Pabėgimas iš Islandijos

Pabėgimas iš Islandijos

Islandiją sukrėtęs finansinis bankrotas nuskurdino ir ten dirbusius lietuvius. Privertė juos bėgti iš šios vienos turtingiausių pasaulyje šalių. Prieš kelias savaites namo grįžusi šiaulietė mano, jog islandus parklupdė lengvabūdiškas gyvenimas iš paskolų.

Rūta JANKUVIENĖ

ruta@skrastas.lt

Prieš krizę

Vaiva praeitų metų vasarą išvažiavo į Islandiją, pas ten dirbusį draugą. Kai tau tik per dvidešimt, nežinomi kraštai vilioja ne vien dėl noro užsidirbti.

„Visi vis traukė į Angliją, Airiją, o Islandija atrodė dar tokia nežinoma, norėjosi pamatyti, kokia tai šalis“, — šypsosi mergina.

Nepaisant to, kad teko grįžti namo be uždirbtų pinigėlių, Vaivai Islandija — nuostabi šalis, žavinti gamta ir žmonėmis.

Prieš metus nebuvo jokių krizės požymių. Reikjavike apsiprato greitai. Islandijos sostinė, pasak merginos, kiek didesnė už Šiaulius, tačiau prekybos centrų — tik du, į juos nuėjęs visada sutiksi lietuvių. Vaivos draugas, kaip daugelis lietuvių, lenkų dirbo statybose.

Vaiva džiaugėsi darbu vaikų darželyje. Juoba kad turėjo su kuo palyginti. Iš pradžių gavo darbą kavinėje, ten jautėsi išnaudojama, buvo priversta išeiti.

Darželio kolektyvo niekada nepamirš: „Man, paprastai darbuotojai, buvo surengtos karališkos atsisveikinimo iškilmės. Rytą salėje susirinko visi vaikai ir darbuotojai. Mane pasodino į karališką kėdę, uždėjo karūną, vaikai surengė didžiulį koncertą. Gavau daugybę dovanų. Tiek pagarbos niekada nesu patyrusi. Verkiau, kad reikia palikti tokį kolektyvą.“

Su vaikais Vaivai reikėjo dirbti tik keturias valandas, todėl galėjo imtis papildomų darbų — valė kontorų patalpas. Pradėjo mokytis islandų kalbos. Islandai, nors patys gerai moka angliškai, nesistengia su atvykėliais ja kalbėtis. Ir ypač vertina, jeigu moki islandų kalbą. Tuomet gali sėkmingai daryti karjerą.

Viskas apsivertė per vieną dieną

Įprastas gyvenimas nutrūko staiga, kai spalį per vieną savaitę žlugo trys didžiausi Islandijos bankai.

Vaiva pasakoja pati mačiusi, kokia kilo sumaištis. Banke valė patalpas kaip tik tą dieną, kai buvo paskelbtas jo bankrotas. Sėdi banko darbuotojas, galvą rankomis susėmęs: „Mano sąskaitos uždarytos, viskas užblokuota, ir aš nežinau, ar dar turiu darbą, ar turiu pinigų.“

„Baisi situacija, — pasakoja Vaiva. — Daugybė sutrikusių žmonių. Viskas pasikeitė per vieną dieną. Niekas to nesitikėjo. Daugybė kompanijų užsidarė, atleido darbuotojus. Statybos taip pat sustojo. Juk kompanijos ėmė paskolas, ir statė.

Žmonės kaltino bankus, bet gyvenimas ne pagal išgales ir juos pačius pražudė. Daug kas gyveno iš paskolų. Kad ir tas bankininkas. Turėjo gerą vietą, lengvai gaudavo paskolas. Nori džipo — prašom, nori prabangaus namo — prašom. Bet bankrutavo bankas, ir tu pats bankrutavai — nuplaukė visas tavo turtas. Matėme ne vieną skelbimą, kuriame rašoma, kad atiduoda džipą ir dar primoka, kad tik perimtumei paskolą.„

Nepaisydami patirto streso, islandai iš pradžių bandė demostruoti solidarumą vienas kitam ir Vyriausybei. Tik praėjus mėnesiui žmonės sukilo į protesto mitingus.

„Mano kolegės, kiti pažįstami islandai, kurie turi darbus, gyvena, kaip gyvenę, tikisi, jog iš krizės išbris“, — sako šiaulietė.

Jos teigimu, islandus gelbėja tai, kad visą energiją jie gauna iš savo „karštosios“ žemės, todėl jiems nekainuoja nei vanduo, nei elektra, nei šiluma. “Islandai, net eidami miegoti, bute šviesą palieka. Mes, pavyzdžiui, mokėjome tik už būsto nuomą, niekada jokių sąskaitų už šilumą ar elektrą nebuvome gavę.“

Sustabdytos bankinės operacijos

Lietuviai, dirbę Islandijoje, pasak Vaivos, atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Ypač tie, kurie siuntė algas į Lietuvą šeimoms išlaikyti ar buvo pasiėmę paskolas iš Lietuvos bankų ir jas mokėjo iš Islandijoje uždirbtų pinigų. Negana to, kad island kronos staigiai nuvertėjo ir jų per dieną galėjai iš bankomatų nusiimti tik tam tikrą kiekį, pinigų nebebuvo galima pervesti į Lietuvą.

