Naujausios
Oro tarša padidėjo daugiau, negu pernai
Šiaulių aplinkosaugos didžiausios problemos — nuo taršos ir triukšmo daugiausia kenčia miesto centras, žaliųjų plotų pertekliaus nėra, rūpestį kelia Rėkyvos ežero būklė.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas
Pavojingos taršos — daugiausia Šiauliuose
Savivaldybėje surengtoje kasmetinėje mokslinėje konferencijoje aptarta miesto aplinkos būklė. Aplinkosaugininkai pasidžiaugė, kad valomas Talkšos ežeras, tvarkomas jau uždarytas Kairių sąvartynas. Bet daugybė problemų išlieka tos pačios.
Šiauliai šalyje pagal benzopireno, medžiagos, sukeliančios vėžinius susirgimus, kiekį — pirmieji.
Pasak Roberto Klimo, Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos vedėjo, didžiausios teršėjos išlieka energetikos įmonės. Iš viso stacionarių taršos šaltinių — įmonių teršėjų mieste yra trys dešimtys. Tačiau jų išmetama tarša mažėja: dėl krizės ir įmonių modernizavimo.
Didėja tarša iš transporto priemonių. Labiausiai užterštos miesto gatvės — Tilžės, Pramonės, Žemaitės, Architektų, kuriose didžiausi transporto eismo srautai.
Transportas yra ir didžiausias triukšmo šaltinis. Prie autotrasų mieste yra penkios mokyklos, per pusę tūkstančio gyvenamųjų namų. Dėl to nuolat kenčia nuo triukšmo 9 tūkstančiai gyventojų. Automobilius triukšmu pralenkia tik lėktuvų skrydžiai.
Kietųjų dalelių ore tyrimai rodo, kad leistinos koncentracijos per pirmuosius šių metų mėnesius jau buvo viršytos 11 kartų — tiek, kiek per visus praėjusius metus. Labiausiai užterštu oru kvėpuoja centrinės miesto dalies gyventojai. Tam pasitarnauja ir vyraujantys pietvakarių vėjai, nešantis taršą iš Pietinio mikrorajono centro link.
Šildymo sezono metu teršalų koncentracijos du kartus padidėja Medelyno, Pabalių individualių namų kvartaluose.
Kietųjų dalelių tarša, pasak aplinkosaugininko, tokia pat pavojinga, kaip kitos taršos rūšys. Jos sugeria daug toksinių medžiagų ir mikroorganizmų. Todėl pavasarį būtina kuo greičiau valyti dulkėtas gatves, jas laistyti.
Vandens taršos šaltinių — ne vienas
Iš 16 mieste esančių vandens telkinių labiausiai teršiami Vijolės ir Kulpės upeliai, kuriuose fosforo ir azoto junginių leistinos normos viršijamos 2— 3 kartus. „Tai mūsų pačių indėlis“, — sakė R. Klimas. Rizikos tvenkiniais laikomi Ginkūnų, Švedės, Kairių tvenkiniai.
Apie požeminio ir gruntinio vandens taršą kalbėjas tyrėjas Mindaugas Čegys taip pat nepradžiuginio. Tokios taršos potencialių šaltinių yra ne vienas: Kairių sąvartynas, Karinė aviacijos bazė, senoji kuro bazė Bielskio gatvėje, senos degalinės Tilžės gatvėje, visa bendrovės „Busturas“ teritorija.
M. Čegys atkreipė dėmesį, jog nitratų koncentracija gyventojų šuliniuose yra didžiausia teritorijoje šalia centrinio turgaus. Leistinas normas viršija net tris kartus. Nesuradus ir nepašalinus šios taršos šaltinio, po kelių metų iškilsianti grėsmė požeminiam vandeniui.
Inventorizuoti žalieji plotai
Pateikti miesto parkų, skverų ir gatvių želdynų inventorizacijos duomenys, bet jie dar negalutiniai. Anot Živilės Ribokienės, Valstybinio miškotvarkos instituto atstovės, Šiauliai pirmieji iš didžiųjų miestų tokios inventorizacijos ėmėsi.
