Naujausios
Geležinkelio vėžės istorija
Geležinkelio vėžė į Zoknių karinį oro uostą egzistavo dar sovietmečiu, tačiau, atkūrus nepriklausomybę ir išvykus sovietų kariškiams, tarp Savivaldybės ir kariškių prasidėjo ginčai, kas turi valdyti teritoriją.
1996 metais šioje teritorijoje buvo įsteigta Laisvoji ekonominė zona, tačiau projektas žlugo.
Pasidėjus metalo karštinei, gyventojai ėmė savavališkai ardyti geležinkelio vėžę, o supjaustytus pabėgius nešti į metalo supirktuves. Šiaulių miesto savivaldybei nerandant kitos išeities, 2002 metais buvo nuspręsta daugiau nei devynių kilometrų geležinkelio vėžę pripažinti netinkama naudoti ir ją išardyti.
Beveik kilometro ilgio geležinkelio atkarpa ėjo per kariuomenei priklausančią teritoriją. Pradėjus ardyti geležinkelį, vėl įsiplieskė ginčai: 2003 metais Savivaldybė buvo įspėta, kad vėžę teks atstatyti.
2008 metais Šiauliuose įsteigtas pramoninis parkas, jame numatyta įkurti logistikos centrą, į kurį turėjo būti nutiestas naujas geležinkelis.
Viešojo logistikos centro pagrindu turėjo tapti intermodalinis terminalas, kuriame vyktų krovinių perkrovimas į skirtingų rūšių transportą. Šiauliuose buvo tikimasi, kad sėkmingai sąveikaus oro, geležinkelio ir kelių transportas. Tokio terminalo tikslas – perkrauti ne krovinius, o konteinerius iš vienos transporto rūšies į kitą.
Miesto valdžios delegacijos projektą reklamavo įvairiuose investuotojų tarptautiniuose susitikimuose ir forumuose Rusijoje, Kinijoje, Indijoje, Turkijoje, tačiau susidomėjimo nesulaukė.
Projektui buvo numatytas valstybės finansavimas, tačiau Savivaldybė numatė pernelyg didelį ir brangų – 26 milijonų eurų vertės – projektą, teko jį taisyti. Užsitęsus taisymams, valstybės pinigai buvo prarasti.
2015 metais miesto meru tapus Artūrui Visockui buvo nuspręsta, kad šis projektas ekonomiškai niekada neatsipirks ir – numarintas.
Valstybinių milijonų medžioklė
Pastaraisiais metais beveik 60 hektarų plote Šiaulių pramoniniame parke įsikūrė apie 12 įmonių, kelios dar rengiasi investuoti, tačiau dar panašiai tiek pat investicijų sutartis yra nutraukusios. Šalia atidaryta beveik tris kartus didesnė Šiaulių laisvoji ekonominė zona, tačiau čia įsikūrusių investuotojų yra mažiau.
Spaudos konferencijoje Šiaulių mero patarėja Viktorija Dildaitė yra pareiškusi, kad siekiant sėkmingos Šiaulių ekonominio centro veiklos, trūko geležinkelio infrastruktūros, kurią pabaigus būtų užtikrintas „maksimalus ir efektyvus tiek valstybės, tiek savivaldybės turto įveiklinimas, kuriant darbo vietas ir renkant mokesčius į valstybės biudžetą“.
Iš naujo į pramoninį parką tiesiant geležinkelio vėžę, Šiaulių miesto valdžia ėmė medžioti valstybės lėšas ir įtikinėti ministrus, kad bene labiausiai tos vėžės ir reikia pačiai valstybei bei jos kariuomenei.
Meras Artūras Visockas viešai kvietė į Šiaulius atvažiuoti ir įsitikinti valstybės investicijų būtinumu premjerę Ingridą Šimonytę ne tik per socialinius tinklus, bet ir raštais atakavo net kelis ministrus.
Mero bičiulis ir politinis bendražygis, „laisvasis menininkas“ ir miesto Tarybos narys Gintautas Lukošaitis, miestui sukūręs meninį akcentą „Verksmas“, verkiančios mergaitės galvą pastatė nebaigtos geležinkelio vėžės pabaigoje, siekdamas atkreipti dėmesį, kad valstybė nesirūpina geležinkelio vėžės finansavimu, o ji taip reikalinga valstybei ir kariuomenei.