Tarptautinės bankinės operacijos sustabdytos. Vaiva, grįžusi į Lietuvą, ne kartą bandė persisiųsti pinigus iš Islandijos sąskaitų, bet jos vis atsiprašo, kad „dėl techninių kliūčių“ šios operacijos negalima atlikti.

„Vieni mūsų draugai paprašė tėvų už juos toliau mokėti paskolą bankui, kiti ieško turtingų giminaičių, — sako Vaiva. — Kas neturi tokios pagalbos, atsidūrė labai sunkioje padėtyje. Daug lietuvių puolė Islandijoje pirkti automobilių, kad juos parvarę į Lietuvą ir pardavę, galėtų susigrąžinti bent kažkiek pinigų. Mus su draugu gelbėjo tai, kad neturėjome jokių paskolų, buvome atvažiavę tik užsidirbti pinigų.“

Namo

Kai tarptautiniai pinigų pervedimai buvo sustabdyti, o kronas, kaip paaiškėjo, galima išleisti tik šalyje, šiauliečiai apsisprendė grįžti.

„Nebebuvo prasmės likti, nors darbus abu turėjome iki paskutinės minutės, — sako Vaiva. — Algos, mūsų santaupos visiškai nuvertėjo. Jei gerais laikais aš galėjau uždirbti 5— 7 tūkstančius litų per mėnesį, tai spalį — jau tik 2000 litų. Dar galvojome palaukti iki gruodžio, bet sužinojome, kad paskutinis keltas šiais metais išplauks spalio 28, o kitas bus tik balandį. Tada iš karto puolėme pirkti bilietų.“

Kelionė namo galėjo ir žlugti, nes kilo kliūčių pasikeisti kronas į eurus. „Viename banke nė į kalbas nesileido, nepadėjo jokie įrodinėjimai, kad palieku šalį, važiuosiu automobiliu, reikės pirkti degalų, — prisimena Vaiva. — Kitame pareikalavo parodyti kelto bilietą, ir tik tada kronas pakeitė į eurus — labai blogu kursu, bet nebuvo kitos išeities“.

Išvykimo vaizdo Vaiva taip pat ilgai nepamirš. Lietuviai, lenkai tiesiog bėgo iš Islandijos. Prie kelto — didžiulės eilės, išvykstančių minioje buvo tokių, kurie atskubėjo nė nepersirengę darbo drabužių. Ir netikėtai visi buvo apsupti daugybės policijos pareigūnų.

„Paaiškėjo, jog darbdaviai policijai pranešė pasigedę įrankių, medžiagų, — pasakojo mergina. — Ne vienas išvykstantis lenkas buvo prisikrovęs jų į savo mašinas. Žmonės neatgavę savo pinigų, matyt, ryžosi uždarbį tokiu būdu atsiimti.“

Islandijoje Vaiva paliko sunkiai uždirbtus savo pinigus, bet patirties, įgytos Islandijoje, nesigaili: „Pasitikėjimas bankais smarkiai susvyravo, bet laikyti pinigus namuose taip pat rizikinga. Žinau viena — niekada nenorėčiau gyventi iš paskolų.“

VILIONĖ: Į tolimąją Islandiją turistai dabar viliojami ne tik dėl pasakiško grožio gamtos, egzotiškų geizerių, bet ir dėl nuvertėjusios kronos.

KRIZĖ: Islandija, kurios sostinės Reikjaviko pavadinimas reiškia krantas dūmuose, pirmoji iš Vakarų šalių paskendo finansinės krizės dūmuose.  

Vlado VERTELIO nuotr.

Skaičiai

Islandijos bankų užsienio aktyvai yra daugiau net 10 kartų didesni nei jos metinis BVP.

2007 metais išduota vidaus paskolų suma prilygo 450 procentų BVP. Namų ūkių paskolos 240 procentų viršijo jų pajamas.

Per pastaruosius metus Islandijos krona prarado beveik pusę savo vertės. Spalį Islandijos valdžia buvo priversta nacionalizuoti tris stambiausius šalies bankus, nes jie jau buvo nebepajėgūs savarankiškai padengti milžiniškas paskolas, gautas verslo plėtrai užsienyje.

Islandija, kurioje gyvena 300 tūkstančių žmonių, tapo pirmąja Vakarų šalimi, kuri gavo TVF paskolą nuo 1976 metų.

Šalies vyriausybė iš TVF ir keturių Šiaurės Europos šalių pasiskolino 4,6 milijardo dolerių.

Pagal ELTA