau­lės mū­šio vie­tą ne­be­bu­vo.

ĮAM­ŽI­NI­MO IN­VES­TI­CI­JOS

* Di­džio­sios in­ves­ti­ci­jos į Sau­lės mū­šio įam­ži­ni­mo vie­tą pra­si­dė­jo 2008 me­tais, kai bu­vo nu­tar­ta, kad kuk­laus ak­mens ir ąžuo­lo Sau­lės mū­šio įam­ži­ni­mo vie­tai ne­pa­kan­ka. Me­mo­ria­lo komp­lek­so, ku­rį tu­rė­jo su­da­ry­ti tven­ki­nys, mo­nu­men­tas, pi­lia­kal­nis, par­kas, pro­jek­tas tu­rė­jo iš­si­tek­ti te­ri­to­ri­jo­je, ku­ri uži­ma ke­tu­ris hek­ta­rus. Ta­da ap­skai­čiuo­ta, kad Sau­lės mū­šio vie­tos su­tvar­ky­mo pro­jek­to ver­tė bus dau­giau kaip 2,5 mi­li­jo­no li­tų.

* Iki šiol, skai­čiuo­jant eu­rais, į Sau­lės mū­šio įam­ži­ni­mo vie­tą jau in­ves­tuo­ta apie 600 000 eu­rų

* 2008 me­tais iš Pri­va­ti­za­vi­mo fon­do mū­šiui įam­žin­ti bu­vo skir­ti pir­mie­ji 460 000 li­tų, už ku­riuos iš­pirk­ta že­mė, pa­reng­tas tech­ni­nis pro­jek­tas. Ta­čiau 2009-ai­siais dar­bai su­sto­jo.

* 2010 me­tais Vy­riau­sy­bė sky­rė 1 mi­li­jo­ną li­tų, kad dar­bai bū­tų tę­sia­mi.

* 2011 me­tais at­sei­kė­ta 650 tūks­tan­čių li­tų. Už juos to­liau tvar­ky­tas tven­ki­nys: įreng­ti šlai­tai, pa­sta­ty­ta kūlg­rin­da, su­tvar­ky­ta vie­ta, kur sto­vė­jo se­na­sis pa­mink­li­nis ak­muo, pa­so­din­tas par­kas.

* 2016 me­tais Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė iš Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos bend­ra­dar­bia­vi­mo per sie­ną 2014–2020 me­tų pro­gra­mos (ES lė­šos) ti­kė­jo­si gau­ti Sau­lės mū­šio me­mo­ria­lo sta­ty­bai už­baig­ti apie 900 tūks­tan­čių eu­rų, bet lė­šų net ir su lat­vių par­tne­riais – ne­ga­vo.

Pa­reng­ta pa­gal „Šiau­lių kraš­to“ pub­li­ka­ci­jas

Gied­riaus RA­BA­NAUS­KO nuo­tr.

Sau­lės mū­šio „įam­ži­ni­mas“ – be­to­no konst­ruk­ci­jo­se.

Jo­niš­kio ra­jo­no me­ras Ge­di­mi­nas Če­pu­lis sa­ko, kad Jo­niš­kiui už­dė­tas „gal­vos skaus­mas“ dėl Sau­lės mū­šio vie­tos.

Sei­mo Is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas šiau­lie­tis Arū­nas Gu­mu­liaus­kas ma­no, kad rei­kia su­tvar­ky­ti Sau­lės mū­šio įam­ži­ni­mo vie­tą mi­ni­ma­lio­mis są­nau­do­mis, nes 0,8 mi­li­jo­no eu­rų – uto­pi­ja.

Ro­dyk­lė prie Šiau­lių – Ry­gos plen­to tu­ris­tus krei­pia ieš­ko­ti lan­ky­ti­nos vie­tos, o iš tie­sų – griu­vė­sių.

Sa­vai­mi­nis par­kas tarp be­to­no konst­ruk­ci­jų – veš­les­nis, nei so­din­ti bran­giai kai­nuo­jan­tys me­džiai, ku­rie ir džiu­vo ir mir­ko.

Že­lian­tys trin­ke­lė­mis grįs­ti ta­kai.

Ga­li bū­ti, kad elekt­ros lai­dai po že­me jau pa­vog­ti.

Čia ga­lė­jo bū­ti fon­ta­nas ar vie­ta laik­ro­džio smai­gui?

Ak­muo, ku­rio „mak­si­ma­lis­tams už vi­suo­me­nės pi­ni­gus“ neuž­te­ko Sau­lės mū­šio vie­tai įam­žin­ti.

Sau­lės mū­šio įam­ži­ni­mas ar­ma­tū­ro­je.

Tven­ki­nys su kūlg­rin­da ir liep­te­liu – į nie­kur.

Tven­ki­nio pa­no­ra­ma.

Vie­nas iš Sau­lės mū­šio įam­ži­ni­mo vie­tos pro­jek­tų.

Ar­chi­tek­to A. Če­niaus­ko vi­zua­li­za­ci­ja