Naujausios
Sugrąžintas atminimas
Perlaidotų Antrojo pasaulinio karo aukų pagerbimo ir kapavietės pašventinimo ceremonija prasidėjo Šiaulių kamerinio orkestro atliktu T. Albinoni „Adagio“ ir tylos minute, skirta įvairių tautybių karo belaisviams, kurių palaikus priėmė Lietuvos žemė.
„Negalima pakeisti praeities ir tų įvykių, kurie vyko čia, Šiauliuose, ar kitose Europos vietose, tačiau ši data ir pagerbimo ceremonija yra įsipareigojimas mums atminti ir apmąstyti, ką turime padaryti kitaip ir ką privalome atlikti, kad tokie žiaurumai nepasikartotų, – sakė Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus. – Istorinė atmintis turi būti mūsų moralinis kompasas.“
„Labai norisi perlaidojant to laikmečio aukas tiesiog prisiminti, kad tai buvo žmonės iš įvairių šalių su savo istorijomis, šeimomis, jausmais ir sulaužytais gyvenimais, kuriems likimas lėmė mirti Lietuvoje. Juos įvardydami, jų palaikus tinkamai palaidodami mes ir vėl grąžiname jų atminimui nors dalelę žmogiškumo, kurį iš jų atėmė XX amžiaus istorijos nusikaltėliai“, – sakė Prezidento patarėjas kultūros klausimais Šarūnas Radvilavičius.
Užsienio reikalų ministerijos ambasadorė ypatingiesiems pavedimams Gitana Grigaitytė priminė statistiką: nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga Lietuvos teritorijoje buvo sukūrusi lagerių sistemą: nacių laikotarpiu Lietuvoje buvo įsteigta 12 lagerių karo belaisviams, o po karo iki 1955 metų Lietuvoje veikė 36 sovietų įsteigti lageriai ir karo belaisviams, ir civiliams gyventojams.
„Nacių ir sovietų lageriuose kalintų ir suluošintų, nužudytų žmonių likimai mums skaudžiai primena, kad totalitariniai režimai nesirenka aukų nei pagal tautybę, nei pagal profesiją, nei kitus požymius, šie režimai vykdė nusikaltimus žmoniškumui“, – sakė G. Grigaitytė.
Diplomatinio korpuso Lietuvoje vadovas, Šventojo Sosto misijos vadovas arkivyskupas Petaris Rajičius pagarbą visoms aukoms išreiškė Lietuvos Respublikoje akredituoto diplomatinio korpuso vardu.
Arkivyskupas priminė 2009 metų balandžio 2 dienos Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo, kuri pasmerkė totalitarinius režimus ir paragino pripažinti komunizmą, nacizmą, fašizmą kaip lygiaverčius, išreiškė pagarbą visoms totalitarinio ir nedemokratinio režimo Europoje aukoms ir padėką tiems, kurie kovojo su tironija ir priespauda – be tiesos ir atminimo negali būti ir susitaikymo.
„Šios dienos minėjime atvertėme dar vieną puslapį, kuris buvo paliktas Šiaulių žemėje, ir parodėme, jog Lietuva ir iki 90-ųjų, ir po 90-ųjų moka gerbti karo belaisvių, karių, totalitarinių režimų aukas“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės meras Artūras Visockas.
Kapavietę palaimino ir maldas už perlaidotuosius kalbėjo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Maldos, palaiminimo žodžius tarė ir evangelikų liuteronų bažnyčios vadovas vyskupas Mindaugas Sabutis, stačiatikių Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvės protojerėjus Olegas Štelmanas.
Pagerbdami Antrojo pasaulinio karo aukas, Lietuvos kariuomenės garbės kuopos kariai padėjo vainikus nuo Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, institucijų ir visų Lietuvos žmonių, taip pat – nuo užsienio valstybių diplomatinio korpuso Lietuvoje.
Vainikus ir pagarbą žuvusiesiems skyrė ir Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos, Vokietijos atstovai.
Perlaidotos aukos pagerbtos trimis salvėmis.
