Naujausios
„Tikiu, mūsų laukia gražūs metai, bus daugiau šviesių tonų“
Daiva GRIKŠIENĖ, viena iš Šiaulių moterų LIONS klubo įkūrėjų, 2020 metais buvo išrinkta vadovauti LIONS klubų veiklai visoje Lietuvoje. Ji prisimena, kokie iššūkiai teko:
– Metų pabaiga yra simbolinė – tai laikas, kai kažkas pasibaigia, tai laikas, kai daug kas turi naują pradžią. 2020-ieji buvo ypatingi – turėjome daug iššūkių, bet, drįstu sakyti, turėjome ir daugiau širdies. Padarėme didžiulius pokyčius – galbūt net savo vertybių sistemoje. Vienas tokių iššūkių buvo rasti naujų būdų, kaip telkti bendraminčius, kaip padėti socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms, kuomet turi ribotą kontaktą su jais, kuomet visas pasaulis skendi pandeminiame nuovargyje. Šie metai buvo stiprūs tuo, kad atsirado naujos bendrystės formos, pandemijos kontekste išmokome daug naujų dalykų.
Šių metų pabaiga prasidėjo sveikintina naujosios Vyriausybės premjerės Ingridos Šimonytės iniciatyva suburti paramą telkiančias visuomenines organizacijas. Šiam tikslui šalies mastu sukurta darbo grupė, kurioje visi kartu – LIONS, Rotary, maltiečiai, „Raudonasis Kryžius“, „Maisto bankas“, pilietinės iniciatyvos „Stiprūs kartu“, „Laikykitės, medikai“ ir kiti – veikiame kartu, vieni kitiems padėdami ieškome sprendimų, kaip geriau telkti jėgas, koordinuoti veiksmus, pritraukti savanorius, padėti žmonėms.
Pagalba žmonėms – tai ne tik pinigai, tai ir geros mintys, šiltas bendravimas, dėmesys, šypsena, laikas, skirtas kitiems, ir pavyzdys kitiems. Ir viso to žmonėms reikia ne tik per šventes. Gerumas, užuojauta, pagalba, aukojimas, dideli ir maži dosnumo aktai yra pagrindiniai visų mūsų gyvenimo klijai ištisus metus.
Dažnai taip jau yra, kad norint praskaidrinti gyvenimus, reikia pažiūrėti tragedijoms, skurdui, nelaimėms, ligoms į veidus. Faktiškai tam kasdien dirba pasaulinis LIONS judėjimas, kuris sukoncentruoja savo dėmesį į diabetu sergančius, regėjimo negalią turinčius, skurstančius, vėžio kamuojamus vaikus, aplinkosaugos projektus. Ir į aibę stichinių nelaimių, globalių tragedijų – vien tik šiemet didelė LIONS parama keliavo Australijos gaisro padarinių likvidavimui, nuo sprogimo Libane nukentėjusiems žmonėms pagelbėti, kovai su koronaviruso pandemija įvairiose šalyse... Tarptautinis LIONS judėjimas skatina ir tiki, kad vis daugiau žmonių savo gyvenimo ir veiklos prasmę bei laimę atras filantropijoje.
Gyvename ypatingu laiku – mokomės vis labiau dalintis meile ir džiaugsmu, o kartais mėgautis ramybe bei tyla, kurių mums irgi reikia. Metų pabaigoje neišvengiamai susimąstome apie būsimąjį laiką, apie troškimus ir svajones. Tad ir linkiu tų viltingų svajonių, naujų minčių, harmonijos ir įkvėpimo, gerų permainų kiekvienam. Po leidimosi žemyn gyvenimas visada kyla aukštyn, ir tam tarnauja žmonių geroji valia, nes gerumo galia neribota. Tikiu, laukia gražūs metai, kuriuose bus daugiau baltos spalvos ir šviesių tonų.
„Perkelkime Naujų Metų šventę į pavasarį!“
Dailininkė Reda UOGINTIENĖ kartu su vyru dailininku Arūnu UOGINTU per pandemiją sukūrė virtualų „Karantino dienoraštį“ – ciklą videoperformansų, kurie socialiniame tinkle sulaukė plataus atgarsio. Įkvepianti, optimistinė, ironiška, stebinanti siužetais šių menininkų kūryba visada iššaukia daug emocijų, teikia peno mintims ir palaiko dvasią.
