
Naujausios
TEMĄ PASIŪLĖ SKAITYTOJAI
Padangos – nepavojingos, kol nedega
Po ekologine nelaime tapusio gaisro Radviliškyje skaitytojai neramiai dairosi į kitas pavojingas ekologines bombas. Šiauliuose, Bačiūnuose, prie neveikiančios kartingų trasos, mėtosi krūvos padangų. Pareigūnai aiškina, kad padangos nėra pavojingos atliekos. Kol neužsidega? Padangų fakelas jau liepsnojo Akmenėje. Pareigūnai skaičiavo žalą gamtai ir žmonėms. O kas įvertino pareigūnų lengvabūdišką požiūrį?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Laukiama fakelo?
Į redakciją paskambinę skaitytojai pranešė, kad Bačiūnuose, šalia neveikiančios kartingų trasos, mėtosi krūvos padangų, aplink sausa žolė, netoliese – degalinė. „Laukiama dar vieno fakelo?!“ – retoriškai klausė skaitytojai.
Jie nepamiršo prieš dešimt metų čia kilusio didžiulio gaisro, kai nuo užsidegusios sausos žolės užsiliepsnojo šimtai padangų, naudotų kartingų trasos atitvarams.
Skaitytojai piktinosi, kad trasai nebeveikiant padangų niekas nesutvarko, jos apaugusios aukšta sausa žole. Jaunimas esą čia ir laužus degina, iki nelaimės nedaug trūksta.
Šalia neveikiančios kartingų trasos, vandens telkinio radome ne vieną laužavietę. Aplink mėtėsi vienkartinių indų, įvairių gėrimų pakuotės ir vienkartiniai puodeliai.
Šalia asfaltuotos kartingų trasos aukštoje pernykštėje sausoje žolėje mėtėsi krūvos padangų, šalia jų – vėjas sklaidė šiukšles.
Šalia degalinės sutikti netoliese gyvenantys žmonės stebėjosi, kad niekam netvarka nerūpi: nei kartingų trasos naudotojui, nei Savivaldybei, kurios teritorijoje prikrauta padangų.
„Prieš dešimt metų jau matėme juodą nuo dūmų dangų. Sudegė ne visos padangos, liko dar vienam gaisrui – gaila, kad žmonių sveikatos sąskaita“, – aplinkosaugininkų, Savivaldybės abejingumu stebėjosi gyventojai.
Šeimininko nėra – trasos liesti negalima
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) Administravimo ir teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Konderauskas „Šiaulių kraštui“ paaiškino, kad „nenaudojama pagal paskirtį padanga yra atlieka, tačiau yra išimčių“.
Esą „pagal Aplinkos ministerijos išaiškinimą, naudotos padangos gali būti naudojamos siloso aikštelių uždengimui, lenktynių trasų apsauginėms juostoms įrengti, kai kurios močiutės net naudoja kaip gėlyno akcentą“.
Specialisto teigimu, besimėtančios padangos aplink Bačiūnuose esančią kartingų trasą – buvusi apsauginė trasos užtvara, o tai reiškia – dalis trasos. A. Konderausko teigimu, suformuotos trasos be savininko leidimo išardyti negalima. Trasos savininkas aplinkosaugininkams neaiškus, nes „klubas bankrutavęs, o turto fondas sklypo neperdavęs Savivaldybei“.
„Kai tik trasa bus perduota Savivaldybei, ar kokiam kitam savininkui, bus kalbamasi dėl padangų sutvarkymo“, – paaiškino A. Konderauskas.
Aplinkosaugininkai jau buvo gavę skundą dėl besimėtančių padangų Bačiūnuose. Birželio 2 dieną ŠRAAD Šiaulių agentūros darbuotojai atliko patikrinimą, nustatė, kad netoli kartingų trasos esantis vandens „telkinys, jo pakrantė ir aplinkui esanti teritorija užteršta bešeimininkėmis, nepavojingomis atliekomis“.
Aplinkosaugininkai kreipėsi į Šiaulių savivaldybę, kad sutvarkytų užterštą teritoriją, ji buvusi sutvarkyta, o surinktos padangos perduotos padangų perdirbimo įmonei.
Sporto klubas: „Su tom padangom – ramiai“
Povilas Karlinskas, jaunimo sporto klubo „Dakaras“ vadovas, „Šiaulių kraštui“ paaiškino: klubas laukia, kol „pratęs sutartį, kadangi ten tiek investuota“, o „dabar nebegali nieko investuoti, ruoštis kitam sezonui“, bet teritoriją „kažkas yra suinteresuotas nupirkti“.
Kartingų trasos teritorija klubui, pasak P. Karlinsko, yra suteikta panaudos sutartimi, o „privati ji buvusi tėvams": „Po karo mes ten šienavome, mažiukas ten bėgiojau“.
