Nuo emigracijos sulaiko šeima ir medikų sąjūdis

Nuo emigracijos sulaiko šeima ir medikų sąjūdis

Nuo emig­ra­ci­jos su­lai­ko šei­ma ir me­di­kų są­jū­dis

Pra­dėk nuo sa­vęs, bet ne­baik sa­vi­mi. Toks yra Lie­tu­vos me­di­kų są­jū­džio, gi­mu­sio lapk­ri­čio pra­džio­je, šū­kis. Lie­tu­vos me­di­kų są­jū­džio ta­ry­bo­je Šiau­liams at­sto­vau­ja of­tal­mo­lo­gė Li­na Bri­džiū­tė-Sku­čie­nė, dir­ban­ti Res­pub­li­ki­nė­je Šiau­lių li­go­ni­nė­je. Gy­dy­to­ja nuo­šir­džiai vi­lia­si, kad są­jū­dis iš­ju­dins vi­sos ša­lies me­di­kus ir pa­vyks pa­siek­ti už­si­brėž­tų tiks­lų.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Kvie­čia jung­tis ir ki­tus šiau­lie­čius

Lapk­ri­čio 15 die­ną įvy­ko Lie­tu­vos me­di­kų są­jū­džio stei­gia­ma­sis po­sė­dis, įsteig­ta aso­cia­ci­ja, praei­tą sa­vai­tę ji įre­gist­ruo­ta Re­gist­rų cent­re. Iš­rink­ta nau­ja va­do­vy­bė. Są­jū­džio ta­ry­bos pir­mi­nin­ke ta­po Ži­vi­lė Gud­le­vi­čie­nė, Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to Bio­ban­ko va­do­vė, o są­jū­džio va­do­vu iš­rink­tas Da­rius Jau­niš­kis, dir­ban­tis pri­va­čio­je kli­ni­ko­je plas­ti­nės ir re­konst­ruk­ci­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­ju.

L. Bri­džiū­tė-Sku­čie­nė sa­ko, kad pa­si­trau­kus iš vi­suo­me­ni­nių pa­rei­gų vie­nam iš są­jū­džio ly­de­rių Vy­tau­tui Ka­siu­le­vi­čiui, Prem­je­ro Sau­liaus Skver­ne­lio šei­mos gy­dy­to­jui, ki­lo šio­kia to­kia kri­zė.

„Bet tai net į ge­ra išė­jo, nes mo­bi­li­za­vo­si ki­tų na­rių jė­gos. At­si­ra­do su­pra­ti­mas, kad tai – ne vie­no žmo­gaus rei­ka­las, o vi­sų, ir ne­rei­kia lauk­ti, kad vie­nas ar du žmo­nės vis­ką su­tvar­kys“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Iš­rin­kus nau­jus są­jū­džio ly­de­rius, in­ter­ne­ti­nė­je erd­vė­je ne­trū­ko ko­men­ta­rų ir klau­si­mų, ar pri­va­čia­me sek­to­riu­je dir­ban­tys me­di­kai gins pa­pras­tų gy­dy­to­jų ir slau­gy­to­jų in­te­re­sus.

L. Bri­džiū­tė-Sku­čie­nė įsi­ti­ki­nu­si, jog tai, kad nau­jie­ji są­jū­džio ly­de­riai yra iš pri­va­taus sek­to­riaus, net ge­riau, nes yra ne­prik­lau­so­mi nuo vals­ty­bi­nių įstai­gų, to­dėl tu­rės dau­giau drą­sos gin­da­mi Lie­tu­vos me­di­kus.

„Grįž­da­mi nak­tį iš val­dy­bos po­sė­džio Vil­niu­je, kal­bė­jo­mės su vy­res­niu ko­le­ga iš Ma­žei­kių. Jis bu­vo ak­ty­vus Lie­tu­vos per­si­tvar­ky­mo są­jū­džio da­ly­vis. Žmo­gus sa­kė, kad da­bar jau­čia­si vi­sai taip pat, kaip ta­da“, – pa­sa­ko­ja gy­dy­to­ja.

Pa­sak me­di­kės, są­jū­džio da­ly­viai vi­lia­si, kad jų ju­dė­ji­mas iš­ju­dins ne tik me­di­kus. Me­di­kų są­jū­dį pa­lai­ko be­veik 30 pa­cien­tų aso­cia­ci­jų ir or­ga­ni­za­ci­jų, Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų va­do­vų aso­cia­ci­ja, už­sie­ny­je dir­ban­tys lie­tu­viai me­di­kai ir net Lie­tu­vos švie­ti­mo dar­buo­to­jų pro­fe­si­nė są­jun­ga.

