Nuo pirštų skausmo ir tirpimo išvaduoja pažangios endoskopinės operacijos

Nuo pirš­tų skaus­mo ir tir­pi­mo iš­va­duo­ja pa­žan­gios en­dos­ko­pi­nės ope­ra­ci­jos

Daž­niau­sia plaš­ta­kos chi­rur­gų at­lie­ka­ma ope­ra­ci­ja – rie­šo ka­na­lo at­lais­vi­ni­mas. To­kių ope­ra­ci­jų kas­met pa­da­ro­ma tūks­tan­čiai. Gy­dy­to­jas or­to­pe­das-trau­ma­to­lo­gas Si­mo­nas Se­rei­ka, dir­ban­tis Me­di­ci­nos diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo cent­re V. Gry­bo g. Vil­niu­je, at­lie­ka en­dos­ko­pi­nes rie­šo ka­na­lo ope­ra­ci­jas, po ku­rių pa­cien­tai grei­čiau gy­ja, o pa­ts gi­ji­mo pro­ce­sas ma­žiau var­gi­nan­tis ir ne toks skaus­min­gas.

En­dos­ko­pi­nės ope­ra­ci­jos yra pa­žan­giau­sias rie­šo ka­na­lo sind­ro­mo gy­dy­mo me­to­das. Ope­ra­ci­ja at­lie­ka­ma tai­kant vie­ti­nę ne­jaut­rą. Ties rie­šo ka­na­lo pra­džia, sker­si­nė­je rie­šo raukš­lė­je, pa­da­ro­mas ma­žas pjū­vis, į ka­na­lą įki­ša­ma mik­ro vaiz­do ka­me­ra ir pei­liu­kas. Ka­na­lu ka­me­ra nu­ve­da­ma iki sker­si­nio rie­šo raiš­čio ir jis per­pjau­na­mas. Ki­ti plaš­ta­kos au­di­niai lie­ka ne­pa­žeis­ti, to­dėl poo­pe­ra­ci­nis gi­ji­mo pro­ce­sas yra grei­tes­nis, o komp­li­ka­ci­jų ti­ki­my­bė ma­žes­nė nei at­lie­kant at­vi­rą ope­ra­ci­ją. „Nors ga­lu­ti­nis re­zul­ta­tas at­lie­kant at­vi­rą ope­ra­ci­ją ir en­dos­ko­pi­ją bū­na tas pa­ts – per­pjau­na­mas raiš­tis ir at­lais­vi­na­mas vi­du­ri­nis ner­vas, en­dos­ko­pi­nė ope­ra­ci­ja la­biau tau­so­ja­mas žmo­gaus or­ga­niz­mas. Ma­žas pjū­vis da­ro­mas rie­šo raukš­lė­je, o ne del­ne, ku­ris yra daug jaut­res­nė, kar­tu ir skaus­min­ges­nė vie­ta gy­jant. Žiū­rint iš es­te­ti­nės pu­sės, ran­de­lis rie­še lie­ka be­veik ne­pas­te­bi­mas, o del­ne įrė­žia­ma dar vie­na li­ni­ja“, – sa­ko Me­di­ci­nos diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo cent­ro or­to­pe­das-trau­ma­to­lo­gas S. Se­rei­ka. Po en­dos­ko­pi­nių rie­šo ka­na­lo ope­ra­ci­jų pa­cien­tas vėl tam­pa dar­bin­gas maž­daug 2 sa­vai­tė­mis grei­čiau nei po at­vi­ros ope­ra­ci­jos, ka­da žmo­gus prie įpras­ti­nių dar­bų ga­li grįž­ti ne anks­čiau kaip po 6 sa­vai­čių.