Nustebino viena duobė
Archeologiniai tyrimai ir ekshumacija Aviacijos bazės teritorijoje buvo atliekama praėjusių metų gegužės pabaigoje-birželį. Palaikai perlaidoti praėjusių metų lapkritį.
Pasak Kultūros vertybių globos tarnybos archeologės Ingridos Čiučiurkaitės, tyrimus pavyko atlikti per maždaug pusantro mėnesio.
„Šiauliuose turime daug žmonių, kurie padeda visuose darbuose jau ne vienerius metus, yra išmokyti, žino, ką daro. Turėjome didelį plotą, kur galėjome susidėti ir žemes, ir vienu metu pradėti keli duobių tyrimus. Sąlygos buvo dėkingos, greitai ir gerai atlikti ekshumavimo darbius“, – sakė I. Čiučiurkaitė.
Ištyrus apie 1 600 kvadratinių metrų plotą, buvo aptiktos septynios netaisyklingos kapų eilės, jose atidengtos 67 masinės ir 29 pavienės palaikų užkasimo duobės (iš viso 96). Antropologiniai tyrimai parodė, kad duobėse užkasti 15–50 metų (daugiausia 23–30 metų) vyrai.
Manoma, kad 1941–1942 metais belaisviai atstatinėjo sugriautą oro uostą.
Archeologę labiausiai nustebino 7 metrų ilgio ir 4 metrų pločio duobė, perskirta rąstais į tris sektorius – ten buvo palaidoti 152 palaikai.
„Tokių duobių nesame matę. Nustebino ir kiekis, ir pati duobė. Matyt, per rąstus buvo permestos lentos, padaryti kaip tilteliai, kad laidojant nevaikščiotų per palaikus.“
Manoma, kad karo belaisviai buvo iš šių lagerių: „Stalag 313“ (nuo 1941 07 iki 1941 08 – Hammerstein/Schlochau, dab. Čarnas (Czarne), Lenkijos Respublika; nuo 1942 01 iki 1943 09 – Witebsk, dab. Vitebskas (Віцебск), Baltarusijos Respublika); „Dulag 102“ (nuo 1941 08 13 iki 1941 09 18 – Wesenberg, dab. Rakverė (Rakvere), Estijos Respublika); „Stalag 344“ (nuo 1942 01 iki 1943 09 – Wilna, dab. Vilnius, Lietuvos Respublika; nuo 1943 11 iki 1945 03 – Lamsdorf, dab. Lambinovicės (Lambinowice), Lenkijos Respublika.
Šalia palaikų buvo aptikta įvairių kario ekipuotės elementų ir asmeninių daiktų, uniformų sagų, kurių aversuose pavaizduota Sovietų Sąjungos penkiakampė žvaigždė, Lenkijos erelis, Lietuvos Vytis, Estijos liūtai, tekanti Latvijos saulė. Archeologiniai radiniai perduoti saugoti Šiaulių „Aušros“ muziejui.
Pasak I. Čiučiurkaitės, Aviacijos bazėje atkasta masinė kapavietė yra viena didžiausių Lietuvoje. Pernai Šilutėje, Macikuose, teko perlaidoti 1 199 palaikus.
I. Čiučiurkaitės teigimu, yra tikimybė, kad palaikų Aviacijos bazėje bus atkasta ir daugiau.
KOP Aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas Antanas Matutis prisiminė, kaip įrenginėjant krovinių paskirstymo aikštelę ir pradėjus kasti lietaus nuotėkų tranšėjas, iš pradžių buvo rasti pavieniai palaikai, darbai sustabdyti, o vėl darbus atnaujinus, radiniai pasikartojo.
„Sukeitėme objektus vietomis ir leidome toliau dirbti archeologams. Panašu, kad tai – nevienkartinis atvejis ir turėsime daugiau tokių įvykių“, – sakė A. Matutis.
Iki tol jokių duomenų apie galimą kapavietę Aviacijos bazės teritorijoje nebuvo, palaikai rasti tik atsitiktinumo dėka.
„Kaip karininkas džiaugiuosi, kad karo aukos pagal visas konvencijas dabar rado savo poilsio vietą“, – sakė Aviacijos bazės vadas.