Reda Uogintienė sako, jog 2020 metai privertė susimąstyti, kokia yra jų su Arūnu kūryba:
– Tie metai mums greitai praėjo. Darbai vijo vienas kitą. Tik šiemet, kai gyvenimo tempas lėtėjo, daugiau pradėjome galvoti apie savo kūrybą. Kokia ji?
Taip atsirado „Karantino dienoraštis“, kuris išsitęsė į visus metus. Vien tapybos ar grafikos darbeliu negali atspindėti viso savęs, o ir keitiesi nuolat.
„Karantino dienoraštyje“ atsirado pavasario sezono kaukės, vasaros kaukės, rudens ir žiemos kaukės. Labai graži gamtos ir kūrybos kaita. Dar septynis siužetus į priekį turime nufilmavę, filmavome ir prie jūros, siaučiant vėjui. Tie mūsų spektakliukai mažiukai, ilgai tempti siužeto negali – žiūrovui neįdomu, išmaniuosiuose telefonuose greitai viską norisi pamatyti.
Linkiu visiems menininkams daugiau fiksuoti savo kūrybą. Kad jos daugiau būtų matoma ir nebijoti daugiau išraiškos priemonių. Daugiau aktyvumo linkiu Šiaulių menininkams – tai suteikia džiaugsmo.
Mes su Arūnu feisbuke neturėjome tiek jau daug draugų – gal iki šimto. Ir jie daugiausia mūsų rato žmonės, menininkai. Todėl reakcijos iš šalies į „Karantino dienoraštį“ nesitikėjom, o kai atsirado draugų draugų draugai, buvo labai smagu. Smarkiai prasiplėtė draugų ratas.
Metai mums buvo geri. Blogi metai būna, kai šeimose ištinka nelaimių, kai aplink atsiranda daug netekčių, o šiaip koks nepriteklius, daugiau ar mažiau į vieną ar kitą pusę – ne taip ir svarbu.
Naujaisiais metais Šiauliams linkiu žmonių suaktyvėjimo. Miestas atrodė ištuštėjęs dar prieš karantiną. Vaikams dabar labai sunku. Norisi, kad mieste būtų daugiau smagumo, daugiau švenčių. Kad visiems būtų smagiau gyventi.
Perkelkim Naujųjų metų šventę su visais fejerverkais į pavasarį! Padarykim ją kovo 31-ą ar liepos 6-ą per Mindaugines, kai jau visi skiepus gausime. Tebus tai masinė sveikatos šventė, gatvėse stalus pastatykime, ateikime su savo užkanda ir švęskime!
„Šiauliai mane vis pasigauna – gal bus dar romanas“
Rašytojas Rimantas KMITA garsino Šiaulius savo kūryba ir 2020 metais. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pagal jo pjesę „Remyga“ Oskaras Koršunovas pastatė spektaklį. Sąsajos su Šiauliais įkvėpė parašyti ir romaną „Remygą“, antrąjį kūrinį, kurio veiksmo vieta – Šiauliai. Jis dalijasi mintimis ir apie naują sumanymą:
– Man 2020 metai nebuvo labai sudėtingi, keitėsi tik darbo aplinkybės. Negalėjau dirbti bibliotekose, o man rašymui reikia bibliotekos. Tai dirbau puse kojos, negaudamas periodinių leidinių, kurie labai svarbūs.
Šiais metais su Šiauliais man buvo susijęs ne tik pjesės pastatymas teatre, romano leidyba, bet ir dar vienas projektas – Povilo Višinskio bibliotekos, metų pradžioje galbūt jau pristatys visuomenei. Jis susijęs su Zubovų dvaro istorija, su Šiaulių istorija. Tai buvo labai smagus, įtraukiantis darbas. Daugiau pasidomėjau Zubovų istorija ir turbūt tęsiu Šiaulių temą, tik šį kartą rašysiu apie XVIII–XIX amžius.
Matysim, kuo tas galvojimas baigsis. Šiauliai vis mane pasigauna ir vis ką nors pasiūlo. Vis atrandi tai, ko dar nežinojai. Buvau praleidęs legendą, kad Šiauliai yra susikūrę ant miegančio Jaučio. Taip atsirado pjesėje „Remyga“ mitinės būtybės Jautis, Meška ir Vaikiukas.
Gal kažkam ir atrodo, kad Šiauliai pilki, bet, kai atvažiuoja ir susidomi, visiškai kitaip ima atrodyti. Taip Oskarui Koršunovui, atvažiavusiam statyti spektaklio, Šiauliai padarė įspūdį, atrado čia daug gražių kampų ir įdomių žmonių, susipažino su puikiais aktoriais.
