Naujausios
Nuo skerdynių ginama Kaštonų alėja
Šiauliuose išpjovus medžius Prisikėlimo aikštėje, miestiečiai kyla ginti Kaštonų alėjos. Čia augantiems kaštonams gresia toks pat likimas. Šiaulietis Alfredas Daulius vienareikšmiai teigia: „Tai – medžių skerdynės“.
Jis inicijuoja akciją už kaštonų išsaugojimą. Vakar kreipėsi į Savivaldybę leidimo surengti akciją Kaštonų alėjoje antrąją šv. Velykų dieną – balandžio 2-ąją 12 valandą.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Iniciatyva „sprogdina“ tylą
Alfredas Daulius – juvelyras, jo studija veikia Kaštonų alėjoje. Apie Šiaulių kaštonams gresiantį likimą parašė socialiniame tinkle „Facebook“. Žinia sulaukė audringos reakcijos.
A. Dauliaus įdėtas vaizdo įrašas su Kaštonų alėja per parą sulaukė daugiau kaip 13 tūkstančių peržiūrų. Dešimtys komentarų pasipylė į jo kreipimąsi.
Šiaulietis kreipėsi, pasidalydamas Savivaldybėje iš Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėjos išgirstais argumentais, kodėl kaštonus reikia pjauti: „1. Atliekant Kaštonų alėjos rekonstrukciją bus paklotos grindinio plytelės, kurios laikys 50 metų (sunku nesusijuokti), o kaštonai esą dar gyvens tik 30 metų, tad reikės ardyti plyteles juos raunant. Taip pat juokingas argumentas.
Alkas.lt 2016 m. rašė, kad yra rūpinamasi XIX a. pirmoje pusėje sodintu kaštonu Žagarėje esančiame Zubovų dvaro parke. Mūsų kaštonai sodinti po karo, taigi jiems tik apie 70 metų.
Taigi, keistas argumentas.
2. Kitas teiginys, kad tai sergantys medžiai.
Nesu gamtininkas, bet esu žmogus, jau su nemaža gyvenimo patirtimi. 14–15 metų beveik kasdien čia lankausi. Taip, apie 2012 metus jie stipriai kentėjo nuo Balkaninės erkutės: į rudens pusę paruduodavo lapai, anksti pradėdavo kristi. Bet, pradėjus tvarkingai išvežti rudenį lapus, padėtis kasmet pradėjo gerėti: lapai mažiau pradėjo ruduoti, kristi normaliu laiku. Ir tai ne mano vieno nuomonė, tai pastebi ir kaimyninių namų gyventojai.
3. Teigia, kad atsodins raudonžiedžius kaštonus. Tokius kaip Basanavičaus gatvėje Palangoje. Žemaūgius, dar neišbandytus mūsų platumoje. Jei neklystu, ispaniškus. Kiek iš jų prigis? Ir ar tai nebus eilinis pinigų kranelis juos pastoviai atsodinant?
Kreipiuosi į jus, draugai, gal galite paaiškinti, iš kur toks noras mūsų šalelėje švaistytis benzininiais pjūklais, prasidėjęs ant Gedimino kalno?!
Noras naikinti augalus, kurių paskirtis mieste valyti orą, gaminti deguonį, kuris mums gyvybiškai svarbus?! Juolab kad kaštonų lapai labai dideli ir gerai atlieka šią funkciją.
Kiekvienas nupjautas sveikas medis – tai pasikėsinimas į visų mūsų sveikatą, ryšio tarp kartų nutraukimas. Medį juk viena žmonių karta sodina kitai. Tai ir autentiškos, tai vietai būdingos aplinkos naikinimas, visko niveliavimas, nepagarbos gyvybei rodymas.
Užtat teigiu: Kaštonų alėjos medžių iškirtimas yra nusikaltimas.“
Kilusioje diskusijoje daugybė žmonių palaikė A. Daulių. Diskusijoje išsirutuliojo mintis surengti piketą ar mitingą.
„Manau, reikia susirinkti ir garsiai protestuoti. Užtenka tylėti, nieko nedaryti ir taikstytis su biurokratų savivale ir bukumu“, – ragino į diskusiją įsiliejusi rašytoja Lina Žutautė.
„Palaikau. Ir džiaugiuosi, kad pagaliau sukilsim prieš amoralių konformistų savivalę miesto savivaldybėje. MEDŽIUS IŠSAUGOTI BŪTINA. TAI PAVELDAS“, – pabrėžė ir dailėtyrininkė Salomėja Jastromskytė.
„Nieks niekada nepakeis senųjų medžių sukauptos dvasios, energijos. Kirtėjai to nei žino, nei girdi, nei supranta“, – dalijosi pedagogė Rasa Jasmontienė ir dešimtys kitų komentatorių.
„Gerbiamas mere, mieste planuojamas nusikaltimas, kurio padarytą moralinę žalą žmonėms ir landšaftinę – miesto veidui, vėliau (jei paduotume į teismą) mėginsianti atlyginti savivaldybė tiesiog subankrutuotų. Nieko nesiimsite?“ – klausė dailininkė Edita Sudžiūtė.