Klas­tin­ga li­ga, ga­lin­ti su­kel­ti in­va­li­du­mą

Rie­šo ka­na­lo sind­ro­mu daž­niau­siai ser­ga vy­res­nio am­žiaus žmo­nės. Pag­rin­di­nis li­gos po­žy­mis – plaš­ta­kų ir pirš­tų skaus­mas, ypač nak­ti­mis, kai pra­de­da skaus­min­gai tirp­ti pirš­tai. Daž­nai žmo­nės iš skaus­mo ne­ga­li mie­go­ti, ma­sa­žuo­ja plaš­ta­kas, ban­dy­da­mi su­ma­žin­ti mau­di­mą. Ry­te pirš­tai bū­na su­stin­gę, ne­jud­rūs. Li­gai pro­gre­suo­jant, pirš­tai lie­ka nuo­lat nu­tir­pę. „Nuo­la­ti­nis pirš­tų tir­pi­mas – tai ženk­las, kad rei­kia kreip­tis pro­fe­sio­na­lios pa­gal­bos. Pirš­tai tirps­ta, kai už­spau­džia­mas ner­vas, vė­les­nė­je li­gos sta­di­jo­je pra­de­da nyk­ti rau­me­nys. Žmo­nės ne­pas­te­bi, kad ma­žė­ja jų plaš­ta­kų rau­me­nų jė­ga, nes tai neat­si­tin­ka stai­ga“, – sa­ko or­to­pe­das-trau­ma­to­lo­gas S. Se­rei­ka. Anot gy­dy­to­jo, ši li­ga yra klas­tin­ga, nes jei žmo­gus il­gai ken­tės, po ku­rio lai­ko skaus­mas iš­nyks. Ta­čiau tai ne pa­svei­ki­mo po­žy­mis, at­virkš­čiai – tai reiš­kia, kad ner­vas jau yra smar­kiai pa­žeis­tas, to­liau se­ka rau­me­nų at­ro­fi­ja ir vi­siš­kas pirš­tų ne­jaut­ru­mas. Rie­šo ka­na­lo sind­ro­mą rei­kia gy­dy­ti ne­del­siant, kai žmo­gus pa­ste­bi, kad pirš­tai už­tir­pę. Kuo ma­žiau pa­žeis­tas ner­vas ir plaš­ta­kos rau­me­nys, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė, kad žmo­gus bus dar­bin­gas.

Pa­žei­džia­miau­si – dar­ži­nin­kai ir mez­gė­jos

Rie­šo ka­na­lo sind­ro­mą daž­niau­siai su­ke­lia fi­zi­nis dar­bas, ku­riam bū­din­gi pa­si­kar­to­jan­tys mo­no­to­niš­ki rie­šo ju­de­siai, už­de­gi­mi­nės li­gos, to­kios kaip už­de­gi­mi­nis art­ri­tas, ar­ba trau­mos. Rie­šo ka­na­lo sind­ro­mas daž­niau­siai pa­si­reiš­kia po sun­kes­nių, in­ten­sy­ves­nių fi­zi­nių dar­bų – bul­via­ka­sio ru­de­nį, sė­jos pa­va­sa­rį ir pan. Dėl šios li­gos ken­čian­čios ka­si­nin­kės ne­be­ga­li su­rink­ti mo­ne­tų grą­žai, o mez­gė­jos bū­na pri­vers­tos pa­dė­ti į ša­lį vir­ba­lus. Rei­kė­tų su­si­rū­pin­ti, jei­gu ne­be­ga­li­te už­si­seg­ti sa­gų, už­trauk­tu­ko ar ne­ti­kė­tai te­le­fo­nas iš­slys­ta iš ran­kų. Ser­gant už­de­gi­mi­nė­mis li­go­mis, rie­šo ka­na­le pa­burks­ta saus­gys­lės, jos už­spau­džia ner­vą ir su­ke­lia skaus­mą bei pirš­tų tir­pi­mą. Esant rie­šo trau­moms, pa­kin­ta jo ana­to­mi­ja, ati­tin­ka­mai ji pa­vei­kia ir ner­vą. Rie­šo ka­na­lo sind­ro­mas daž­niau api­ma di­des­nę ap­kro­vą gau­nan­čią plaš­ta­ką, ta­čiau gy­dy­to­jas S. Se­rei­ka pa­ste­bė­jo, kad po ke­le­rių me­tų pa­cien­tai grįž­ta ope­ruo­tis ir ki­tos ran­kos.