Padangų, P. Karlinsko žodžiais, „nedidelis kiekis“. O dėl galimo pavojaus kilti gaisrui jis paaiškino: „Kas gali būti garantuotas, kad ten lėktuvas nenukris? Su tom padangom – ramiai, nes ten yra du priešgaisriniai prūdai šalia vienas kito“.
Sporto klubo vadovas pridūrė, kad „nesiruošia jokių baudų mokėti“.
Nepavojingos, kol nedega
Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Gražvidas Butkus „Šiaulių kraštui“ paaiškino, kad užsidegus aukštai sausai žolei, pavyzdžiui, nuo neužgesintos nuorūkos ar degtuko, didelė tikimybė, kad užsidegs ir žolėje išmėtytos padangos.
„Degančios sausos žolės sukeltos temperatūros pakanka užsidegti padangai. O žinant, kad toje vietoje degalinė visai netoli, gali būti, kad tai nebus tik uždūminimas“, – įvertino pavojų G. Butkus.
„Padanga – yra naftos produktas. Degdama į aplinką išskiria daug kenksmingų medžiagų, kurios turi įtakos ir plaučių, ir širdies, ir kraujotakos funkcijų sutrikimui. Užsidegusią padangą užgesinti gana sunku. Paprasčiau yra surinkti ir išvežti į tam skirtas vietas, kol neatsitiko nelaimė“, – sakė priešgaisrinės priežiūros viršininkas.
Gaisrų jau buvo
2006-ųjų balandžio 24 dienos pavakarę virš Šiaulių kybojo tiršti dūmų debesys, Zoknių gyventojai ilgas valandas skendėjo dūmų rūke: Bačiūnų kartodromo teritorijoje degė padangos, kurios buvo kartingų trasos atitvarais.
Apie pavojų Bačiūnų kartodrome „Šiaulių kraštas“ buvo rašęs ne kartą, aplinkiniai gyventojai ne kartą šaukėsi pagalbos, ugniagesiai buvo kreipęsi į miesto valdžią, bet tada nebuvo imtasi naikinti gaisro židinio.
Šį balandį vėl buvo užsiliepsnojusi žolė prie Bačiūnų kartingų trasos, bet žolę spėta užgesinti ir padangos nespėjo užsidegti. Gesinant gaisrą Bačiūnuose nukentėjo ugniagesys.
Pragaras Akmenėje įkainotas milijonais
2014 metų balandį pragaru buvo virtusi naudotų padangų aikštelė Akmenėje. Degė per 800 tonų naudotų padangų. Ugnies liežuviai kilo iki 10-ies metrų, virš gaisravietės kilo ir sklaidėsi didžiulis juodų dūmų debesis.
Kilus gaisrui buvo paskelbta ekstremali situacija. 30 ugniagesių per kelias valandas pavyko sustabdyti tik gaisro plitimą, gaisras buvo gesinamas beveik parą.
Aplinkosaugininkai suskaičiavo, kad iš viso padangos degė dviejose aikštelėse, kurių bendras plotas apie 0,4 hektaro. Pagal aplinkosaugininkų metodikas, sudeginus vieną toną gumos atliekų (pavyzdžiui, naudotų padangų), į aplinką išsiskiria: 0,1 tonos anglies monoksido (CO), apie 0,007 tonos azoto oksido (NOX), apie 0,14 tonos sieros dioksido (SO2) bei apie 0,1 tonos kietųjų dalelių. Akmenės gaisre iš viso galėjo sudegti apie 868 tonos padangų.
Vien aplinkai nuostolis galėjo siekti apie 8,5 milijono litų. Valstybei kainavo ir pats gaisro gesinimas.
ŠRAAD vyriausiojo specialisto A. Konderausko teigimu, tiksli žala aplinkosaugininkams kol kas nėra žinoma, nes gaisro bylos tyrimą perėmė prokuratūra. Byla teismo nepasiekė, nes tyrimas buvo nutrauktas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Padangų atitvarai Bačiūnų kartingų trasoje jau degė prieš 10 metų – 2014 04 05. Tiršti ir nuodingi dūmai sklido virš miesto, Zokniuose dangus nuo aštrių padangų dūmų buvo juodas.
Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Gražvidas Butkus sakė, jog padangos nepavojingos atliekos, kol neužsidega.
Šis padangų sąvartynas šalia kartingų trasos Bačiūnuose yra laikomas kartodromo atitvaru.
Netoli sausoje žolėje „įaugusių“ padangų veikia degalinė.
Šalia klubui panauda suteiktos kartingų trasos yra ir Šiaulių miesto savivaldybei priklausanti aikštelė su padangų atitvarais.
Redakcijos archyvo nuotr.
Padangų gaisras Akmenėje 2014 metų balandį į orą išmetė šimtus tonų aplinkai ir žmonėms pavojingų teršalų.