Taip jau yra, kad Lietuvoje žinome Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir kelis kurortinius miestelius, o kitų miestų nepažįstame. Šiaulių istorija labai įdomi, tik jos nežinome ir ja nesidalijame. Tad ir galvoju apie dar vieną romaną. Ieškočiau naujų faktų, istorijų, žmonių. Taip jau yra – vienas duris pradarai, o ten ir kitos atsiveria.
Naujaisiais metais linkiu visiems sveikatos. Linkiu sustoti, jeigu pandemija dar nesustabdė, ir pagalvoti apie save, apie žmones, apie svarbiausius gyvenime dalykus.
Man atrodo, kad tie nueinantys metai buvo neįtikėtini – kaip sapnas. Privertė pagalvoti apie amžinus dalykus, susidėlioti, kas iš tiesų yra svarbu, išeiti iš komforto zonos. Besaikis vartojimas, kelionės – be to mes galime gyventi.
Linkiu rimties, susikaupimo ir apmąstymo. Per skubėjimą, įsitraukimą į įvairius reikalus neturime kada sustoti ir pagalvoti.
„Neeiliniai, sudėtingi buvo metai, bet jie mus jungė“
Vytis LEMBUTIS 2020 metais tapo Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentu. Jis kalba apie iššūkius, tekusius verslui, iššauktus pandemijos:
– Metai buvo sudėtingi. Mus užklupo sveikatos krizė, kuriai nebuvome visiškai pasiruošę. Pavasarį manėme, kad mus supurtys finansinė, ekonominė krizė, o ji atėjo visai kitokiu kampu.
Tai buvo netikėta ir palietė jautriausią sritį – mūsų darbuotojus. Žmones, su kuriais verslas siekia rezultatų ir daro pelnus. Daug papildomų išbandymų verslininkams teko, bet atsirado ir daug nestandartinių sprendimų, kai einama pirmyn remiantis kitų patirtimi. Atsirado daugiau susiklausymo, dalijimosi patirtimi, kas nebuvo labai būdinga verslui – daugiau būdavo verdama savo sultyse.
Suartėjome daugiau vieni su kitais, mokėmės ir savo patirtį kėlėme į aukštesnį lygį. Kalbėjomės ir su valstybės, ir su savivaldos institucijomis, kaip geriau būtų galima spręsti pandeminės situacijos problemas. Sakyčiau, atsirado tvirtesnis dialogas ir tarp miesto ir rajono valdžios, ir tarp centrinės valdžios. Neeiliniai metai buvo, bet jie jungė mus visus, nes problema – visiems bendra.
Vienos verslo sritys – kaip pramonė, gamyba, prekyba – išgyveno ne tokį sudėtingą periodą, kitos – sudėtingesnį. Sunkiausia buvo verslams, susijusiems su paslaugomis, viešuoju maitinimu, apgyvendinimu, turizmu.
Metų pabaiga parodė, kad pramonės ir prekybos sektoriuose buvome tarp mažiausiai nukentėjusiųjų Europos Sąjungoje. Lietuvos bendrojo vidaus produkto kritimas buvo vienas iš mažiausių Europos Sąjungoje. Tai lėmė mūsų verslų kūrybiškumas. Tai mūsų susitelkimo, atsakomybės ir darbštumo rezultatas.
Mūsų dar laukia sudėtingas laikotarpis 2021 metų pirmąjį ketvirtį. Ne finansų, ne išteklių trūksta, o yra labai didelis koronaviruso plitimas. Daug žmonių serga besimptome COVID-19 forma ir tai labai paralyžiuoja darbą. Įmonės turi mažinti gamybos apimtis ar net iš viso stabdyti gamybą.
Šiandien turim saugoti brangiausia turtą – žmones.
Metai buvo sunkūs, bet jie stipriai mus grūdino. Esame padarę daug gerų, gražių žingsnių. Noriu palinkėti ir toliau nepasiduoti neigiamam spaudimui iš šalies, neigiamoms emocijoms ir judėti į priekį.
Būkime ambicingi, būkime lyderiais. Rūpinkimės darbuotojais ir savo verslais. Vaikai į mus žiūrės ir ims pavyzdį. Savo pavyzdžiu įrodykime, kad viskas yra įmanoma. Būkime laimingi.
