Naujausios
Oro uostas taps bulvių lauku?
Šiaulių miesto savivaldybės vadovai džiūgauja: oro uoste atsirado viltis pradėti orlaivių antžeminį aptarnavimą ir techninę priežiūrą. Tačiau aiškėja, kad šios investicijos gali nusėsti bet kur. Oro uosto direktorius Andrius Daujotas, nesulaukiantis Savivaldybės sprendimų, atviras: „Aš prarandu visas viltis“. Nusivylęs jis ir sklypų nuomos konkursu: „Paskelbėme aukcioną žemės nuomai, o ne investuotojui pritraukti“.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Gyrėsi naujiena, perskaityta spaudoje
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis pirmadienį tradicinėje spaudos konferencijoje žurnalistams pranešė dvi geras naujienas. Viena jų – dėl Šiaulių oro uosto. A. Bartulis pasakojo iš spaudos sužinojęs, jog Europos Sąjungos pinigais gali būti finansuojama antžeminė orlaivių techninės priežiūros ir remonto paslaugų veikla. Projektą finansavimui teikė UAB „Termicom“, kuri yra pasirašiusi sutartį dėl orlaivių angaro, esančio tarptautinio Šiaulių oro uosto teritorijoje, nuomos. Skelbta, kad visa projekto vertė siektų 4,8 milijono eurų, aptarnautų "Airbus 320 family“, „Boeing 737" ir „Boeing 757" lėktuvus.
Administracijos direktorius teigė, su bendrove „susitikęs nebuvo“, ir „apie jokias investicijas – bendras ar ne bendras – nekalbėjęs“, bet gyrėsi „gera naujiena“.
A. Bartulio teigimu, iš pradžių UAB „Termicom“ angarą Šiaulių oro uoste buvo išsinuomojusi subnuomos būdu, bet to daryti oro uoste nebuvo galima, todėl „procesas buvo sugrąžintas atgal ir bendrovė jau tiesiogiai išsinuomojo angarą“.
„Kai buvo teigiama, kad be 5 milijonų eurų savivaldybės investicijų niekas į oro uostą neateis, matome, kad atėjo ir šis projektas gali būti įgyvendinamas be Savivaldybės investicinės dalies įsipareigojimų“, – sakė A. Bartulis.
O tai, kad darbo grupė siūlo Ūkio ministerijai finansuoti šį projektą, A. Bartulio nuomone, rodo, kad „bendrovės verslo planas yra gyvybingas“ ir kad orlaivių remontas, „tikėtina, gali vykti Šiaulių oro uoste“.
Direktorius A. Bartulis priminė, kad liepos 12 dieną vyks ir žemės sklypų Šiaulių oro uoste nuomos aukcionas, bet tai jau esąs „kitas klausimas“.
Kokios „rankytės“ trukdo Savivaldybei?
– Savivaldybės Administracijos vadovas džiaugiasi, kad pagaliau į Šiaulių oro uostą ateina investuotojas, kurio projektas pripažintas tinkamu finansuoti iš ES lėšų. Gal Šiaulių oro uostui šįkart pavyks su investuotoju? – klausėme Šiaulių oro uosto direktoriaus Andriaus DAUJOTO.
– Jeigu prieš pusę metų būtumėte to paklausę, būčiau patvirtinęs 100 ar 120 procentų, kad pavyks. Dabar – negaliu atsakyti, nes per pusę metų tiek daug pasikeitė.
– Kas konkrečiai pasikeitė?
– Pasikeitė politikai. Pasikeitė politikų požiūris. Juk net pusę metų nebuvo galima paskelbti žemės nuomos aukciono. Dabar kaip ir paskelbėme, bet visai kitokios sąlygos: prieš tai buvo investuotojų paieškai, dabar – žemės nuomai.
– Administracijos direktorius A. Bartulis žurnalistams aiškino, kad angaro nuoma ir žemės sklypų aukcionas – skirtingi dalykai? Kodėl jūs juos siejate?
– Bendrovei, kuri išsinuomojo angarą, jo nuomos reikėjo dėl dokumentų pateikimo Verslo paramos agentūrai (VPA).
