Naujausios
Likus kelioms dienoms iki mokamo testavimo įsigaliojimo, ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai vis dar nežinojo, kaip veiks naujoji tvarka. Darbuotojų profesinių sąjungų atstovai seniai prašė parengti tam reikalingas tvarkas, tačiau jos buvo paskelbtos tik lapkričio 30-ąją – įstatymo įsigaliojimo išvakarėse. Beje, kartu su mokamu testavimu įsiteisėjo ir tvarka dėl nemokamo antikūnų tyrimo. Kiekvienas pagal visišką vakcinacijos schemą pasiskiepijęs šalies gyventojas galės nemokamai išsitirti dėl antikūnų. Nevakcinuotiems asmenims šis tyrimas nemokamai nebus atliekamas. Toks testas užtikrintų, kad dar 60 dienų testuotis iš savo kišenės nereikės.
Niekas nepaaiškėjo
Tai, kad tvarkos nuolat keičiamos ir iki paskutinės akimirkos nėra aišku, kaip įstatymai galios, piktina darbuotojų atstovus. „Vakaro žinių“ kalbinta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė: „Išaiškinimus gavome tik dieną prieš įstatymui įsigaliojant, tačiau iš jų darbuotojams niekas nepaaiškėjo.
Pavyzdžiui, iš dabar patvirtintų dokumentų nėra aišku, ar medicinos darbuotojams reikės mokėti už testus, ar jie bus testuojami darbovietėse nemokamai, ar periodiškai testuotis turės ir pasiskiepiję. Gal tai tėra tik formuluočių netikslumas.“
Apie tai, kad galbūt medikai galės testuotis darbo vietoje ir tai bus atliekama nemokamai, „Vakaro žinioms“ patvirtino viena medikė, patikinusi, kad tokią informaciją gavo iš savo darbovietės.
I.Ruginienė neslepia, jog tokia situacija yra netinkama: „Tai yra nenormalu. Sveikatos apsaugos ministerija turėjo nemažai laiko paruošti įstatymo įgyvendinimo tvarką. Tai kelia žmonėms nerimą, pyktį. Kol kas darbuotojams reikia žinoti, kad jie yra atsakingi už tris testus per mėnesį, kuriuos apmokėti turi patys. O jeigu darbdavys nurodo testuotis dažniau, pats turi tai ir apmokėti. Tiks ir greitojo antigeno testo rezultatas, tačiau jis turi būti atliekamas laboratorijoje, o ne pirktas iš vaistinės ar parduotuvės.
Deja, stebime, kad šiuo metu testų kainos yra pakilusios. Jeigu iki šiol testavimas kainavo 11-12 eurų, šiuo metu, kiek žinau, kaina pakilusi iki 25 eurų.
Tiesa, toks testas neleis turėti Galimybių paso. Jis bus išduodamas tik su PGR testu, kurio kaina – 70 eurų.
Tikrai nedaug darbuotojų Lietuvoje gali tai sau leisti. Manau, dalis žmonių rinksis pigius testus, kažkas skiepysis, kažkas išeis iš darbo. Matome, kad šiuo metu pas darbdavius, deklaruojančius, kad testavimą apmokės, vyksta darbuotojų judėjimas.“ Darbuotojų atstovė primena, kad, valstybei įvedus vakcinacijos galiojimo laiką, anksčiau ar vėliau mokami testai taps aktualūs ir pasiskiepijusiems žmonėms.
