Naujausios
Nykstančiuose miesteliuose nyksta mokyklos
Apskrities savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkos planai iki 2020 metų rodo, kaip akivaizdžiai buvęs mokyklų tinklas traukiasi iš kaimų ir miestelių. Mokyklų tinklui tiesiog nebepakanka vaikų.
Šiandien Šiaulių rajono taryba spręs dar dviejų rajono mokyklų, kurios priartėjo prie kritinės ribos, likimą. Gyventojai prašo nenaikinti mokyklų, nes naikinant kaime mokyklą pasirašomas mirties nuosprendis visam kaimui.
Ar ištuštėjusios provincijos mokyklos – kaimų, miestelių nykimo priežastis, ar pasekmė?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Tinklas ir pertvarka
Šiaulių rajono Tarybos posėdyje bus svarstomas klausimas dėl rajono bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos. Dokumentuose sudėti skaičiai rodo, kad rajone greitai gali nelikti dar dviejų mokyklų – Verbūnų ir Dirvonėnų.
Nors mokyklos artėja prie uždarymo ribos, bet kol kas padaryta išlyga – mokyklos nuo rugsėjo taps daugiafunkciais centrais.
Verbūnų ir Dirvonėnų mokyklose nuo rugsėjo nebebus komplektuojamos 9 ir 10 klasės. Toks sprendimo projektas teikiamas Tarybai.
Keičiasi ir Kuršėnų Pavenčių mokyklos pavadinimas – ji taip pat tampa daugiafunkciu centru, nors joje mokosi apie 480 vaikų. Pavadinimą keisti, pasak mokyklos direktorės J. Banienės, tenka dėl galimybės gauti projektinių lėšų.
Ar kokių nors pasikeitimų mokyklų tinklo pertvarkoje bus ir kitose Kuršėnų mokyklose, kol kas garsiai neįvardijama.
Šiuo metu Kuršėnuose veikia viena gimnazija ir trys pagrindinės mokyklos, teikiančios dešimties klasių išsilavinimą.
Direktorės J. Banienės teigimu, kol kas niekas nežino, kaip pasisuks emigracijos vingiai, ar Kuršėnuose mažės mokinių, tačiau paneigti, kad kažkuri Kuršėnų mokykla ateityje netaps aštuonmete, niekas negali.
Traukiasi vaikai, bet ne išlaidos
Tarybos nariams pateikiami skaičiavimai, kaip keitėsi ir keisis Verbūnų ir Dirvonėnų mokyklose mokinių skaičius.
Abi mokyklos yra mažiausią mokinių skaičių turinčios švietimo įstaigos rajone.
Dirvonėnų mokykloje 2012 metais mokėsi 64 mokiniai, 2016 metų rugsėjo 1 dieną mokslo metus pradėjo 42 mokiniai, pagal mokyklos pateiktas prognozes, 2017-ųjų rugsėjo 1-ąją mokslo metus pasitiks tik 36 mokiniai. Per 5 metus Dirvonėnų mokykloje mokinių sumažėjo 43,8 procento.
Verbūnų mokyklos situacija – dar prastesnė. 2012 metais mokykloje mokėsi 73 mokiniai, 2016 metų rugsėjo 1 dieną mokslo metus pradėjo 37 mokiniai, pagal mokyklos pateiktas prognozes, 2017-ųjų rugsėjį mokslo metus pasitiks tik 38 mokiniai. Per 5 metus mokinių sumažėjo beveik perpus – 49,3 procento.
Savivaldybių mokyklos finansuojamos iš dviejų pagrindinių šaltinių – Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) skiriamo mokinio krepšelio lėšų (MKL) ugdymo reikmėms ir savivaldybės skiriamų lėšų mokyklos aplinkos išlaikymui.
2016 metais Dirvonėnų mokyklai skirta 134 209 eurų MKL ir 92 670 eurų rajono savivaldybės biudžeto lėšų, o Verbūnų mokyklai – 140 766 eurų MKL ir 103 207 eurų Savivaldybės biudžeto lėšų.
Teigiama, kad Dirvonėnų ir Verbūnų mokykloms tenkančių MKL dalies nepakako, todėl iš Savivaldybės papildomai skirta: Dirvonėnų mokyklai 26 662 eurų, o Verbūnų mokyklai – 40 952 eurų.
Skaičiuojama, kad didžiausią MKL išlaidų dalį sudaro darbo užmokestis. Planuojama, kad Dirvonėnų mokykloje 2017 metais darbo užmokesčio asignavimai sudarytų apie 97 859 eurų ir 30 317 eurų socialinio draudimo įmokoms, o iš Savivaldybės papildomai reikėtų apie 34 229 eurų.
