Netvarkomi malūnai baigia sunykti

Netvarkomi malūnai baigia sunykti

Netvarkomi malūnai baigia sunykti

Byrantys Mekių (Joniškio rajonas) malūno akmenys gali sužeisti neatsargius praeivius ar smalsius vaikus. Susprogusiomis sienomis grasina griūti privatus plūkto molio Melnių malūnas. Kultūros paveldo departamento Šiaulių padalinio specialistai prieš beveik porą mėnesių dėl avarinės būklės įspėjo Mekių malūno savininką, jam gali grėsti ir bauda, anksčiau įspėta ir Melnių malūno šeimininkė. Tačiau galimybės suremontuoti paveldo pastatus savininkams kol kas nerealios.

Loreta RIPSKYTĖ

loretar@skrastas.lt

Malūną norėjo perpirkti kiti žmonės

Mekių kaime (Gataučių seniūnija) stūksantis akmeninis malūnas jau kurį laiką avarinės būklės. Privatiems savininkams iš Kauno priklausantis pastatas yra, akmenys krinta, teritorija neaptverta.

Pasak Gataučių seniūnės Janinos Kadienės, prieš keletą metų dar buvo malūno durys, stogas, bet audra juos nuplėšė.

— 2007 metais šį paveldo objektą norėjo perpirkti kiti žmonės. Jie apžiūrėjo malūną, teritoriją aplink, svarstė galimybę įsigyti šalia dar kelis hektarus žemės, galvojo auginti sraiges. Bet paaiškėjo, kad savininkas nėra susitvarkęs pastato teisinės registracijos dokumentų. Malūnas priklausė jo žmonai, kuri ir buvo pagrindinė entuziastė įsigyjant paveldo objektą. Jai mirus vyras nepasirūpino nei dokumentų tvarkingumu, nei pačiu pastatu. Taip naujieji pirkėjai buvo priversti trauktis, — „Šiaulių kraštui“ aiškino seniūnė Jainina Kadienė.

Savininkas įspėtas

Seniūnijos gaunamuose raštuose saugomi keli susirašinėjimo su Kultūros paveldo departamentu dokumentai. Joniškio rajono savivaldybės paveldosaugos vyriausioji specialistė Laura Veikalienė dėl prastos malūno būklės šiemet gegužės mėnesį kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinį padalinį, iš kurio gavo atsakymą, kad savininkui Mečislovui Drižiui išsiųstas reikalavimas pažeidimus pašalinti, laikina danga uždengti malūno viršų, surinkti ir į vidų sunešti nubirusius sienų akmenis, užsandarinti angas, kad pašaliniai asmenys negalėtų patekti į vidų. Reikalavimus savininkas turi įvykdyti iki liepos 31 dienos.

Dviprasmiška malūnų padėtis

Pasak Savivaldybės paveldosaugos vyriausiosios specialistės Lauros Veikalienės, malūnų padėtis rajone gana dviprasmiška: pastatai daug kur priklauso privatiems savininkams, tačiau šie jų netvarko. Kai kurie šeimininkai negi ketina atsisakyti savo turto.

— Unikalus plūkto molio Melnių malūnas — avarinės būklės. Lentutės sudilo, nukrito, o molio sienos gerokai susprogusios, žioji plyšiai. Lietus bėga vidun, gadina įrangą. Šią autentišką įrangą reikia išsaugoti, tačiau norint molio sienas aplipdyti, restauruoti, reiktų gal milijono litų. Šeimininkė dabar jau norėtų, kad malūną pirktų Savivaldybė. Anksčiau ji nenorėjo jo parduoti, bet nuomonę pakeitė, kai dėl pavojingos padėties Kultūros paveldo departamento specialistai ėmė grasinti baudomis. Konsultavausi su specialistais, kaip galima išsaugoti įrangą. Jie sako, kad kiekvienam malūnui įranga buvusi gaminama specialiai ir pirma ji pastatoma, o tik paskui renčiamos sienos. Į kitą malūną įrangos neperkelsi, — pasakojo Laura Veikalienė.

Prieš keliolika metų ekspertų komisija konstatavo, kad Melnių malūnas turi istorinę, technologinę ir kraštovaizdinę vertę, jį reikia saugoti, iš valstybės biudžeto skirti pinigų, bet jų neskirta.