Testus apmoka
Tiesa, kai kuriems darbuotojams, net ir įvedus privalomą testavimą, niekas nesikeis. Šiauliuose veikiančioje picerijoje „Gustuko picerija“ yra daugiau kaip dešimt darbuotojų, kurie kiekvieną savaitę testuojasi darbdavio lėšomis. Įmonė ir toliau testus darbuotojams apmokės iš savo kišenės. „Vakaro žinių“ kalbintas picerijos vadovas Mantas Zemeckas sako, kad taip elgiasi ne tik dėl to, kad vertina savo darbuotojus, bet ir supranta, kad mokamas testavimas – brangi pramoga. „Esame pasirašę sutartį su laboratorija, kurios darbuotojai į įmonę atvyksta kiekvieną penktadienį ir ištestuoja darbuotojus. Tai užtikrinsime ir toliau. Tik iki šiol greitieji testai darbuotojams dar suteikdavo galimybę dviem paroms gauti Galimybių pasą. Nuo dabar, kai Galimybių pasas išduodamas tik su PGR testu, jie tokią galimybę praras.
Šiuo metu testuojasi 12 darbuotojų. Anksčiau jų buvo 18, tačiau dalis nusprendė pasiskiepyti. Aš kiekvieną iš jų suprantu. Daugelis tai darė, nes neteko kai kurių galimybių, kiti neatlaikė spaudimo. Tai liūdna. Lietuvoje daug tokių žmonių, kurie pasiskiepijo, nes buvo priversti, o ne todėl, kad patys norėjo.
Dabar, norint gauti Galimybių pasą, reikėtų testuotis PGR tyrimu, o tai kainuotų beveik 400 eurų per mėnesį. Kas gali sau tai leisti? Tai žmonės, kurie dirba, moka mokesčius ir išlaiko valdžią, bet negali nueiti į didesnę parduotuvę vaikui dešrelių nupirkti. Net „Maximos“ pardavėja, kuri testuojasi, negalės toje pačioje parduotuvėje dešrelių nusipirkti. Tai yra XXI a. vergovė“, – teigė M.Zemeckas.
Piktina valdžios spaudimas
Jis sako negalintis atsistebėti valdžios siekiu žeminti nepasiskiepijusius darbuotojus: „Tai yra psichologinis spaudimas. Prieš įsigaliojant tvarkai, penktadienį buvo paskelbta, kad atšaukiamos registracijos nemokamam testui, net jei žmogus užsiregistravo iš anksto, o jam paskirta data buvo po gruodžio 1 d. Jeigu šie žmonės buvo užsirašę iš anksto, ar tikrai negalima leisti jiems išsitestuoti nemokamai? Tai yra psichologinė prievarta. Ar nematote, kad nepasiskiepijusių žmonių valdžia jau nelaiko žmonėmis?
Kai kuriose valstybėse jau kalbama, kad reikėtų skiepytis ir tiems, kurie turi antikūnų. Kur mes einame? Tuo metu girdime, kad dabartiniai skiepai neveikia naujai atrastos atmainos. Ar tai reiškia, kad pavasarį visi vėl bus skiepijami iš naujo? Kiek tokių skiepų žmonės sutiks susileisti?“
Verslininkui nesuprantamas ir kai kurių darbdavių viešai rodomas džiaugsmas, jog nuo šiol darbuotojai už testus turės mokėti patys. „Didieji visada bus Vyriausybės pusėje. Manau, kad tokios dovanos, kaip leidimas dirbti net per karantiną, iš valdžios gaunamos ne veltui. Ten moralės niekuomet nerasi“, – sako M.Zemeckas.
Pedagogai reikalauja kaukių
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei atskiras savivaldybes, nes, valdžiai liepus pedagogams darbo vietoje dėvėti kaukes, nėra užtikrinamas šių priemonių aprūpinimas darbdavio lėšomis.
,,Manome, didele dalimi tokią situaciją lemia ne tiek lėšų trūkumas, kiek švietimo įstaigų vadovų nepagrįsti įsitikinimai, suklydimas ar nekompetencija. Kadangi ši problema yra sisteminė, pasireiškianti dideliu mastu, manome, yra reikalinga bendra, viešai išsakyta rekomendacija ar paaiškinimas, kaip šiuo atveju turėtų elgtis švietimo įstaigų vadovai ir darbuotojai“, – teigia Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
