Naujausios
Iki 31 laipsnio sušilęs oras nustebino visus, tačiau mane bei viešbučio kolegą, Kolumbijos žurnalistą, politologijos profesorių Johną Mario Gonzales ne mažiau pribloškė karo metu mieste vykstančios linksmybės. Penkadienio vakarą miesto centas tiesiog ūžė nuo besilinksminančių žmonių, kavinėse buvo šokama, skambėjo tranki muzika, o pusnuogės merginos viliojo užeiti į striptizo klubus.
„Ar tau tai atrodo normalu?“ – stebėdamas džiūgaunančią žmonių masę paklausė kolumbietis.
Ispanijoje daug laiko praleidžiantis ir Lotynų Amerikos šalių bei JAV spaudai rašantis politologas į Ukrainą pasakė atvykęs tam, kad apie karą su Rusija galėtų pasakoti tikroviškiau.
Kolumbietis sakė pasibaisėjęs sugriovimų vaizdais Bučoje ir Irpinyje, tačiau odesiečių linksmybės jį didžiai nustebino. Jo nuomone, taip triukšmingai linksmintis, žinant kasdienius pranešimus apie karių bei civilių žūtis, nederėtų.
Tame pačiame hostelyje užklausta keturiasdešimtmetė administratorė Natasa paaiškino:
– Gyvename šiltesniame klimate, esame kurortas, visada išsiskyrėme neskubumu, mokėjimu atsipalaiduoti ir juokauti, plepumu ir pomėgiu linksmintis, o iš mūsų pavyzdį patarčiau imti ir kitiems, nes pasilinksminimas yra geriausias vaistas nuo streso, patiriamo karo metu.
Administratorė apgailestavo, jog dėl nuo 24 iki penktos valandos ryto veikiančios komendanto valandos sumažėjo turistų kiekis bei jos puseserės baro pajamos. Turistus esą atbaidė ir tai, jog beveik pusantrų metų buvo uždaryti pliažai, o, Maskvai nutraukus susitarimą dėl grūdų eksporto per Odesos uostą, miestą imta atakuoti raketomis.
Nataša – rusakalbė. Ar ji pradėjo mokytis ukrainiečių kalbą, nes liepos mėnesį įsigaliojo baudos už nesugebėjimą klientų aptarnauti valstybine kalba?
Nataša šį potvarkį kol kas ignoruoja. Moteris tvirtino, jog Odesa visada buvo daugiatautė, bet visus vienijo rusų kalba ir kultūra, rusiškos dainos ir filmai, o dabartinį nurodymą kalbėti ukrainietiškai vadina prievartiniu, todėl jį vykdys tik išimtiniais atvejais.
„Aš irgi iki karo nekalbėjau ukrainietiškai, tačiau dabar gavau išsitraukti senus vadovėlius, nes per parodų atidarymus nebegaliu pasakoti rusiškai, ir į turistų iš Vakarų Ukrainos klausimus irgi privalau atsakyti jiems įprasta kalba“, – pareiškė centrinės meno galerijos vadovė Jekaterina Pimenova.
Prisimenu, prieš pusantrų metų, kai Odesoje bendravome pirmą kartą, Jekaterina tvirtino, kad apsieina ir ateityje apsieis be ukrainiečių kalbos, o siūlymą šalinti paminklą carienei Jekaterinai ll bei poetui Puškinui vadino barbarizmu.
„Man atrodo, kad Puškinas atstovauja pasaulinę kultūrą ir jo monumento nereiktų griauti, tačiau Italijoje modeliu dirbantis 23 metų sūnus pasisako už nuvertimą, nes tai esą Maskvos imperializmo simbolis“, – kalbėjo moteris.
J. Pimenova sakė, jog ukrainiečių kalbą mokytis pradėjo sugėdinta sūnaus, kuris Italijoje kartu su sužadėtine ėmė šnekėti vien ukrainietiškai tam, kad nebūtų tapatinami su rusais.
