Naujausios
Pagrindinės aikštės planai virto karikatūra
Vakar viešai pristatyta Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštės detaliojo plano koregavimo koncepcija. Ji buvo visiškai sukritikuota. Savivaldybė paraginta iš svarbiausios miesto aikštės nedaryti karikatūros ir stabdyti procesą.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Pretekstas — paminklas
Savivaldybės Tarybos posėdžių salė buvo pilnutėlė miesto bendruomenės, tačiau net specialistams buvo sunku suprasti, ką pristatinėjo projektuotojas Alvydas Ubarevičius, atstovaujantis Savivaldybės pasamdytai bendrovei „Siena“.
Oficialus pretekstas koreguoti prieš dešimtmetį patvirtintą aikštės detalųjį planą — reikia vietos Laisvės kovų paminklui statyti. Dar kelta užduotis patikslinti sklypą požeminei automobilių aikštelei įrengti ir pasiūlyti vietą naujam „Aušros“ muziejaus pastatui statyti.
A. Ubarevičius bandė pristatyti kelis variantus. Paminklas pagal juos kilnojamas iš vieno aikštės kampo į kitą. Negana to, apaugintas amfiteatriniu statiniu.
Muziejus siūlytas ir prieš Šiaulių kolegiją — čia užstatymas visuomeninės paskirties statiniu buvo numatytas pagal patvirtintą planą. Ir pačioje aikštėje — esą galėtų iškilti pagal Varpo gatvę. Šiuo atveju aikštės forma iš esmės keistųsi, būtų iškarpyta.
Neaiškūs statiniai siūlomi šalia Kolegijos, pagal Varpo gatvę. Užstatyti pasiūlyta ir šlaitą šalia Katedros, Tilžės gatvėje. Per diskusijas paaiškėjo, kad aikštės plano koregavimas apima net Tilžės gatvės 170 pastato kiemą, kuri taip pat siūloma užstatyti.
Viešai nekalbėta, koks užstatymas siūlomas prie aikštės, šalia banko pastato, verslininkų įsigytame visuomeninės ir komercinės paskirties sklype, kurio detalusis planas iki šiol nepatvirtintas. Tačiau „Šiaulių krašto“ šaltinių teigimu, nauja šio sklypo “koncepcija“ siūloma tik komercinė.
Tik neigiami vertinimai
Rasa Budrytė, miesto vyriausioji architektė, pagarsino raštiškai gautus atsiliepimus — visus neigiamus. Tarp jų Vyskupijos, Katedros klebono, Savivaldybės paminklotvarkininko, Architektų sąjungos Šiaulių miesto skyriaus. Pastarajam koncepcija buvo pristatyta viešo svarstymo išvakarėse.
Architektų nuomone, daromas ne plano koregavimas, o siūloma visiškai nauja vizija ir objektai. Vyskupija ir architektai pasiūlė stabdyti procesą ir skelbti aikštės sutvarkymo idėjos konkursą.
Profesorius menotyrininkas Vytenis Rimkus, priminė, jog užstatymais ne kartą bandyta užgožti Katedrą — miesto dominantę. Didžiausia klaida buvo užstatyti Katedrą standartiniais gyvenamaisiais namais. O siūlymas užstatyti šlaitą, kuriame buvęs kapinynas, stovėję kryžiai, — iš viso nepriimtinas.
Bandymai sumažinti aikštės erdvę, anot profesoriaus, vėl kelia didelių įtarimų: „Kur tada bus miesto šventės, jeigu nebus erdvės?“
Autoritetų kritika
„Nereikia daryti karikatūros iš pagrindinės miesto aikštės, — sakė vilniškis architektas profesorius Algis Vyšniūnas, vienas iš ankstesniojo Prisikėlimo aikštės detaliojo plano autorių. — Tokio rango projektas yra pristatomas, kaip paprasčiausio sklypo detalusis planas.“
Pasak architekto, „nes tokiam dalykui neįmanoma pritarti“ — pagal tokį planą ir dešimt namų galima aikštėje pastatyti.