Verbūnų mokykloje 2017 metais darbo užmokesčio išlaidos sudarytų apie 93 489 eurų ir socialinio draudimo įmokoms – 28 963 eurai, o iš Savivaldybės papildomai reikėtų apie 32 151 euro.
„Kol kas nuspręsta, kad abi mokyklos taps daugiafunkciais centrais, bet jeigu klasėje liks po vieną mokinį, – tikrai nieko nebegalėsime padaryti“, – sakė Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras.
Manoma, kad Dirvonėnų vaikai, uždarius mokyklą galėtų važiuoti mokytis į Raudėnų mokyklą – daugiafunkcį centrą arba į Kuršėnų miesto mokyklas. Iki Raudėnų – apie 8 kilometrai žvyrkeliu. Iki Kuršėnų – 11 kilometrų.
Verbūnų vaikai galėtų rinktis Kužių gimnaziją už 5,5 kilometro arba Gruzdžių gimnaziją už 10 kilometrų.
Vaikas – pinigai, direktorius – vadybininkas
Meras A. Bezaras įsitikinęs, kad bendruomenė dėl mokyklos išsaugojimo turi susitelkti ne tada, kai jau reikia uždaryti mokyklą, o žymiai anksčiau. Jis prisiminė šių mokslo metų nebepradėjusią Žarėnų mokyklą, kurioje mokėsi 218 vaikų.
„Net kai vaikų sumažėjo iki maždaug 60-ies, mokykla vis tiek neįsileido bendruomenės, nebuvo kontakto, nedalyvaudavo bendrose šventėse. Gaila, kad mokyklų vadovai, mokytojai apie uždarymą pradeda kalbėti tada, kai jau mokykla uždaroma, o ne tada, kai galima peržiūrėti etatus, sutaupyti lėšų, rūpintis, bendrauti, kad būtų pritraukta vaikų“, – sako meras A. Bezaras.
Meras minėjo, kad ne paslaptis, kad į kai kurias mokyklas tėvai nenori leisti vaikų.
„Kai kurių mokyklų direktoriai, mokytojai turėtų pagalvoti apie savo kompetencijas, bendravimą su bendruomenėmis“, – sakė A. Bezaras.
Jo teigimu, akivaizdus pavyzdys yra Ginkūnai, kai atėjus dirbti naujai mokyklos vadovei ir pasikeitus požiūriui, mokykloje padaugėjo 52 vaikais, buvo įsteigta priešmokyklinukų grupė 82 vaikams, nes „buvo stengtasi, kad tik tie vaikai neišvažiuotų mokytis į miestą, o liktų savo miestelyje“.
Rajono vicemeras Algis Mačiulis prisiminė, kad dirbdamas Meškuičių mokyklos vadovu dvejus metus kalbino ateiti dirbti į Meškuičius chemijos mokytoją, kitaip, be viso specialistų komplekto, mokykla nebūtų gavusi gimnazijos statuso.
„Reikia suprasti, kad vaikas padarytas pinigais, o mokyklos vadovas – vadybininku. Todėl dirbti reikia, o ne laukti, kol uždarys mokyklą. Turime paisyti bendros Lietuvos situacijos, kad ir žmonių, ir vaikų mažėja, teritorijos tuštėja, laisvų pastatų niekam nepavyksta įsiūlyti“, – sako A. Mačiulis.
Jis tikino, kad yra rajono mokyklų, kur atvažiuojantys mokytojai po pamokų greičiau už vaikus skuba į mokyklinį autobusą.
Bendruomenių „kryžiaus žygis“
Asociacijos „Drąsučių bendruomenė“ pirmininkė Skaidrė Atstopienė skaičiuoja, kad nuo Drąsučių iki Kuršėnų, kur veikia net keturios didžiausios rajono mokyklos, yra vos trys kilometrai, bet gyvenvietėje mokyklą lanko apie 130 vaikų. Maža to, Drąsučių mokykla dar net plėsis, nes ketinama steigti dar vieną priešmokyklinę grupę.
„Mūsų gyventojai labai gerai sutaria, jeigu kada išgirstume, kad kažkas negerai su mokykla, neabejoju – stotume mūru. Gyvenvietės biblioteka, mokykla yra neliečiamos. Eitume į kryžiaus žygį!“, – sakė aktyvi bendruomenės vadovė.
Ji tvirtino, kad „kryžium bendruomenė gultų“ ne tik dėl Drąsučių, bet ir dėl aplinkinių kaimelių vaikų – jie sudaro nemažą dalį moksleivių.
Dirvonėnų mokyklos direktoriumi „puse kojos“ dirbantis Raimondas Keliuotis šį vasarį pasirašė terminuotą darbo sutartį su Savivaldybe ir sutiko dirbti dar ir Kuršėnų Daugėlių mokyklos direktoriumi, nes tiesiog nebuvo kam šiai mokyklai vadovauti.
