Naujausios
Odė fabrikui odų fabrike
PINIGAI MENŲ FABRIKUI SKIRTI, KAS TOLIAU?
Šiauliai kurs Menų fabriką buvusiame „Elnio“ fabrike. Tam gauna per 8 milijonus litų europinės paramos. Kaip kultūrinę idėją paversti kūnu? Ko patiems menininkams reikia? Apie tai viešai diskutuota "Santaros-Šviesos" klubo surengtoje diskusijoje. Diskusijos dalyviai siūlė neužsidaryti vien savo rate. bet pritraukti ir užsienio menininkus, čia galėtų būti jų rezidencijos.
Ar griuvėsiai taps pozityvu ir nauju miesto simboliu?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Investicijas reikia nuleisti ant žemės
„Griuvėsiai“ — tai buvusio “Elnio“, o dar anksčiau — Chaimo Frenkelio odų fabriko pastatai ir teritorija. Ją tikimasi paversti kūrybinių industrijų zona.
Vienas iš šios idėjos „kaltininkų“ — architektas Vytenis Rudokas, rodydamas planų vizualizacijas, teigė, jog geresnės erdvės Menų fabrikui ir negali būti. Šalia ežeras, parkai, restauruota Ch. Frenkelio vila, netoli miesto centras. Pagaliau fabriko kaminai — tai ir miesto simbolis.
Mintis išsaugoti šį industrinį paveldą kultūros reikmėms, architektui kilo rengiant Talkšos ežero sutvarkymo, Talkšos ir Salduvės parkų detaliuosius planus.
Ketverius metus Savivaldybė stumia idėją pirmyn. Dveji metai nuomoja iš verslininko patalpas jai įgyvendinti. Bet dabar aiškėja, kad patalpos gali keistis. Verslininko, turėjusio ir savo lėšomis prisidėti prie projekto, planai pasikeitė.
Savivaldybėje svartoma šias ar kitas patalpas fabriko teritorijoje išpirkti. Pradėta abejoti, ar verta tokias didžiules investicijas sudėti į privatų turtą. Juoba, kad Menų fabrikui jį suderėta nuomoti tik dvidešimčiai metų.
Ūkio ministerija projektui atseikėjo 8,4 milijono litų. Pusė jų skiriama patalpoms rekonstruoti, pusė — įrangai įsigyti. Liepos pabaigoje jau turi būti teikiamas techninis projektas. Bet klausimų dar kyla ne tik dėl patalpų.
Kokie menai ar amatai čia kursis, ar iš viso kursis? Oficialiai projektas vadinamas Menų inkubatoriumi, ar jauni menininkai turės čia lengvatų?
Menininkų mažėja?
Anot V. Kinčinaičio, Šiauliuose ne visiems menams yra erdvės plėtotis, dėl to „dalis fizinės masės“ jau prarasta. Būtina galvoti apie meno žmonių “postudijinės“ veiklos sąlygas. Juk ŠU turi Menų fakultetą.
Dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Ričardas Garbačiauskas apgailestavo, jog menininkų mieste nedaugėja. Studentai daugiau renkasi tik dizaino, audiovizualinio meno studijas, o ne tradicinius menus. Pernai į Dailininkų sąjungą įstojo keturi menininkai, keli jų jau išvažiavo iš Šiaulių. Šiemet gal vienas ar du įstosiantys.
Estrados teatro įkūrėjas ir vadovas Juozas Žibūda priminė, jog universiteto Menų fakultete ne vien dailininkai rengiami — ir muzikai, ir aktoriai.
Ar Estrados teatras kurtųsi Menų fabrike? J. Žibūdos atsakymas vienareikšmis — taip. „Dabar mes Savivaldybės prašome bent sandėliuko, nes visas mūsų turtas “mazdoje“.
Jauna menininkė Jurgita Sutkutė prisipažino, jog tik dėl fabriko idėjos neišvažiavo iš Šiaulių. Jau buvo įsikūrusi studiją fabrike. Anot jos, „ten kūrybinė atmosfera fantastiška“, laukė kitų kolegų kūrybinių dirbtuvių, bet taip ir nesulaukė. Išsikėlė į bulvarą.
„Ten dar ne traukos centras, — sakė J. Sutkutė, — be to, patalpų nuoma buvo per brangi, bandžiau “prisijaukinti“ verslininką, kad remtų meną, tačiau nepavyko.“
Už dyką niekas neduos
Miesto Tarybos narys Vidmantas Japertas kėlė meno verslumo problemą. Menų fabrikas — kūrybinių industrijų projektas. Patalpas teks išlaikyti tiems, kurie ten plėtos kūrybinę veiklą ir verslą. Politikas stebėjosi, jog kai kuriems kūrybininkams Menų fabrikas — vis dar naujiena.