– Norite pasakyti, kad įmonei tas angaras Šiaulių oro uoste reikalingas tik tam, kad galėtų pretenduoti į Europos Sąjungos paramą, o ne realiai veiklai?
– Įmonei, norint gauti Europinę paramą, buvo reikalinga vieta ir įrodymas, kad iš tikrųjų jie planuotų dirbti oro uoste, bet tai visiškai nereiškia, kad ta įmonė ateis ir Šiauliuose dirbs. Ji gali nueiti ir į Kauną, ir į Vilnių. Gali ir į Estiją. Esmė yra tokia, kad gaus Europos Sąjungos paramą ir toliau žiūrės, kaip ekonomiškai naudinga įmonei.
– Finansinė ES parama nebus „pririšta“ prie Šiaulių oro uosto?
– Ne. Mano žiniomis, tas angaras nereiškia nieko (dėl veiklos vykdymo vietos – red. past).
– Ateinantį trečiadienį Šiaulių oro uoste vyks žemės sklypų aukcionas. Kokį jį prognozuojate?
– Paskelbėme aukcioną žemės nuomai, o ne investuotojui pritraukti. Tai reiškia, kad kažkokia kompanija X išsinuomoja žemę oro uoste.
Pagal aukciono sąlygas, kurias parengė Savivaldybės samdyti teisininkai, kompanija X turės pastatyti pastatą. Nepastatys – nutrauks sutartį. O jeigu pastatys – ką ten ta kompanija X veiks? Orlaivius remontuos? O kur ir kaip jie tuos orlaivius pastatys? Vykdys logistinę veiklą? O kur ją vykdys? Bulves sodins? Neleidžiama toje teritorijoje bulvių sodinti!
Noriu paklausti, o kur yra Šiaulių oro uosto ar Savivaldybės, kaip įmonės savininko, įsipareigojimai? Juk tuose sklypuose nėra jokios infrastruktūros!
– Norite pasakyti, jog toks žemės sklypų aukcionas negali sudominti investuotojų?
– Jeigu turėtume infrastruktūrą, tada sudomintų! Nes mes tada nuomotume kažką konkretaus. O dabar mes nuomojame tiesiog apžėlusį žemės sklypą šalia žalio miško.
Niekas negirdi, kai sakoma, jog reikia pradėti kalbėti apie infrastruktūrą, nes mums jos reikės. Darykim su kuo nors ją – su valstybe, su privačiais investuotojais, o dabar paskelbiame aukcioną žemės nuomai.
Anksčiau buvome skelbę aukcioną investuotojui pritraukti, kuris atėjęs investuotų kartu su mumis. Bendrai darydami projektus, padarysime pigiau ir bus didesnė tikimybė, kad investuotojas „užsikabins“. O dabar mes turime pliką žemės sklypą: norit – ateikit.
– Anksčiau buvo įvardyta 5 milijonų eurų suma, kurią reikėtų investuoti. Reikia tiek pat?
– Nereiškia, kad ši suma turi būti investuota iš karto. Reikia investuoti į infrastruktūrą, į peroną. Duok Dieve, investuoti per penkerius metus tokią sumą, kad pradėtų judėti statybos.
Savivaldybė pati neinvestuoja, o žemės nuomotojui įrašyta sąlyga, kad turi pastatyti per 36 mėnesius. Tokia sąlyga – investuotojui atbaidyti?
Net jeigu ateitų, ką investuotojas čia veiks toliau?
Peronas lyg ir yra, bet jame priimsi vieną lėktuvą į aikštelę ir viskas. Ir tai dar neaišku, kaip bus su tuo peronu, kadangi baigiasi Šiaulių oro uosto sutartis su kariškiais dėl perono panaudos.
Kariškai ruošiasi skelbti aukcioną, kuriame yra minima fantastiškai didelė suma per mėnesį, kurią mes turėtume mokėti už tokį peroną. Jo likutinė vertė yra mažesnė, nei mėnesinė įmoka.
– Ar šie faktai rodo, kad Šiaulių oro uosto laidotuvių procesija nebesustabdoma?