A. Vyšniūnas siūlė šiauliečiams pasidairyti, kaip aikščių planai rengiami Vilniuje, Kaune. Taip pat patiems atsakyti į klausimą, kodėl iki šiol Šiauliuose nepastatytas Laisvės kovų paminklas? Paminklui ir pinigai buvo valstybės skirti, ir vieta numatyta — skvere prie Savivaldybės.
Šiaulių miesto garbės pilietis Zenonas Sabalys, prisipažinęs, jog „nieko labai nesupratome“, siūlė problemą pradėti spręsti kompleksiškai. Nes iki šiol daroma “gabaliukais“ pagal įvairiausius interesus. Gerbti jis siūlė ne tik architektūros autoritetų nuomonę, bet ir šiauliečių požiūrį. Idėjos konkursui pinigų nepagailėti, “paaukojus kokį vieną fejerverką, nes skūpus moka du kartus.“
Panašu, kad Savivaldybei taip ir atsitiks. Už plano koregavimą suderėta „Sienai“ sumokėti beveik 200 tūkstančių litų. R. Budrytė, “Šiaulių kraštui“ tvirtino, jog tokių pinigų projektuotojai nesulauks, nes procesas bus stabdomas. Tačiau dalis suderėtos sumos vis tiek nubyrės — “už tą darbą, kurį jie iki šiol padarė“.
Komentarai
Aikštė — ne guminė
Algimantas Černiauskas ( nuotr. černiauskas algimantas architektas 01), architektas, vienas iš autorių Prisikėlimo aikštės detaliojo plano, kuris neįgyvendintas sulaukė „korekcijos“:
— Aikštė — viešoji erdvė, ji turi būti modeliuojama pagal istoriškai susiklosčiusią tradiciją, urbanistikos tiesas, o ne pagal kažkieno interesus. Dabar aiškai krypstama į komercinę pusę. Per tą „nekaltą koregavimą“ visokie tankinimai siūlomi ir nežiūrima miesto bendrųjų interesų. Per dešimt metų, nors planas galiojantis, nieko nepadaryta.
Nuo 2000 metų miestas praktiškai nevaldomas. Kyla kam interesas — daromas sklypo detalusis, o kvartalų planų nėra. Tai sisteminė klaida. Nuo Stasiūnaitės laikų viskas prasidėjo, kai rovė morkas, o išrovė visas daržoves: Architektų taryba panaikinta, „Šiaulių planas“ panaikintas, kad nestotų skersai kelio. Vyriausieji architektai kas metai keičiasi. Sistema išbalansuota, bet visiems patogu.
Nebeegzistuoja garbė ir etika
Rūta Stuopelienė (stuopelienė architektė 03), architektė:
— Yra aikštės planas, yra jo autoriai, vyko viešos didelės diskusijos, planas buvo patvirtintas. Jeigu reikėjo automobilių aiktelei vietą nubrėžti, tai plano autoriai tai ir turėtų daryti. Su jais nė nesitarta.
Dabar autorystės nebėra. Etikos nebėra. Štai ir Šaulio aikštės tvarkymo techninį projektą darantys Panevėžio architektai nė nebendrauja su autoriais. Savivaldybei jie buvo „nežinomi“, nors už tą projektą buvo Meno akademijos aukso medaliu apdovanoti. Gal ir Prisikėlimo aikštės plano autoriai Savivaldybei “nežinomi“?
Toks įspūdis, kad aikštės koregavimas buvo daromas dėl konkrečių žmonių interesų. Yra, matyt, tokių oligarchų, kurie gali ateiti į Savivaldybę ir to reikalauti.
GALVOSŪKIS: Prisikėlimo aikštė tapo neišsprendžiamu galvosūkiu miesto Savivaldybei — turės skelbti dar vieną aikštės sutvarkymo idėjos konkursą.
NESĖKMĖ: Projektuotojas Alvydas Ubarevičius nesugebėjo pristatyti aiškios miesto aikštės plano koregavimo koncepcijos.
Jono TAMULIO nuotr.