„Šiaulių karštovaizdis smarkiai urbanizuotas ir dar labiau urbanizuos, — darė išvadą Ž. Ribokienė.
Inventorizuoti 23 skverai, devyni parkai. Jie žaliuoja 84 hektarų plote ir užima vos 1 procentą miesto žemės. Kaip miesto parkai neinventorizuojami Talšos ir Salduvės parkai, nes jie laikomi valstybiniais miško parkais. Nespėta dar inventorizuoti didžiausio miesto parko — Dainų. Jo plotas 40 hektarų.
Negalutiniais skaičiavimais, mieste auga 22 tūkstančiai medžių. 26 spygliuočių rūšys ir 126 — lapuočių. Vyrauja klevai ir liepos. Auga mieste dvi gamtos paminklais pripažintos liepos. Abi — Lieporiuose. Viena — 19 metrų, 4,6 metro kamieno apimties ir 1,48 metro skersmens — geros būklės. Kita mažesnė — 15 metrų aukščio — jau tragiškos būklės.
Genėti reikia per 5 tūkstančius medžių. Skubiai šalinti — 449, o iš viso — net per 1000 medžių. Specialistės teigimu, per artimiausią dešimtmetį mieste būtina pasodinti bent 2000 medelių.
„Bent du tris kartus daugiau želdinių galėtų miestas turėti“, — sakė pranešėja.
Unikalus ežeras kenčia
Rėkyvos ežero būklės tyrimus pristatė docentas dr. Julius Timinskas iš Lietuvos geologijos ir geografijos instituto. Mokslininkas pabrėžė, kad tai unikalus Lietuvos ežeras. Bet į tai mažai atsižvelgiama. Ežero būklei poveikį daro besikeičiantis klimatas ir ūkinė veikla.
Vandens lygis priklauso nuo kritulių, vandens garavimo intensyvumo. Tyrimai, atliekami nuo 1926 metų, rodo, kad jis mažai keičiasi, bet buvo fiksuojami ir dideli svyravimai.
Dėl žmogaus veiklos nyksta ežero baseinas. Kito tokio ežero, kuris maitinasi tik iš pelkės Lietuvoje nėra. Jos netektų, sunyktų. 1949 metų ir 1983 metų tyrimai rodo, kad ežero baseinas vien per tą laikotarpį sumažėjo perpus — dėl melioracijos, durpyno eksploatavimo.
Aukštapelkė degraduoja. Dėl durpių kasimo pelkė slūgsta. Suslūgus dangai, keičiasi augmenija, aukštapelkės augalai nyksta. Kai kur visai šalia ežero danga suslūgusi iki 2 metrų gylio. Todėl neatmetama, kad pakilus vandens lygiui ežeras gali išsilieti.
Didžiausias Rėkyvos ežero gylys — 4,8 metro, vidutinis — 2 metrai. Matavimai buvo atliekami daugiau kaip prieš dešimtmetį. Manoma, kad dabar vidutinis gylis yra mažesnis, nes sparčiai vyksta ežero krantų erozija, durpės suplaukia į ežerą.
Iš ežero yra padaryti du ištakai. Vienas blokuotas, kitu per nereguliuojamą slenkstį į Kulpę išteka 20— 40 litrų vandens per sekundę. Kanalas nevalomas dumblėja. Kyla grėsmė, kad ežero vandens lygiui pakilus, o kanalui užakus, vanduo dar labiau ardys ežero krantus.
Mokslininkas atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš Rėkyvos gyvenvietės lietaus nuotekos suteka į ežerą. Įvykus avarijai nuotekų tinkluose, ežerui grėstų ekologinė katastrofa.
Gali būti aktualus oro valytuvas
Citata
Šiauliai šalyje pagal benzopireno, medžiagos, sukeliančios vėžinius susirgimus, kiekį — pirmieji.
TARŠA: Šiauliuose šiemet kietųjų dalelių koncentracijos leistinas normas jau viršijo 11 kartų — tiek, kiek pernai per visus metus.
TERŠĖJAI: Mieste automobiliai — vieni didžiausių taršos šaltinių.
Redakcijos archyvo nuotr.