Šiaulių savivaldybei gavus lėšų iš Susisiekimo ministerijos, 2021 metų pabaigoje buvo įveiktas pirmasis vėžės etapas – 1,4 kilometro. Šiems darbams Susisiekimo ministerija skyrė 3,7 milijono eurų. Tačiau vėžė strigo, nes nebuvo lėšų antrajam etapui. Skirti dar 4,6 milijono pavyko įtikinti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją.
Šiaulių miesto savivaldybės viešųjų ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis informavo, kad iš viso geležinkelio vėžė nutiesta už beveik 7,6 milijono eurų, iš jų tik 290 tūkstančių – iš miesto biudžeto. Vėžė užbaigta šių metų rugpjūtį, tačiau vis dar vyksta kadastrinių bylų rengimas ir ruošiamasi ją registruoti Registrų centre.
Tačiau geležinkelio vėžė be krovos aikštelių arba logistikos centro kroviniams gabenti nieko verta, todėl užsimota greta vėžės įrengti ir šią infrastruktūrą, kurios vertė beveik 11 milijonų eurų. Meras tuomet tikino, kad šis logistikos centras yra gerokai mažesnis, nei planuotas prieš 15 metų, todėl jo ekonominis efektyvumas jau nekelia abejonių.
Praėjusiais metais pasileidusi į valstybinių milijonų medžioklę, miesto valdžia bandė įtikinti Krašto apsaugos ministeriją, kad šis objektas labai reikalingas šalies kariuomenei, tačiau greitai sulaukė viceministro Reniaus Pleškio rašto.
Jame rašoma: „Geležinkelio atšaka į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę jau yra nutiesta ir visiškai patenkina Lietuvos kariuomenės bei užsienio partnerių poreikius. Taip pat norime pažymėti, kad karinėms reikmėms gali būti panaudota bet kuri civilinė susisiekimo infrastruktūra.“
Tuomet spaudos konferencijoje Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis skundėsi, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM), iš pradžių tikinusi, kad šis objektas juos domina, vėliau esą savo poziciją pakeitė.
Tokia KAM pozicija supykdė G. Lukošaitį. Jis pasiėmė už 10 tūkstančių eurų iš jo miesto nupirktą skulptūrą „Verksmas“, arba kitaip „verkiančią mergaitę, išvyko į sostinę ir prie KAM bei Finansų ministerijos surengė performansą, kurio metu reikalavo krovos aikštelėms įrengti 5 milijonų eurų.
Performansas nesuveikė, tačiau Savivaldybės valdžia rado „silpnesnių grandžių“ – Ekonomikos ir inovacijų ministerija minėtam infrastruktūros objektui atseikėjo 5 milijonus eurų, o Vidaus reikalų ministerija skyrė 4,2 milijono iš valstybės ir ES lėšų. Savivaldybei beliko primesti 1,4 milijono eurų.
Krovos aikštelių rangos darbai baigti 2023 metų lapkričio mėnesį, šiuo metu vykdomos reikalingos dokumentacijos parengimo procedūros.
Krovos aikštelės tapo brangiu vilkikų parkingu
Milijonai įsisavinti, geležinkelio vėžė nutiesta, krovos aikštelės stovi. Tik viena problema. Nesimato važiuojančių traukinių, o aptvertoje ir užrakintoje krovos aikštelių teritorijoje išrikiuoti stambiausios šalyje pervervežimų įmonės „Girteka“ vilkikai.
Kaip nutiko, kad beveik 11 milijonų eurų kainavusi infrastruktūra tapo brangiausia vilkikų stovėjimo aikštele?
Šiaulių savivaldybė logistikos centrą perdavė Savivaldybės įmonei Šiaulių oro uostui, o šis už 72,2 tūkstančio eurų per metus 23 tūkstančių kvadratinių metrų teritoriją išnuomojo „Girtekai“. Be jokio konkurso. Mat Savivaldybei konkursą būtų reikėję skelbti, o Savivaldybės įmonei – ne.