– Aš prarandu visas viltis. Bandžiau rašyti raštą, užvesti diskusiją su miesto politikais. Problema, kad neišrutuliojame su politikais rimto pokalbio. Apie strateginį miesto objektą turi galvoti ne vienas įmonės vadovas ar vienas politikas, reikia bendrai ir strategiškai kalbėtis apie strateginį miesto objektą. Kur einame, ką darome? Mėtomės gal dešimt metų!
Per metus, kai Savivaldybės Administracijoje buvo kitas vadovas, buvome gana toli pažengę. Įmonė vien tik dėl to dar laikosi. O su dabartiniu žemės sklypų nuomos aukcionu žingsnį dėjome atgal.
– Ar yra norinčių dalyvauti žemės sklypų nuomos aukcione?
– Yra kompanija – ta pati, kuri nuomoja angarą... Ji būtų suinteresuota nuomotis, bet Savivaldybė... kaip mažas vaikas, kuriam valgyti trukdo jo paties rankytės. Savivaldybė pati sau trukdo ir kuria neperžengiamas ribas, ieško problemų vietoje to, kad ieškotų galimybių.
Viskas būtų prasidėję prieš kelis mėnesius, nes principinė idėja buvo sudėliota.
– Jeigu nebūtumėte Šiaulių oro uosto vadovas ir į šią situaciją galėtumėte žvelgti iš šalies, ar neatrodo, kad Šiaulių oro uostas laikomas tik todėl, kad kažkam nepatogu gadinti savo politinę karjerą, nes bijo būti siejamas su oro uosto uždarymu? Rinkėjai gali priminti, o rinkimai netoli. Kodėl bijoma pripažinti, kad ne Savivaldybės nosiai ir raumenims plėtoti tokį objektą?
– Net ir būdamas tos įmonės vadovu aš tai seniai sakiau. Tai per didelis, per brangus objektas Savivaldybei. Plius patys politikai nesusitaria, ką toliau darome su oro uostu, ar miestui iš viso reikia tokio objekto. Mano nuomone, miesto raumenys tikrai per silpni tokį objektą išlaikyti.
Jis kainuoja miestui, bet niekas nejuda. Reikia priimti paprastą politinį sprendimą – ar norime turėti tiesiog Šiaulių oro uosto logotipą, kuriam reikia susimokėti tam tikrą mėnesinį mokestį, kad būtų sumokėti keliems žmonėms atlyginimai? Ar priimame sprendimą, kad mums to oro uosto nereikia? Tada miestui nieko nekainuos. Arba priimame trečią sprendimą, kuris yra rizikingas, investuojame ir leidžiame dirbti.
Buvo parengtas 2007–2016 metų miesto strateginis planas, kuriame buvo įrašyta, kad per tuos devynerius metus į oro uosto infrastruktūrą, terminalo statybą bus investuota apie 9,5 milijono eurų (su ES parama). Reali investicija buvo 400 tūkstančių. Apie kokį planą, apie kokią strategiją, apie kokį miesto norą mes kalbame?
– Ar darbuotojams dar išmokate algas?
– Netrukus sustosime. Lėktuvų nėra. Rusija su Turkija pykstasi, o turkai – mūsų pagrindiniai partneriai. Gyvuliai neskraidinami, nes juos pigiau dabar vežti laivais, konteineriais. Rinka pasisuko ir mes stojame.
Galėtume investuotojus prisikviesti – bet juk infrastruktūros neturime! Buvo praėjusiais metais kinai atskridę. Pasižiūrėjo ir pasakė, kad mūsų peronas toks, kad, neduok Dieve, nusilauš šasi – milijonas iš karto! O kas už tai mokės? Miestas. Žmonės.
Viskas pasikeitė su naujo Administracijos direktoriaus atėjimu, su jo požiūriu, kad jis viską žino geriau. Meras taip pat „persijungė“, kad viską žino geriau. Su prieš tai buvusiu vadovu buvo labai paprasta dirbti, nes kai kyla problema, skambini, susitinki, sukviečiami žmonės, buvo klausiama – ko reikia, kaip padėti. Dabar ateini ir sako: taip negerai, čia ne taip.
