Naujausios
Grąžinkite vaikams birželį
Per 50 tūkstančių šalies moksleivių jau pasirašė internetinę peticiją Seimui, piktindamiesi, kad vasaros atostogos trumpėja iki dviejų mėnesių. Tarp jų ir Šiaulių miesto moksleiviai. Mokslus birželį jie laiko mokymosi imitacija. To neneigia nei švietimo institucijų vadovai.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Pamokų langai, pasivaikščiojimai
„Ssužinojau, kad į mokyklą reikės eiti nuo rugsėjo 1 dienos iki birželio 20 dienos, tai reiškia, kad mums sutrumpino atostogas. Aš visada džiaugdavausi tais trim mėnesiais, tai ne, — padarė du. Kai kas galvoja, kad čia labai mažas skirtumas, tačiau taip nėra. