Padėka geradarei – unikalus antsiuvas

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Eleną Petrauskaitę-Eidukienę pasiekė padėka: paramos organizacija „Blue/Yellow“ jai perdavė antsiuvą iš specialios kolekcijos „500 invazijos dienų“.

Šiaulietę Eleną Petrauskaitę-Eidukienę, aktyvią Ukrainos rėmėją, pasiekė ypatinga dovana: paramos organizacija „Blue/Yellow“ jai perdavė antsiuvą iš specialios paramos kolekcijos „500 invazijos dienų“. Voką su padėka organizacija atsiuntė į „Šiaulių krašto“ redakciją.

Tokių austų ir prilipinamų antsiuvų iš viso pagaminta tik penki šimtai. „Blue/Yellow“ organizacijos projektas organizuotas, minint 500 karo dienų. Antsiuvas – tarsi praėjusios karo dienos simbolis.

Paramos kolekcijos idėja – kiekvienas antsiuvas kainuoja euru brangiau nei ankstesnis: nuo 1 iki 500 eurų. Kartu su antsiuvu kiekvienas rėmėjas gauna ir atviruką su Jono Ohmano parašu. Visa šio projekto surinkta parama keliauja į frontą.

„Duže diakuju“, – ukrainietiškai už netikėtą dovaną dėkojo redakcijoje apsilankiusi E. Eidukienė. Jai atsiųstas antsiuvas pažymėtas numeriu „500“.

Apie geradarę šiaulietę „Šiaulių kraštas“ rašė baigiantis metams („Gerumas grįžta gerumu“, Živilė KAVALIAUSKAITĖ, 2023-12-28).

E. Petrauskaitė-Eidukienė, mokytojų pensininkų klubo „Šviesa“ narė, nuo karo pradžios aktyviai padeda Ukrainai. Į Šiaulius atvykus karo pabėgėliams, savanoriškai pasisiūlė mokyti ukrainiečius lietuvių kalbos. Moteris kas mėnesį aukojo organizacijai „Blue/Yellow“ ir, baigiantis metams, turėjo didelį norą – už kuo didesnę sumą parduoti itin dailią pačios nunertą lininę staltiesę, o gautas lėšas paaukoti Ukrainai. Šis jos noras išsipildė.

Pernai E. Eidukienė buvo apdovanota Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijos apdovanojimu „Gerumo angelas-2023“, jai skirta konfederacijos prezidentės nominacija. Apdovanojimu buvo įvertinta šiaulietės parama Ukrainos kariams ir ukrainiečiams pabėgėliams Šiauliuose. Padėką už pagalbą moteris yra gavusi ir iš Ukrainos.

E. Eidukienė nesustoja: perka kojines, marškinėlius, treningines kelnes, apklotus kariams ir perduoda paramą savanoriams, vykstantiems į Ukrainą. „Ten juk šalta vaikinams“, – užjausdama sako. Renka ir skardines apkasų žvakėms. Namai, šypsosi moteris, tapo nedideliu sandėliu: moterys atneša megztų kojinių, patalynės tinklams pinti. Dabar suka galvą, kaip baltą patalynę nudažyti tinkama pavasariniams tinklams spalva.

E. Eidukienė sako kiekvieną dieną gyvenanti su mintimis ir viltimis apie Ukrainą.

Pernai kūrybinga moteris išleido, kaip pati vadina, eiliukų knygą „Laikas ratu“, netrukus pasirodys nauja knyga „Laiko nesustabdyt“. Į ją įdėjo ir eilėraščių apie Ukrainą. Sulaukusi klausimo, ar nebijo, atsakė: „Aš jau Sibire esu buvusi. Jeigu mane pakabins už kojų – jau 80 metų ant nosies.“ Į Krasnojarsko kraštą ji buvo ištremta šešerių – vargo mačiusi E. Eidukienė moka atjausti ir kitus.