Oro uosto vizijoje sklando 230 milijonų litų

Oro uosto vizijoje sklando 230 milijonų litų

Vakar Šiaulių miesto savivaldybėje pristatyta olandų kompanijos NACO parengta Šiaulių oro uosto išvystymo strategija iki 2027 metų. Jai įgyvendinti reikėtų 230 milijonų litų investicijų. Oro uosto perspektyva siejama su krovinių gabenimu.

Rūta JANKUVIENĖ

ruta@ skrastas.lt

Perspektyva – krovinių oro uostas

NACO atstovai jau trečią kartą pristatinėjo vadinamąjį „Master planą“ – Šiaulių oro uosto išvystymo civilinėms reikmėms strategiją.

Šiaulių oro uostui NACO siūlo orientuotis į krovinių gabenimą ir tapti jų paskirstymo centru. Juolab kad šalia oro uosto kuriasi Pramonės parkas ir Logistikos centras, kuriuose gali kurtis ekspeditoriai ir logistine veikla užsiimančios įmonės.

Palanki tam ir oro uosto geografinė padėtis, geros būklės aerodromo kilimo-tūpimo takas, kuriame gali leistis bet kokio dydžio orlaiviai.

Šiaulių oro uosto įmonės veiklai yra suplanuota šiaurinė aerodromo dalis. Šios teritorijos panaudojimo galimybės ir analizuotos. Tačiau plėtra siejama ir su kariškių zona, nes čia ir dabar veikia peronas, yra orlaivių stovėjimo aikštelės.

Civilinio oro uosto išvystymui reikės modernizuoti krovinių aptarnavimą, statyti krovinių terminalą, išvystyti sandėlių ūkį, išplėsti esantį peroną ar statyti naują, optimizuoti patekimą į oro uostą. Siūloma įrengti tiesioginį važiavimą į būsimą Logistikos centrą.

Šiaulių oro uostas dabar užima 7 procentus krovinių gabenimo rinkos šalyje. Per metus gabena 3,5 tūkstančio tonos krovinių. 2027 metų vizija – 65 tūkstančiai tonų per metus, 1-3 orlaiviai per dieną. Palyginimui teiktas kaimynų pavyzdys – tiek krovinių 2010 metais gabeno visi Lenkijos oro uostai.

Keleivių vežimo galimybė neatmetama, bet ji siejama, kaip dabar, su užsakomaisiais reisais ir kariškių reikmėmis. Dėl keleivių Šiauliams ir toliau būtų sunku konkuruoti su Vilniaus, Kauno, Palangos ar Rygos oro uostais.

Iš kur gauti šimtus milijonų litų?

Investicijoms į naujus objektus reikėtų 230 milijonų litų. Šiaulių oro uosto įmonės pajamos per pastaruosius trejus metus vidutiniškai kasmet sudarė 5 milijonus litų, o pelningumas buvo nedidelis,

Nei pačiai įmonei, nei Savivaldybei nerealu savo biudžetuose atrasti šimtus milijonų litų oro uosto plėtrai. Kiti šaltiniai galėtų būti – valstybės, Europos Sąjungos paramos lėšos ir privačios investicijos.

Savivaldybei siūloma įsileisti privačius operatorius į atskiras oro uosto veiklas, panaudoti viešosios ir privačios partnerystės galimybes.

„Neformalus“ formatas

NACO konsultantų atlikto darbo pristatymas vyko neformaliame išplėstiniame miesto Tarybos narių pasitarime. Oro uosto išvystymo vizija sudomino tik 10 Tarybos narių iš 31. Pasitarime dalyvavo Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadas pulkininkas-leitenantas Vidmantas Raklevičius, Šiaulių oro uosto įmonės atstovai.

NACO vakar teikė galutinį savo darbo variantą, bet pasitarimo dalyviai pasigedo ne vieno konkretaus atsakymo. Taip pat alternatyvų siūlymo. Susiginčyta dėl perono statybos variantų.

Plano rengėjai negalėjo pateikti konkrečių skaičiavimų, kiek gali kainuoti nauja perono statyba, o kiek esamo perono išplėtimas. Neatsakė ir į klausimą, kiek įvažiavimų į civiliams atiteksiančią oro uosto teritoriją konkrečiai siūlo įrengti: „Mažiausiai vieną“.

Šiaulių oro uosto įmonės atstovai pasigedo konkrečių plėtros etapų įvardijimo. Vienas iš jų, Algirdas Ulčinas, įmonės Avicijos saugumo skyriaus vadovas, „Šiaulių kraštui“ teigė, jog kol kas „tik prarandamas laikas“ investuotojams pritraukti. Užsienio investuotojų siūlymų statyti krovinių terminalą yra jau dabar.

Aviacijos bazės vadas V. Raklevičius perspėjo, jog visą oro uosto teritoriją, kuri yra valstybės, valdo ir prižiūri kariškiai, remontas bei rekonstrukcijos turi būti derinama su Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomene.

„Jeigu manote, kad užtenka, jog atsiuntėte planą Aviacijos bazei, tai to neužtenka“, – sakė V. Raklevičius.

Meras Justinas Sartauskas neslėpė, jog dar nežino, „kas bus tos strategijos priėmėjas“. Ji nederinta su Krašto apsaugos ministerija, nors visos oro uosto teritorijos šeimininkai yra kariškiai, nei su Susisiekimo ministerija.

J. Sartausko tvirtinimu, tuos „namų darbus“ Savivaldybei pačiai reikės padaryti.

Kai kurie Tarybos nariai reagavo visiškai skeptiškai: „Padėsime tą už 458 tūkstančius litų rengtą strategiją į stalčių.“

NACO konsultantams „Master planą“ rengti užsakė miesto Savivaldybė, gavusi tam tikslui ES paramos lėšų. ES lėšos sudaro 372 tūkstančius litų, 86 tūkstančius litų turės už šią strategiją pridurti pati miesto Savivaldybė.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

PRISTATYMAS: NACO kompanija miesto politikams pristatė Šiaulių oro uosto išvystymo perspektyvą, kuri siejama su krovinių gabenimu.

RENGĖJAS: NACO atstovas Tim van Vryaldenhoven ne į visus klausimus galėjo atsakyti konkrečiai ir pateikti skaičiavimus dėl galimų alternatyvų.

VADAS: Vidmantas Raklevičius, KOP Aviacijos bazės vadas, politikus perspėjo, jog visos rekonstrukcijos ar statybos aerodromo terirtorijoje turi būti derinamos su Krašto apsaugos ministerija.