Savivaldybės įmonės Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Kuezada pasakojo, kad krovos aikšteles iš Savivaldybės panaudai gavo metams. Pramoniniame parke įsikūrusi „Girteka“ ieškojo, kur parkuoti vilkikus, nes buvo nusiskundimų iš kitų pramoninio parko įmonių, kad vilkikai užkemša gatves, keblu darosi pravažiuoti. Įmonės atstovai kalbėjo su Savivaldybe apie tai, kad gal kuriam laikotarpiui galėtų savo vilkikus parkuoti neveikiančių krovos aikštelių teritorijoje. Kad nereikėtų skelbti nuomos konkurso, infrastruktūra perduota oro uostui ir išnuomota. Anot direktorės, ir aikštelė „dirba“, ir įmonė pinigus už nuomą gauna.
Tik reali nauda įmonei gerokai mažesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Sumokėjus ilgalaikio turto nusidėvėjimo mokestį, oro uostui iš nuomos ne kažin kas liks.
A. Kuezada džiaugėsi tik dėl to, kad oro uostui nusidėvėjimo mokestį reikės mokėti ne nuo viso perduoto beveik 11 milijonų eurų turto vertės. Jei nuo tokios sumos reikėtų mokėti šį mokestį, jau dabar nuostolingai dirbančią įmonę ištiktų bankrotas.
Kadangi turtas perduotas tik laikinai, nusidėvėjimą galima skaičiuoti tik už tą turtą, kuris yra įveiklintas – 23 tūkstančių eurų kvadratinių metrų aikštelę. Tik šių metų metų pabaigoje oro uostas žinos tiksliai, kokią sumą šis mokestis sieks ir kiek įmonei liks iš nuomos mokesčio.
Oro uosto vadovė patvirtino kalbas apie galimą muitinės posto įkūrimą krovos aikštelių teritorijoje, kad būtų sumažintas sunkiasvorio transporto kursavimas per miestą į muitinę Metalistų gatvėje.
Tačiau įsileidus muitinę, sumažėtų nuomojamas plotas, tektų derėtis su „Girteka“.
Nežiūrint to, kad teritorijoje yra konteineriniai nameliai administraciniam darbui, muitinės darbui reikalingas sandėlis, į kurį įvažiuotų vilkikas kroviniui patikrinti, o prireikus būtų galima krovinį ir iškrauti. Tai galėtų būti lengvų konstrukcijų angaras netoli rampos. Direktorė aiškino, kad tokį statinį statys Savivaldybė. Kol ji atliks viešuosius pirkimus, kol pastatys, gali praeiti ir visi metai. Baigsis teritorijos panauda ir nuoma. Nors, sako vadovė, nieko nėra pastovesnio nei laikinumas.
Pasiteiravus A. Kuezados, kaip ji mano, ar yra poreikis krovinius gabenti geležinkelio vėže, krovos aikšteles panaudoti, ji atsakė: „Sunku pasakyti. Nežinau, ar tokį projektą darydama Savivaldybė darė rinkos tyrimą. Toks projektas turėtų būti stipriai įvertintas, ar bus aktyvus. „Linekoje“ (Lietuvos nacionalinė ekspeditorių ir logistų asociacija – aut. past.) esu paskelbusi apie tokią galimybę.“
Dabar direktorė viliasi, kad po metų galės atiduoti verslui operuoti krovos aikšteles. Ji prisiminė, kad buvo planas perduoti logistikos centrą oro uostui, bet vadovė mano, kad tai būtų neteisinga, nes su savo kroviniais oro uostas nesusitvarko, o dar pridėjus geležinkelio, būtų blogai.
Ji mano, kad „Lietuvos geležinkeliai“ pasiims pačią vėžę, o logistikos centrui reikėtų skelbti operatoriaus konkursą. Tai būtų logiškas verslo sprendimas, kad ir oro uosto neapkrautų, ir Savivaldybei mažiau rūpesčių būtų.
Praregėjo, kad reikės leidimų
Tai kada beveik už 20 milijonų eurų įkurta infrastruktūra bus pradėta naudotis pagal paskirtį?