Netikėtai valstybine kalba per susitikimą prašneko ir 78 metų buvęs kariškis Romanas, nors prieš pusantrų metų jis irgi kalbėjo tik rusiškai. Pakeisti kalbą paragino sūnus, gyvenantis JAV ir renkantis paramą tėvynės kariams, kurią tėvas iš Moldovos gabena į pafrontę.
Tiek Romanas, tiek Jekaterina toliau savo asmeninėse paskyrose „Facebooke“ rašo rusiškai, kaip ir daugelis odesiečių.
„Visiškas perėjimas į ukrainiečių kalbą užtruks kelis dešimtmečius, o mes, senoji karta, tarpusavyje ir toliau bendrausim rusiškai; nepavydžiu savo sūnui poetui, kuris dabar išgyvena krizę, nes valstybinės kalbos nemoka tiek, kad galėtų ja kurti“, – sakė Romanas.
Pirmą kartą atvykęs į Odesą labai nustebau pamatęs tris paminklus Rusijos carams. Tuokart atsitiktinai prie vieno subombarduoto namo sutiktas Odesos meras Genadijus Truchanovas pareiškė, kad negriaus paminklų carams, nes jie atspindi miesto istoriją, o Jekaterina ll buvo Odesos įkūrėja.
Meras nepasakė, kad Odesoje pirmą gyvenvietę bei pilį įkūrė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, ir miestui yra ne 200, o 600 metų.
Pati piečiausia LDK Kačibėjaus pilis stovėjo Odesos centre, tačiau neišliko jokių jos liekanų, mat pilį iki pamatų sunaikinti nurodė būtent Jekaterina ll, kuri tuo pačiu uždraudė ukrainiečių kalbą ir kazokų organizacijas.
„Tai Kremliaus sėkmingai įdiegtas mitas, kad Odesai yra 200 metų, nes tokiu būdu miestą norėta „pririšti“ prie Rusijos“, – paaiškino valstybinės kalbos kontrolierė, visuomeninės organizacijos „Odesa kalba ukrainietiškai“ vadovė Yaroslava Vitko-Prysyazhnyuk.
Mergina priminė, jog paminklas Jekaterinai ll buvo pastatytas 1900 metais, tačiau 1920 metais bolševikai jį nuėmė ir jisai dulkėjo muziejaus rūsyje. 2007 metais prorusiška Odesos valdžia už miesto pinigus jį atrestauravo ir pasatė, nors tam priešinosi istorikai ir prezidentas V. Juščenka.
Kontrolierė yra įstikinusi, jog paminklas buvo atstatytas ne šiaip sau, o norint išlaikyti Odesą Rusijos įtakoje.
„Kai prieš 14 metų atvykau studijuoti į Odesą, miestas pasitiko stendais: „Rusų kalba – gimtoji odesiečių kalba, didingų A. Puškino ir F. Dostojevskio kalba“, o kambariokei gydytoja pasakė: jei nori nebūti vadinama kaimiete ir čia pritapti bei padaryti karjerą, pamiršk ukrainiečių kalbą“, – pasakojo mergina.
Odesa kardinaliai keistis ėmė tik šią liepą, kai įsigaliojo įstatymas dėl baudų už nesugebėjimą aptarnauti klientų valstybine kalba.
„Manau, kad Maskva seniai planavo užgrobti Ukrainą. Odesa visada Rusijai buvo svarbus miestas, kurortinis perlas, todėl čia skyrė įpatingą dėmesį Kremliaus požiūrio į istoriją propagavimui, ir ignoravo lietuviškos pilies įamžinimą“, – pareiškė istorijos profesorius Vladimiras Pivtorakas.„Būtina šalinti ir paminklą A. Puškinui, nes per jo aukštinimą buvo skatinama kalbėti rusiškai. Tie, kas teigia, kad paminklas yra vien kultūrinis ir istorinis, nes poetas trumpai gyveno Odesoje, pamiršta, kad čia dešimt kartų ilgiau gyveno didinga poetė Lesė Ukrainka, tačiau jai paminko iki šiol nėra“, – pareiškė ekologinės organizacijos „Žalias lapas“ vadovas Vladislavas Balinskis.
