Naujausios
Netinkami gyventi tik valdiški butai
Prie Šiaulių katedros stovintis mūrinis gyvenamas namas prieš keletą metų pripažintas avariniu. Neseniai Šiaulių miesto savivaldybės taryba nusprendė pripažinti tik du butus netinkamais gyventi. Tie butai — Savivaldybės. O privatizuotų butų savininkai paliekami likimo valiai.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Gyvena su pelėsiu
Irena Šiukšterienė praveria buto duris ir pakviečia į vidų. Nedidukame bute, kurį moteriai ir jos vyrui prieš penkerius metus skyrė Savivaldybė, vos įmanoma apsisukti. Maždaug 16 kvadratinių metrų kambarys su krosnimi perskirtas pertvara, kuria atitverta virtuvėlė, likusioje kambario dalyje vos telpa sofa ir spinta. „Pelyja sienos, rūbai spintoje, net gėda tarp žmonių būti“, — sako ponia Irena ir prisimena kartą gavusi tiesią pastabą, jog dvokianti pelėsiais.
Dar blogesnė situacija kitame bute. „Prieš metus darėme remontą, o štai kaip atrodo sienos“, — rodo nuo pelėsių pajuodusią visą sieną kito buto gyventoja. Nors sudėti plastikiniai langai, butas nuolat šildomas, tačiau kambariuose drėgna ir stipriai juntamas pelėsio kvapas.
Gyventoja bute, kurį prieš keletą metų privatizavo, gyvena ir vargsta jau 20 metų.
Drėgmė ir šaltis skverbiasi per pamatus, kiauras sienas.
Be vandens ir kanalizacijos
Name nėra nei vandens, nei kanalizacijos. Vandens moterys eina semtis iš kaimynų šulinio. Gretimo namo šeimininkai ne visada būna tuo patenkinti. Tačiau su kaimynais moterys nenori pyktis, bijo likti be vandens, todėl už vandenį kartais atsilygina.
Gyventojams buvo žadama įvesti vandentiekį, tačiau Savivaldybė nesurado pinigų. Nesiseka gyventojams išsireikalauti, kad vanduo būtų pristatomas bent statinėse.
Tualetas stovi lauke. Paplavas taip pat tenka nešti į lauką.
Prestižinė vieta
Sename mūriniame name — keturi butai ir nemažos patalpos pusrūsyje, kuriame kažkada buvo įsikūrusi gėlių ir laidojimo reikmenų parduotuvė. Du butai, tiksliau du kambariai po 16— 17 kvadratinių metrų ploto, priklauso Savivaldybei. Abu kambariai išnuomoti socialiai remtinoms šeimos, tačiau tik viename gyvenama.
Ponia Irena įveda į tuščią Savivaldybės butą. Kiauri suskilę langai, aptriušę sienos, netvarkinga krosnis, neužsidarančios durys. „Į tokį butą ir mes atėjom. Susitvarkėm, kiek galėjom, langus pastikinius įsidėjom, duris įsistatėm, viską už savo pinigus“, — pasakoja moteris.
Maždaug prieš metus poniai Irenai buvo siūloma išsipirkti butą. „36300 litų už šitą urvelį. Sako, čia vieta gera. Tai eikit ir sėdėkit ant tos vietos, o man gyventi reikia“, — nesidžiaugia moteris “prestižine“ vieta.
Iš trijų privatizuotų butų taip pat gyvenama tik viename. Vieno buto šeimininkai išvykę į užsienį, buvusios parduotuvės savininkai gyvena kitame mieste.
Namą administruojančios bendrovės „Mūsų butas“ direktorius Vincas Nainys stebisi, kodėl buvo leista privatizuoti butus avariniame name. Direktorius mano, kad protingiausia būtų visą namą pripažinti netinkamu gyventi, pastatą parduoti, o už gautus pinigus gyventojams nupirkti kitus būstus. V. Nainys įsitikinęs, kad vien už vietą būtų galima gauti gerus pinigus.
Pasirūpins tik remtinais
Irenos Šiukšterienės butas, kurį ji nuomojasi, pripažintas netinkamu gyventi. Kai tik bus surastos kitos patalpos, moteris su vyru bus perkelta. O ką daryti kitai šeimai? Kodėl Taryba tik Savivaldybės butus pripažino netinkamais gyventi?
Vitalija Pelenienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sanitarijos skyriaus vedėja sakė, kad Savivaldybė vertina tik tų patalpų būklę, kuri nuosavybės teise priklauso Savivaldybei. „Mes negalime primesti savo nuomonės privačių butų savininkams“, — aikšino valdininkė.
Bet nuosavų butų gyventojai taip pat gali kreiptis į Savivaldybę ir pateikti prašymą bei tam tikrus dokumentus. „Reikėtų patiems samdytis ir ekspertus. Be prašymo Savivaldybė neturi teisės sudaryti komisijos dėl būsto pripažinimo netinkamu gyventi“, — sakė V. Pelenienė.
Gyventojai turėtų taip pat žinoti, kodėl prašo patalpas pripažinti netinkamomis gyventi, ar dėl to, jog nori keisti paskirtį, ar nori nugriauti ir panašiai.
„Pripažinus patalpas netinkamomis gyventi, gyventojai galėtų rašyti prašymą socialiniam būstui gauti, tačiau jis skiriamas tik socialiai remtinoms šeimoms, — sakė V. Pelenienė. — Jeigu namas netikėtai tampa avariniu, tuomet gyventojai iškeldinami nedelsiant, jiems suteikiamas laikinas būstas, tačiau tai jau kita situacija.
BUTAS: Viename iš Šiaulių miesto savivaldybei priklausančių butų niekas negyvena, nors jis skirtas socialiai remtinai šeimai. Nuomininkai greičiausiai pabūgo sąlygų.
PELĖSIS: Prieš metus daryto remonto net nematyti — sienas vėl užkariavęs pelėsis.
VIDURAMŽIAI: Avariniame name pačiame miesto centre gyvenama kaip viduramžiais: čia nėra nei vandentiekio, nei kanalizacijos.
GYVENTOJOS: Name gyvena tik Irenos Šiukšterienės (kairėje) ir ponios Ilzytės šeimos, kiti butai stovi tušti ir nešildomi.
Jono TAMULIO nuotr.