Į šį klausimą konkretaus atsakymo nėra. Užklausus apie tai Savivaldybės, jos vadovai pasislėpė už viešųjų ryšių specialisto Vitalio Lebedžio. Jis atsiuntė atsakymą, kad kol kas nėra aišku, kada vėže važinės traukiniai, o krovos aikštelėse bus kraunami kroviniai.
Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2021 metų sausio mėnesį kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją su prašymu įvertinti techninį projektą ir pateikti išvadą dėl pritarimo įgyvendinti techninio projekto sprendinius bei objektą pripažinti tinkamu naudoti. Buvo gautas Lietuvos transporto saugos administracijos atsakymas, kad leidimas naudoti stacionariuosius geležinkelio posistemius nereikalingas, nes nėra projektuojamas viešojoje geležinkelių infrastruktūroje.
Tačiau vėliau Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis spaudos konferencijoje teigė, kad įvertinus kelis variantus, kam būtų galima perduoti minėtą infrastruktūrą, nuspręsta pasiūlyti ją „Lietuvos geležinkeliams“, kad jie įjungtų vėžę į savo geležinkelio kelių tinklą. Tai pakeitė ir valstybinių institucijų požiūrį.
Tuomet 2024 metais baigus rangos darbus gautas Lietuvos transporto saugos administracijos naujas raštas, kuriame nurodoma, kad siekiant pradėti naudoti stacionariuosius geležinkelių posistemius turi būti gautas atskiras leidimas ir pateikiamas sąrašas dokumentų, kuriuos reikia pridėti prie prašymo leidimui gauti, o tie dokumentai yra specifiški geležinkelio transporto sektoriui ir reikalauja plačių šios srities žinių. Savivaldybė birželį sudarė bendradarbiavimo susitarimą su UAB „LTG Infra“ dėl bendro darbo, siekiant gauti leidimą. UAB „LTG Infra“ šiuo metu inicijuoja viešųjų pirkimų konkursus, kurių metu bus įsigytos dokumentų, būtinų minėtam leidimui gauti, parengimo paslaugos.
„Krovinių pervežimas ir krova įrengtose krovos aikštelėse kol kas negali vykti dėl pasikeitusių reikalavimų. Pažymime, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijai yra visiškai apribotos galimybės kviesti ir skatinti verslą planuoti naudoti krovos aikšteles, kadangi net šioje srityje ilgus metus veikianti įmonė UAB „LTG Infra“ neįvardina galimų procedūrų terminų“, – rašoma atsakyme.
Savivaldybė nuosekliai vykdo savo „politiką“: dėl visų jos nepadarytų darbų kaltos valstybinės institucijos, esą pakeitusios savo poziciją. Tai yra nuolatinis jos atstovų pasiteisinimų argumentas.
Geležinkelių partnerystės nenorėjo, tačiau dabar siūlo vėžę perimti
Pradėkime nuo pradžių. Kodėl geležinkelio vėžę į pramoninį parką įrenginėjo ne „LTG Infra“, o Šiaulių miesto savivaldybė?
„LTG Infra“ komunikacijos partneris Domas Jurevičius paaiškino, kad Šiaulių miesto savivaldybė priėmė sprendimą nepasirašyti jungtinės veiklos sutarties ir pati vykdyti projektą, nepasitelkiant „LTG Infra“ kaip partnerio.
Tačiau jei jau Savivaldybė siūlo, ar „LTG Infra“ turi planų perimti minėtą geležinkelio vėžę ir kada tai gali padaryti?
„Šiuo metu „LTG Infra“ yra inicijavusi ekspertinio vertinimo dėl saugos ir infrastruktūros atitikties minėtuose objektuose pirkimą. Gavę vertinimo rezultatus galėsime nustatyti investicijų į šiuos objektus poreikį, tuomet galima bus suplanuoti, kiek laiko truktų darbai bei perėmimas“, – pakomentavo D. Jurevičius.
Tačiau geležinkelių įmonė, skirtingai nei miesto Savivaldybė, neketina „pulti į dilgėles nuoga“, ji šiuo metu vykdo konsultacijas dėl potencialių krovinių srautų.
Tai gal „LTG Infra“ žino, kada į Šiaulių pramoninį parką pradės riedėti traukiniai?