Są­jū­džio ta­ry­bo­je L. Bri­džiū­tė-Sku­čie­nė yra kol kas vie­nin­te­lė iš Šiau­lių, ta­čiau ti­ki, kad pri­si­jungs ir dau­giau šiau­lie­čių me­di­kų: gy­dy­to­jų, slau­gy­to­jų.

No­rint tap­ti są­jū­džio na­riu ga­li­ma už­pil­dy­ti an­ke­tą aso­cia­ci­jos tink­la­la­py­je www.me­di­ku­sa­ju­dis.lt, ki­lus klau­si­mų ga­li­ma kreip­tis tie­siai į L. Bri­džiū­tę-Sku­čie­nę elekt­ro­ni­niu laiš­ku ad­re­su bridziute@gmail.com.

Rei­ka­la­vi­mai – kel­ti al­gas ir reg­la­men­tuo­ti dar­bo krū­vį

Lie­tu­vos me­di­kų są­jū­dis rei­ka­lau­ja re­for­muo­ti Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do for­ma­vi­mo prin­ci­pus, su­mo­kė­ti vi­są kai­ną už vals­ty­bės drau­džia­mus as­me­nis.

„Da­bar mums vals­ty­bė su­mo­ka ne už vi­są dar­bą. Juk kir­pė­ja ne­ker­pa kas ant­ro žmo­gaus už dy­ką, taip ir gy­dy­to­jas tu­rė­tų gau­ti at­ly­gį už kiek­vie­ną pa­cien­tą“, – įsi­ti­ki­nu­si pa­šne­ko­vė. Sei­me jau pa­teik­ta įsta­ty­mo pa­tai­sa šiuo klau­si­mu. Ti­ki­ma­si, kad pa­tai­soms bus pri­tar­ta ir jos įsi­ga­lios nuo 2019 me­tų sau­sio 1 die­nos.

Taip pat rei­ka­lau­ja­ma pa­di­din­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų įkai­nius. Gy­dy­to­ja sa­ko, kad įkai­niai už kon­sul­ta­ci­jas ne­kel­ti jau daug me­tų. Pa­kė­lus įkai­nius, aug­tų ir me­di­kų at­ly­gi­ni­mai.

Rei­ka­lau­ja­ma pa­kel­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mos dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mus iki vi­du­ti­nio ES ša­lių at­ly­gi­ni­mo, reg­la­men­tuo­ti mak­si­ma­lų dar­bo krū­vį svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se, nu­sta­ty­ti mi­ni­ma­lią pir­mi­nės am­bu­la­to­ri­nės as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros ir gy­dy­to­jų spe­cia­lis­tų kon­sul­ta­ci­jos truk­mę.

„Da­bar be­veik nė­ra gy­dy­to­jų, ku­rie dirb­tų tik vie­nu eta­tu. Kas iš to? Jie pa­var­gę, nea­ti­dūs, suir­zę, to­dėl da­ro klai­dų. Jei­gu al­ga bū­tų bent dvi­gu­ba, ne­rei­kė­tų dirb­ti dviem eta­tais, gy­dy­to­jai bū­tų ati­des­ni, kant­res­ni, bū­tų ma­žes­nė klai­dų ti­ki­my­bė. Jei­gu pa­kil­tų at­ly­gi­ni­mai, ti­kė­ti­na, kad dau­giau me­di­kų lik­tų Lie­tu­vo­je, tai­gi ir ei­lės pas gy­dy­to­jus trum­pė­tų“, – prie­žas­tis, ko­dėl rei­kia kel­ti al­gas me­di­kams, var­di­ja gy­dy­to­ja.

L. Bri­džiū­tės-Sku­čie­nės įsi­ti­ki­ni­mu, ei­lės pas spe­cia­lis­tus su­trum­pė­tų ir tuo­met, jei­gu gy­dy­to­jas dirb­tų tik sa­vo kva­li­fi­ka­ci­ją ati­tin­kan­tį dar­bą ir neuž­siim­tų tais, ku­riuos ga­li at­lik­ti ir slau­gy­to­ja. Be­je, ne­rei­ka­lau­jan­tys spe­cia­lis­to kva­li­fi­ka­ci­jos dar­bai su­da­ro be­maž 40 pro­cen­tų vi­sų dar­bų.

Prie ei­lių pas gy­dy­to­jus ma­žė­ji­mo ga­lė­tų pri­si­dė­ti ir pa­tys pa­cien­tai, la­biau rū­pin­da­mie­si sa­vo svei­ka­ta, at­si­sa­ky­da­mi ža­lin­gų įpro­čių, svei­kai mai­tin­da­mie­si ir dau­giau ju­dė­da­mi.