O rezultatas – Šiaulių oro uosto teritorijoje želia žolė ir auga medžiai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių oro uosto direktorius Andrius Daujotas nebevynioja žodžių į vatą – oro uostas miesto Savivaldybei per sunki užduotis.
Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus Antanas Bartulis džiaugėsi iš žiniasklaidos sužinojęs apie investuotoją, su kuriuo pats nė nekalbėjęs.
Vizija – Šiaulių oro uoste remontuojami „Boeing'ai“, realybė – želianti žolė.
Viceministras: „Laukiame Savivaldybės sprendimų“
Šiaulių oro uoste trečiadienį lankėsi susisiekimo viceministras Ričardas Degutis. Po pokalbio su miesto meru Artūru Visocku, oro uosto įmonės vadovu Andriumi Daujotu ir oro uosto infrastruktūros apžiūros surengta spaudos konferencija.
Viceministras atsakė ir į „Šiaulių krašto“ klausimus:
– Savivaldybėje buvo keliama mintis, gal valstybė perimtų Šiaulių civilinį oro uostą? Koks yra ministerijos požiūris?
– Diskusija apie Šiaulių oro uosto perspektyvas vyksta ne vienerius metus, bet esame kur esame – tai Savivaldybės įmonė.
Ar siūlyti keisti statusą, pirmiausia turi apsispręsti Savivaldybė. Mes laukiame Savivaldybės sprendimo. Jį nagrinėtume.
Trys oro uostai – Vilniaus, Kauno, Palangos – yra sujungti į vieną įmonę ir sėkmingai dirba. Bet, jeigu visame šitame paveiksle būtų dar vienas oro uostas, situaciją turėtume stipriai įvertinti.
– Ką pažadėjote merui?
– Vizitas buvo pažintinis. Kalbėsimės toliau.
– Ūkio ministerija rekomendavo suteikti europinę paramą privataus investuotojo, nuomojančio Šiaulių oro uoste angarą, projektui – plėtoti orlaivių remontą ir priežiūrą. Ką tai reiškia?
– Pirmiausia turiu pasakyti, kad civilinėje aviacijoje, remiantis europine teise, labai stipriai yra apribota valstybės pagalba ir europinių fondų panaudojimas. Kalbame ne tik apie Šiaulių oro uostą – visą civilinės aviacijos sektorių.
Bet didžiulis pliusas, kad Šiauliai gali pasinaudoti regioninio vystymo finansiniais instrumentais. Yra tokia galimybė, ypač orlaivių priežiūros ir aptarnavimo sektoriuje.
Kalbėdami apie Šiaulių oro uosto tolesnę plėtrą, kalbame apie du sektorius: pagrindinį – kroviniai ir kitą – orlaivių techninį aptarnavimą.
Manau, Šiauliams būtų didelis įvykis, jeigu orlaivių remontas čia atsirastų. Tai suteiktų galimybes ne tik oro uostui, bet ir miestui.
– Ar gali oro uosto įmonė tikėtis valstybės paramos, investicijų?
– Dėl valstybės paramos čia ir važinėjame, bet ji yra labai ribojama.
Yra galimybė, kad ateinantis investuotojas pasinaudotų finansinės paramos instrumentais, investuotų, padėtų oro uostui.
Meras: „Taptų valstybės – žlugtų“
Meras Artūras Visockas spaudos konferencijoje teigė:
– Iš valstybės biudžeto oro uostas paramos gauti negali. Bet dabartinis oro uosto statusas leidžia gauti paramą per regiono pinigus, Savivaldybės pinigus. Jeigu jis taptų valstybinis – tai reikštų jo žlugimą. Iš esmės negudraudamas sakau: valstybės pinigais tvarkytis šis oro uostas negalėtų.
Pagrindinis tikslas, kurio siekiame – turėti įmonei galimybę sudaryti ilgalaikes sutartis. Dabar su verslu jų negali sudaryti, nes nežino, ar pati išliks. Jeigu užsigarantuos galimybę išlikti laike – privačios investicijos išsprendžia klausimą.
Iš Vyriausybės tikimės – kad sužinotų, girdėtų, matytų ir padėtų šitam oro uostui išlikti laike.
Kalbino Rūta JANKUVIENĖ
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