Už medžių išsaugojimą
„Tokios didžiulės reakcijos nesitikėjau, – sakė „Šiaulių kraštui“ A. Daulius. – Tai refleksija į Prisikėlimo aikštėje išpjautus medžius. Dėl to žmonės ištikti šoko. Paliesta įsiskaudėjusi žaizda.“
Susitikome su juo, kai jau buvo užregistravęs Savivaldybėje prašymą leisti surengti renginį už kaštonų išsaugojimą Kaštonų alėjoje.
„Tikiuosi leidimą gausime ir antrąją Velykų dieną 12 valandą rinksimės alėjoje, – sakė iniciatorius. – Akciją siejame ir su gamtos atgimimo švente, ateisime su vaikais, bus ridenami kiaušiniai, kelsime ir inkilus į kaštonus.“
„Savo akcija norime parodyti, jog tai – visos Lietuvos problema – ir medžių skerdynės turi būti baigtos“, – pabrėžė A. Daulius.
Jis netvirtina, jog „šimtu procentų medžiai turi būti išsaugomi“, bet įsitikinęs, kad medžiai nuolat turi būti prižiūrimi, gydomi. Kita vertus, abejoja aiškinimais apie masiškai sergančius miesto medžius.
„Alėjoje dirbu dvylika metų, per tą laiką tik viena šaka nukrito audros nuplėšta, tai kur tie keliantys pavojų medžiai? 2015 metais tą medį nupjovė ir dar keturis pažymėjo nurėžti. Prie mano akių iš tų keturių nurėžė du visiškai sveikus medžius, jų kelmai dabar apžėlę ūgliais“, – piktinosi prisiminęs.
Šiaulietis sulaukė ir miesto valdžios reakcijos. Meras A. Visockas pagarsino problemą pavedęs spręsti savo pavaduotojui Domui Griškevičiui.
„Kaip piliečius vicemeras mus pakvietė padiskutuoti dar prieš mitingą, jeigu valdžia kviečia – eisime“, – patikino šiaulietis.
Akciją palaikantis menininkas Vilmantas Dambrauskas popietę socialiniame tinkle jau dalijosi, jog susitikimas merijoje įvyks penktadienį.
Vakar „Facebook“ buvo sukurtas ir renginio puslapis „Išsaugokime Šiaulių kaštonų alėją“.
Dar ne vėlu
Darius Ramančionis, Šiaulių gamtos kultūros paveldo klubo „Aukuras“ narys, buvęs ilgametis klubo vadovas, „Šiaulių kraštui“ patikino, jog dar ne vėlu bandyti daryti įtaką sprendimams.
„Alėjos rekonstrukcijos projektas dar nepatvirtintas, yra rengimo stadijos, – sakė jis. – Todėl akcija turi prasmę. Tie projektai per mažai viešinami ir visiškai neatsižvelgiama į nuomonę, jog senuosius medžius reikia išsaugoti.“
Jo teigimu, kaštonus kankinanti keršakandė turi biologinį priešininką, reikia tik laiko, kol padės kaštonams atsigauti.
„Gamtoje nuodui yra priešnuodis, o kaštonai atsparūs medžiai – jie gi ir dabar nedžiūva, tik lapus greičiau numeta“, – pabrėžė D. Ramančionis.
Medžių pjovimo vajaus Lietuvoje priežastimi jis įvardija „norą įsisavinti europinius pinigus“. O kai už mažesnius pinigus norima kuo daugiau padaryti, tai investuojama ne į medžius ir ne į jų išsaugojimą.
„Tai požiūrio reikalas – juk galima sakyti, jog nėra vietos mieste senukams ir neįgaliesiems, jog gali gyventi tik jauni ir sveiki, – palygina D. Ramančionis. – Toks dabar požiūris į medžius – turi būti gražu, standartiška ir barokiška. Bet juk ir seni medžiai ilgai augtų, jeigu būtų prižiūrimi.“
Atkreipė dėmesį, jog, pavyzdžiui, Vilniaus gatvės bulvare geltonoji kerpė jau auga ant naujai sodintų liepaičių.
„Jeigu taip į medžius žiūrime ir prižiūrime, tai mieste nėra sveikų medžių – pjauk visus“, – ironizavo gamtos paveldo puoselėtojas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulietis Alfredas Daulius imasi pilietinės inciatyvos išsaugoti senuosius kaštonus Kaštonų alėjoje.
Kaštonų alėjoje numatoma visus kaštonus išpjauti ir atsodinti mažus pakaitalus – tad medžių gaubiamos alėjos vaizdo nebeliktų.
Alfredas Daulius sako, jog audringa reakcija į jo kreipimąsi ginti medžius rodo, jog paliesta atvira žaizda – šiauliečiai yra ištikti šoko po medžių išpjovimo Prisikėlimo aikštėje.