Dar vie­nas rei­ka­la­vi­mas – su­stab­dy­ti san­kci­jų tai­ky­mą. Jos tu­rė­tų įsi­ga­lio­ti nuo ki­tų me­tų sau­sio 1 die­nos svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­goms, ne­prii­man­čioms pas šei­mos gy­dy­to­ją per 7 die­nas, pas spe­cia­lis­tą – per 30 die­nų. Sie­kia­ma su­stab­dy­ti ir san­kci­jas me­di­ci­nos dar­buo­to­jams už ne­ty­či­nes svei­ka­tos pa­slau­gų tei­ki­mo klai­das, jei­gu ne­bu­vo pa­da­ry­ta ža­la pa­cien­tų svei­ka­tai ar gy­vy­bei.

„De­rė­si­mės, siek­si­me įti­kin­ti, kad bū­tų priim­tas ža­los at­ly­gi­ni­mo be kal­tės įsta­ty­mas, ku­ris stal­čiuo­se gu­li jau gal dau­giau kaip 10 me­tų“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Me­di­kai taip pat pa­gei­dau­ja, kad vi­si su svei­ka­tos prie­žiū­ra su­si­ję įsta­ty­mų, įsa­ky­mų, nu­ta­ri­mų ir ki­tų tei­sės ak­tų pro­jek­tai bū­tų ren­gia­mi bend­ra­dar­biau­jant su me­di­ci­nos dar­buo­to­jų pro­fe­si­nė­mis są­jun­go­mis, or­ga­ni­za­ci­jo­mis ir skel­bia­mi vie­šai.

„Taip pat rei­ka­lau­ja­me, kad vi­siems slau­gy­to­jams ir gy­dy­to­jams bū­tų su­da­ry­tos są­ly­gos kel­ti sa­vo kva­li­fi­ka­ci­ją Lie­tu­vo­je bei už­sie­nio ša­ly­se, ir fi­nan­suo­ti, nes da­bar dau­gu­ma me­di­kų da­ro tai iš sa­vo at­ly­gi­ni­mo. Tai tu­rė­tų bū­ti vals­ty­bės rei­ka­las, nes nuo to pri­klau­so, ko­kia bus pa­slau­gos ko­ky­bė“, – ti­ki­na L. Bri­džiū­tė-Sku­čie­nė.

Ar­ba veik­ti, ar­ba emig­ruo­ti

Pak­laus­ta, kaip įsi­trau­kė į Lie­tu­vos me­di­kų są­jū­džio veik­lą, L. Bri­džiū­tė-Sku­čie­nė sa­ko, kad min­tis, jog rei­kia kaž­ką da­ry­ti, keis­ti, kir­bė­jo jau be­si­mo­kant re­zi­den­tū­ro­je.

Tai bu­vo sun­kių iš­ban­dy­mų me­tas. Jei­gu no­rė­jai kaž­ką pa­da­ry­ti, tu­rė­jai ko­vo­ti, bū­ti bal­ta var­na ir net ri­zi­kuo­ti, kad ne­baig­si moks­lų. Ka­dan­gi Li­na jau anks­čiau bu­vo bai­gu­si šei­mos gy­dy­to­jo re­zi­den­tū­rą, jau­tė­si kiek sau­ges­nė, to­dėl drą­siau reiš­kė sa­vo nuo­mo­nę, gy­nė sa­vo po­zi­ci­ją.

„No­rė­jau ope­ruo­ti, o re­zi­den­tū­ro­je ne­ruo­šia akių chi­rur­gų, to­dėl va­žia­vau mo­ky­tis į Ru­si­ją. Su­lau­kiau prie­kaiš­tų, ko­dėl va­žiuo­ju moks­lų me­tu, at­sa­kiau, kad čia ne­gau­nu to, ko man rei­kia, ir iš­va­žia­vau. Vi­sa­da bu­vau maiš­ti­nin­kė“, – pa­sa­ko­ja L. Bri­džiū­tė-Sku­čie­nė.

Po stu­di­jų Kau­no ra­jo­ne gi­mu­si ir užau­gu­si me­di­kė dirb­ti at­vy­ko į Šiau­lius, nors daug kas iš ko­le­gų ste­bė­jo­si, per­sa­ki­nė­jo įvai­riau­sių gan­dų. Li­na jų ne­pai­sė, vy­lė­si, kad čia ga­lės ope­ruo­ti. Vil­niu­je ar Kau­ne – di­de­lė kon­ku­ren­ci­ja, tam, kad gau­tų ope­ra­ci­jų, ga­li praei­ti ir 10 me­tų.