„Kad užtikrintume veiklą, turime pilnai užbaigti projektą, įteisinti bei gauti patvirtinančių institucijų leidimą vykdyti eismą. „LTG Infra“ kartu su Šiaulių miesto savivaldybe yra parengę susitarimą, kurio pagrindu „LTG Infra“, kaip ekspertai, turi kreiptis į atitinkamas institucijas, siekdami gauti atsakymus dėl projekto dokumentacijos tinkamumo bei trūkstamų investicijų projektui užbaigti ir sertifikuoti. Krovinių vežimo data priklausys nuo šių institucijų pateiktų atsakymų, investicijų bei rangos darbų, jei tokie bus reikalingi, atlikimo“, – aiškino įmonės atstovas.
Šviesus rytojus dar tolimoje ateityje
Šiaulių miesto savivaldybės vadovų ne kartą klausėme, ar yra ištirtas krovinių gabenimo geležinkeliu pramoniniame parke poreikis. Kiek įmonių pareiškė, kad naudotųsi tokia infrastruktūra. Visuomet atsakymai buvo aptakūs – verslas šį projektą palaiko, verslo organizacijos rašė palaikymo raštus. Nei A. Bartulis, nei mero patarėja V. Dildaitė negalėjo įvardyti nė vieno investuotojo, su kuriuo būtų nors kokie susitarimai.
Pasiteiravus Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, kaip Šiaulių miesto valdžiai pavyko įtikinti ministeriją tokio projekto poreikiu ir efektyvumu, gavome Ryšių su visuomene skyriaus atsakymą, kad investiciniai žemės sklypai yra laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ir valstybei svarbaus projekto statusą turinčiame pramonės parke, taip pat buvo pateikti pagrindžiantys dokumentai dėl potencialaus investuotojo, planuojančio vykdyti gamybos veiklą investiciniame žemės sklype.
Šiaulių meras A. Visockas anksčiau kelis kartus viešai minėjo, kad geležinkelis gali būti patrauklus pramoniniame parke veikiančiai amerikietiško kapitalo įmonei „Ltintus“, kuri eksportuoja savo produkciją jūriniais konteineriais. Tokie konteineriai iki Klaipėdos galėtų keliauti geležinkeliu. Tačiau viešai ši įmonė niekur apie konkretų tokį poreikį nekalbėjo.
Pastaruoju metu šios įmonės miesto valdžia nebemini. Atrado naują „arkliuką“ – geležinkelio esą gali reikėti Šiaulių regione, Baisogaloje planuojančiai įsikurti vokiečių karinės pramonės įmonei „Rheinmetall“. Tačiau greitai paaiškėjo, kad tai ir vėl tik tušti žodžiai, be jokių pokalbių ir susitarimų.
„Primename, kad Krašto apsaugos ministerijos prašymu Lietuvos kariuomenei yra perduotas apie 100 ha sklypas prie Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės, kurį, manome, planuojama įveiklinti. Šiaulių mieste ir regione daugėja didelių investuotojų, kuriems sukurta infrastruktūra gali būti reikalinga“, – raštu teorinėmis prielaidomis guodžiasi Savivaldybės atstovai.
Na, o svarbiausia, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas įsitikinęs, kad tokia infrastruktūra, kuri dabar buvo sukurta, yra tiesiog privaloma šiame didžiausiame Šiaurės Lietuvos ekonominiame mazge, kurio potencialas dar tik pradeda augti.
Milijonus geležinkelio vėžei ir krovos aikštelėms skyrusios ministerijos taip pat viliasi, kad šviesus šių infrastruktūrinių objektų rytojus – dar kada nors, ateityje. Nors Susisiekimo ministerijos atstovai prisipažino, kad neturi informacijos apie tai, kaip Šiaulių pramoniniame parke įkurta galežinkelio vėžė ir krovos aikštelės bus panaudotos šalies susisiekimo ir ekonominiam potencialui auginti. Geležinkelio atšakos į Šiaulių miesto pramoninę zoną įrengimas buvo įtrauktas į Ateities ekonomikos DNR planą ir tuo vadovaujantis buvo skiriamos milijoninės lėšos. Ekonomikos ir inovacijų ministerija kalba apie galimą Šiaulių regiono patauklumo didinimą.
Straipsnį rėmė Medijų rėmimo fondas