Menotyrininkė Edita Musneckienė, kuriai teko tokių Meno fabrikų matyti kitose šalyse, teigė, jog menininkai patys išlaiko patalpas. Savivaldybės tik iš dalies juos remia.
Tačiau vienas svarbiausių dalykų, anot E. Musneckienės, yra administravimo klausimas: „Kas spręs, kokį menininką priimti, kokį ne?“.
Ji pabrėžė, jog nuo pat pradžių turi būti keliama ir pagrindinė sąlyga — fabrikas turi būti atviras visuomenės traukos centras. Čia turi plėtotis kultūrinis gyvenimas, o lėšos tam pritraukiamos per projektus, paramos fondus, kurie kol kas neišsemiami.
Odų fabrikas ar odė?
Diskutuota, jog Šiaulių menų fabrikas turėtų išsiskirti savo specifika. Kaip, pavyzdžiui, išsiskiria Vilniaus Menų spaustuvė.
Anot muziejininkės Rūtos Stankuvienės, gal tai galėtų būti „Odų fabrikas“. Nuo odininkų, odos meistrų galima būtų lipdyti Menų fabriko veidą.
Svarbiausia, anot dailininko Arūno Uoginto, „erdves išlaikyti, tada nesvarbu, ar oda bus, ar dar kažkas, — bus ir teatras, ir performansas, ir parodos, o dailės studijos savaime atsiras.“
A. Uogintas pabrėžė, kad jau dabar fabriko erdvės sutraukia jaunimą koncertams, atrakcijoms.
Architekto Algimanto Černiausko nuomone, Menų fabrikas turi visas galimybes tapti svarbiu miestui reiškiniu ir pavadinti jį būtų galima „Ode fabrikui“.
Diskusijų dalyviai šį siūlymą palydėjo plojimais.
Būtent dėl šio projekto, A. Černiausko nuomone, Savivaldybė galėtų surengti kūrybines dirbtuves, kaip surengė dėl Prisikėlimo aikštės.
„Reikia lipti ant galvos“
Savivaldybininkai išgirdo ne tik pagyrimų už projektui pritrauktas investicijas. Stebėtasi, jog situacija paradoksali — pinigai yra, o idėjas dar reikia kristalizuoti. Paprastai būna atvirkščiai.
„Galime daugybę idėjų pateikti, dar ne vieną diskusiją surengti, bet nė neaišku, kokiose patalpose fabrikas bus“, — skambėjo kritika.
Jaunieji menininkai jau norėtų žinoti, kokios bus patalpų nuomos sąlygos.
Šarūnas Sabaliauskas, Architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas, menininkus ragino rodyti iniciatyvą: „Turite lipti Aistei (Aistė Žalevičienė, Savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja, — red. past.) ant galvos.“
Būta nerimo
Po diskusijos A. Žalevičienė „Šiaulių kraštui“ prisipažino, jog nerimavo, ar projektas nesulauks pasipriešinimo. Klaipėdoje per tokią diskusiją vienas menininkas savivaldybės Menų fabriko projektą per kelias minutes “išdėjo į šuns dienas“.
Ji džiaugėsi, kad niekas diskusijoje nepasakė, jog toks projektas Šiauliuose nereikalingas.
„Toliau bus renkama informacija, kokių patalpų, kam reikia, — sakė A. Žalevičienė. — Lygiagrečiai su techniniu projektu bus rengiamos ir sąlygos, kuriomis bus galima kurtis Menų inkubatoriuje.“
Ji neatmetė, kad jauniems menininkams bus teikiamos lengvatos.
Pirmiausia laukiama politikų sprendimo dėl patalpų išpirkimo. Patalpos gali būti didesnės, negu anksčiau planuota — 4000 kvadratinių metrų, o ne 3100. Anot A. Žalevičienės, derybos su verslininkais vyksta. Savivaldybėje skaičiuojama, jog patalpų išpirkimas gali kainuoti apie 200 tūkstančių litų.
Jeigu balandį miesto Taryba tam žingsniui apsispręs, Ūkio ministerijos bus prašoma pratęsti techninio projekto teikimo terminą.
TERITORIJA: Diskusijos dalyviams priminta ir parodyta: odų fabrikas, kuriame kursis menai, yra unikalioje miesto teritorijoje — šalia Talkšos ežeras, parkai, atnaujinta Ch. Frenkelio vila, o miesto centras ranka pasiekiamas.
KLAUSIMAS: „Ar griuvėsiai taps pozityvu — nauju miesto simboliu?“ — provokuoja diskusiją menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis (pirmas iš kairės).
AKTUALIJA: Diskusija apie Menų fabriką sudomino meno ir kultūros žmones, studentus.
FABRIKAS: Odų fabriko — industrinio paveldo — pastatus atgaivintų kūrybinė industrija.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