Pra­dė­ju­si dirb­ti Li­na sa­ko su­pra­tu­si, ko­dėl tiek daug jau­nų žmo­nių emig­ruo­ja. Emig­ra­vo ir jos ko­le­ga, su ku­riuo kar­tu at­vy­ko dirb­ti į Šiau­lius. Ir ne at­ly­gi­ni­mas bu­vo pa­grin­di­nė prie­žas­tis, o įtam­pa dar­be, mo­bin­gas (pa­že­mi­ni­mas, pa­juo­kos, nu­ver­ti­ni­mas, uji­mas, pa­ti­ria­mas iš ko­le­gų).

L. Bri­džiū­tė-Sku­čie­nė pri­si­pa­žįs­ta, kad ir jai bu­vo min­čių emig­ruo­ti. Su­lai­kė tik šei­ma. O da­bar lai­ko ir pra­si­dė­jęs me­di­kų są­jū­dis.

„Gi­mė vil­tis, kad čia ga­li­ma kaž­ką pa­da­ry­ti, nes at­si­ra­do žmo­nių, ku­rie iš­drį­so. Įsit­rau­kiau ir aš“, – sa­ko Li­na.

Pra­si­dė­jus me­di­kų są­jū­džiui, L. Bri­džiū­tė-Sku­čie­nė domė­jo­si ko­le­gų reak­ci­jo­mis į jį. Vie­ni sa­kė: „Pui­ku, kad vyks­ta, se­niai to rei­kė­jo. Da­ry­kit!“ Ki­ti bu­vo skep­tiš­kai nu­si­tei­kę: „Ne kar­tą ban­dėm, nie­ko čia ne­pa­kei­sim.“ Tre­ti, dau­giau­siai slau­gy­to­jos, sa­kė: „Mes bi­jom.“

„Joks me­di­kas ne­tu­ri bi­jo­ti dėl sa­vo dar­bo vie­tos, nes tai, ką tu­rim – sa­vo ži­nias, pra­kti­ką, iš mū­sų nie­kas nea­tims. Ir to­kiais bau­gi­ni­mais jau ne­rei­kė­tų žais­ti“, – sa­ko me­di­kė.

L. Bri­džiū­tė-Sku­čie­nė stu­di­juo­ja me­di­ci­nos va­dy­bą. Vie­nas dės­ty­to­jas pa­skai­tos me­tu kar­tą stu­den­tų pa­klau­sė, ar rei­kia keis­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mą. Vi­si su­ti­ko, kad rei­kia. O kaip? Stu­den­tai pa­žė­rė dau­gy­bę siū­ly­mų. „O ką mes kiek­vie­nas ga­li­me pa­da­ry­ti?“ – pa­klau­sė dės­ty­to­jas. Šį kar­tą stu­den­tams te­ko ge­rai pa­suk­ti gal­vas ir pa­si­ža­dė­ti, kad tai, ką su­gal­vo­jo, įgy­ven­dins, o kaip se­kė­si, ap­tars ki­tos se­si­jos me­tu.

Li­na pa­sa­ko­ja pa­si­ža­dė­ju­si ne­priim­ti pa­cien­tų be ei­lės, jei­gu to pra­šo ki­tas me­di­kas ar ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jas. Bu­vo du to­kie at­ve­jai ir gy­dy­to­ja sa­ko iš iner­ci­jos vos ne­su­ti­ku­si, bet lai­ku su­si­grie­bė ir pa­sa­kė „ne“.

„Tai ma­ži da­ly­kai, bet kiek­vie­nas ga­li­me kaž­ką pa­da­ry­ti, o su­si­bū­rę kar­tu ir ma­ty­da­mi kryp­tį, ga­li­me la­bai daug nu­veik­ti“, – įsi­ti­ki­nu­si Li­na.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Res­pub­li­ki­nė­je Šiau­lių li­go­ni­nė­je dir­ban­ti of­tal­mo­lo­gė Li­na Bri­džiū­tė-Sku­čie­nė sa­ko, jog su­ju­dus Lie­tu­vos me­di­kams gi­mė vil­tis, kad dar ga­li­ma kaž­ką čia pa­keis­ti ir ne­rei­kės emig­ruo­ti.

L. Bri­džiū­tė-Sku­čie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad pir­miau­sia rei­kia pra­dė­ti nuo sa­vęs – ką aš ga­liu pa­da­ry­ti, kad Lie­tu­vo­je bū­tų ge­riau gy­ven­ti.