Dirvonėnų mokyklos vadovas skaičiuoja, kad šiuo metu mokykloje yra 51 vaikas – nuo ikimokyklinukų iki 10 klasės. Darbuotojų – 16 mokytojų ir 10 aptarnaujančio personalo.
„Reikia labai garsiai paklausti savęs: ar mes kalbame apie vaikus, ar apie pinigus. Jeigu apie vaikus – tai reikia įsivaizduoti, kaip jausis ir mokysis penkerių metų priešmokyklinukas, pakeltas į miesto mokyklą 6 valandą ryto. Kokia jauna šeima kelsis gyventi ar liks gyventi kaime?“ – klausė R. Keliuotis.
Labiausiai ilgametį vadovą neramino, kad buvo apsispręsta nuo 2018 metų Dirvonėnų mokyklą uždaryti, tačiau dabar steigs daugiafunkcį centrą.
R. Keliuotis sako, kad į mokyklos pastatą turi būti įkelta biblioteka, medicinos punktas, vietos rastųsi ir bendruomenės patalpoms.
Apsispręsti dėl daugiafunkcio centro rajono valdžiai padėjo ir 144 Dirvonėnų gyventojų parašai.
Pakliūta į uždarą ratą
„Ne mokyklos uždarymas yra priežastis nykti kaimams. Mokyklos uždarymas yra tik pasekmė. Deja, toks gyvenimas – akivaizdžiai mažėja žmonių visuose kaimuose. Tiesiog nėra vaikų“, – sakė rajono meras A. Bezaras.
A. Bezaras tikino, kad rajone nėra „klojamų šaligatvių ten, kur nebėra kam jais vaikščioti“, o investicijos yra nukreiptos į priemiestines gyvenvietes – Kairius, Meškuičius, Gruzdžius, iš kurių žmonės važiuoja dirbti į Šiaulius.
„Akivaizdu, visi šalies regionai yra pakliuvę į uždarą ratą: kai nebėra vaikų, tenka uždaryti mokyklas, o kai uždaromos mokyklos, tos gyvenvietės darosi nebepatrauklios jaunoms šeimoms, nes nėra kur dėti vaikų ir niekas ten tikrai nebenorės keltis gyventi“, – sakė A. Bezaras.
Pertvarka apskrities rajonuose
* Joniškio rajono mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų planas: naikinama Jaunimo ir suaugusiųjų mokykla, o Plikiškių mokykla-daugiafunkcis centras ir Mindaugių pagrindinė mokykla bus jungiamos prie Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos.
* Radviliškio rajone nuspręsta nuo rugsėjo 1-osios uždaryti Pakalniškių pagrindinės mokyklos Pociūnų skyrių ir reorganizuoti Pašušvio pagrindinę mokyklą bei Radviliškio Vaižganto gimnaziją. Vaižganto gimnaziją bus prijungiama prie Radviliškio Lizdeikos gimnazijos, o Pašušvio pagrindinė mokykl bus prijungta prie Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos.
* Kelmės rajone yra mokyklų, kurių klasėse – po keturis, tris, du ar net vieną mokinį. Į mokyklų tinklo pertvarkos planą 2018 metais įtrauktas Kražių gimnazijos Karklėnų skyrius, bet, rajono švietimo vadovų teigimu, jeigu atsirastų daugiau moksleivių, šios mokyklos uždarymą galima bus nukelti.
* Pakruojo rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų plane, patvirtintame 2016 metų kovą numatyta, kad nuo šių metų rugpjūčio 31 dienos Linkuvos gimnazijos Triškonių skyrius bus pertvarkomas į mokyklą-daugiafunkcį centrą.
Redakcijos archyvo nuotr.
.jpg)
Prieš dešimtmetį vyko Raudėnų mokyklos statybos. Pastačius mokyklą paaiškėjo, kad jos statyti turbūt nebereikėjo, nes akivaizdžiai sumažėjus vaikų, mokykla turėjo būti performuota į daugiafunkcį centrą.
Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras ir vicemeras Algis Mačiulis mano, kad ne laikas bendruomenei susirūpinti mokykla, kai ji jau uždaroma.
Asociacijos „Drąsučių bendruomenė“ pirmininkė Skaidrė Atstopienė įsitikinusi, kad bendruomenė turi kryžium gulti, jeigu ketinama uždaryti kaimo mokyklą.
Daugėlių mokyklos nuotr.
.jpg)
Dviejų rajono mokyklų vadovas Raimondas Keliuotis klausia, kas svarbiau – vaikai ar pinigai?