Ope­ra­ci­ja iš­va­duo­ja nuo skaus­mo

„At­li­kus rie­šo ka­na­lo sind­ro­mo ope­ra­ci­ją, tą pa­čią die­ną žmo­gus vi­siš­kai ne­be­jau­čia nak­ti­nio pirš­tų skaus­mo ir pa­ga­liau ga­li ge­rai iš­si­mie­go­ti. Bū­tent skaus­mas ir jo su­ke­lia­ma ne­mi­ga pri­ver­čia dau­gu­mą pa­cien­tų kreip­tis pa­gal­bos į or­to­pe­dus. Pirš­tų tir­pi­mas dar bus jau­čia­mas ku­rį lai­ką po ope­ra­ci­jos. Ope­ra­ci­jos me­tu per­pjau­na­me rie­šo raiš­tį, at­pa­lai­duo­ja­me ner­vą, bet jam at­si­sta­ty­ti rei­kia lai­ko. Kas­dien jis atau­ga po 1 mm, o vi­siš­kai – po 2–3 mėn. Pa­cien­tas at­gau­na dar­bin­gu­mą ir be jo­kių ap­ri­bo­ji­mų ga­li už­siim­ti dar­bu ar mėgs­ta­ma veik­la, net jei tai ir tas pa­ts mo­no­to­niš­kas fi­zi­nis ju­de­sys, su­kė­lęs rie­šo ka­na­lo sind­ro­mą“, – sa­ko gy­dy­to­jas S. Se­rei­ka. Jis pa­brė­žia, kad dėl už­leis­to rie­šo ka­na­lo sind­ro­mo at­ro­fa­vę­si rau­me­nys ga­li ir neat­sis­ta­ty­ti, to­dėl svar­bu tik pra­si­dė­jus li­gai kreip­tis į or­to­pe­dus.

Gy­dy­mo tak­ti­ka pa­ren­ka­ma at­si­žvel­giant į diag­nos­ti­nių ty­ri­mų re­zul­ta­tus

„Mo­der­nus, or­ga­niz­mą tau­so­jan­tis gy­dy­mas vi­suo­met pra­si­de­da nuo iš­sa­mios diag­nos­ti­kos. Svar­bu įver­tin­ti li­gos sta­di­ją, ner­vo pa­žei­di­mą, rau­me­nų būk­lę, taip pat at­mes­ti ki­tas li­gas. Pa­cien­tams, ken­čian­tiems nuo rie­šo ka­na­lo sind­ro­mo, at­lie­ka­me elekt­ro­neu­rog­ra­fi­jos ty­ri­mą“, – sa­ko or­to­pe­das-trau­ma­to­lo­gas S. Se­rei­ka. Esant pra­di­nei li­gos sta­di­jai, ga­li­ma gy­dy­ti prie­šuž­de­gi­mi­niais vais­tais, rie­šo įtva­rais, spe­cia­lio­mis pro­ce­dū­ro­mis. „Vis dėl­to ope­ra­ci­ja yra pa­ts efek­ty­viau­sias gy­dy­mo bū­das. At­li­kęs en­dos­ko­pi­nę ope­ra­ci­ją, aš esu tik­ras, kad ner­vas yra pa­kan­ka­mai at­lais­vin­tas ir tu­ri erd­vės ataug­ti. Jei­gu ner­vo spau­di­mas ma­ži­na­mas prie­šuž­de­gi­mi­niais vais­tais, nie­ka­da ne­si tik­ras, ar jis tu­rės pa­kan­ka­mai vie­tos ataug­ti. Jei pa­cien­to rau­me­nys jau pra­dė­ję nyk­ti, ne­bė­ra ka­da lauk­ti, rei­kia sku­biai ope­ruo­ti ir gel­bė­ti plaš­ta­ką“, – sa­ko Me­di­ci­nos diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo cent­ro or­to­pe­das-trau­ma­to­lo­gas Si­mo­nas Se­rei­ka. Anot gy­dy­to­jo, kar­tą at­lais­vi­nus rie­šo ka­na­lą, pa­kar­to­ti­nės ope­ra­ci­jos pa­pras­tai ne­pri­rei­kia, li­ga neat­si­nau­ji­na.

Š. m. ba­lan­džio 23 d. (ant­ra­die­nį) plaš­ta­kos chi­rur­gas S. Se­rei­ka kon­sul­tuos šei­mos me­di­ci­nos cent­re „Al­sa­vi­ta“ (Vy­tau­to g. 145, Šiau­liai). Re­gist­ra­ci­ja te­le­fo­nais: (8 41) 525733; 8 652 57321.

Užs. Nr. 415705

Or­to­pe­das-trau­ma­to­lo­gas Si­mo­nas Se­rei­ka.

MDGC ar­chy­vo nuo­tr.