Šeši valstybės saugomi malūnai

Pasak paveldosaugos vyriausiosios specialistės, rajone yra šeši saugomi valstybės nekilnojamojo turto registre įrašyti malūnai. Nė vienas iš jų nesutvarkytas. Be jau minėtų Melnių ir Mekių malūnų, yra Plikiškiuose, Žvelgaičiuose, Žagarės Raktuvės gatvėje esantys pastatai ir Drąsutaičių malūnas, o tiksliau — jo vieta.

— Kai buvo sudarinėjamas šių paveldo objektų sąrašas maždaug prieš dešimtmetį malūnas Drąsutaičiuose dar stovėjo, tačiau dabar jo jau nebėra. Sąrašai bus tikslinami, — sakė L. Veikalienė.

Pasak paveldosaugos specialistės, rajone yra ir oficialiai niekam nepriklausančių malūnų. Dėl jų kyla kuriozinių situacijų.

Pavyzdžiui, Šlapakių malūnas stovi privačiame kieme ir gyventojai visą laiką manė, kad pastatas jiems priklauso. Tačiau paaiškėjo, kad žmonės nuosavybės dokumentų neturi. Pasirodo, kolūkyje jis buvo įvertintas 0 litų, todėl jo už pajus negalėjo atiduoti. Viskas paaiškėjo tada, kai giminės susiginčijo ir vienas brolis kitą paskundė malūną patraukus iš vietos. Kultūros paveldo departamento specialistai liepė malūną grąžinti į vietą ir viską sutvarkyti.

Griūvantys malūnai — visų rajonų bėda

Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas Petras Romas Olišauskas sako, kad kol kas realiausia galimybė išsaugoti malūnus yra juos perimti Savivaldybėms ir kooperuotis finansavimui pagal praiškas su departamentu.

— Nesaugomi malūnai — didelė bėda ne tik Joniškio, bet ir Pakruojo rajone, visoje apskrityje. Daugelis jų priklauso privatiems asmenims, tačiau pastarieji nesugeba patys jais pasirūpinti, neturi lėšų jiems remontuoti. Kažkada privatizuodami apie tai nepagalvojo. Gauti finansavimo iš departamento kaip fiziniai asmenys jie negali. Jei Savivaldybė perimtų malūnus iš savininkų, ji galėtų kreiptis į Kultūros paveldo departmentą, prašydama finansinės paramos. Tačiau savivaldybės užsikrauti rūpesčio nenori, nes lėšas reiktų kooperuoti, tai yra — pridėti savo dalį. Kita bėda, kad dalis malūnų yra niekam nepriklausantys, — „Šiaulių kraštui“ apie bendrą malūnų padėtį pasakojo Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas Petras Romas Olišauskas. — Jais nesirūpinama jau gal 40 metų, kiek dirbu šioje sistemoje. Tarybiniais metais malūnai buvo naudojami pagal paskirtį, tačiau irgi neremontuojami, nesaugojami. Tačiau šie objektai turi didelę kultūrinę, paveldo vertę, jais būtina rūpintis. Dabar laukiame paraiškų finasavimui iki rugsėjo pirmosios.

Joniškio rajone iš molio drėbtas Melnių malūnas yra grėsmingoje situacijoje. Šlapakių malūnas taip pat smarkiai apiręs. Dabar mūsų komisija skaičiuoja žalą. Aišku, tokį malūną suremontuoti būtų beveik neįmanoma, bet gal bent pavyktų išsaugoti įrengimus ir perduoti juos kokiam muziejui.

IŠNAŠA: Nesaugomi malūnai — didelė bėda ne tik Joniškio, bet ir Pakruojo rajone, visoje apskrityje. Daugelis jų priklauso privatiems asmenims, tačiau pastarieji nesugeba patys jais pasirūpinti, neturi lėšų jiems remontuoti.

Autorės nuotr.

GRĖSME: Melnių unikalus plūkto molio malūnas jau kasdien grasina išgriūti. Jo kepurė gerokai pasvirusi į vieną šoną, o sienos sutrūkinėjusios.

NETVARKA: Privatiems savininkams iš Kauno priklausantis Mekių malūnas yra, akmenys krinta, teritorija neaptverta. 

KETINIMAI: Gataučių seniūnė Janina Kadienė sako, kad prieš keletą metų pora jaunuolių norėjo perpirkti Mekių malūną ir jį sutvarkyti, bet jo savininkas nebuvo sisitvarkęs paveldėjimo dokumentų.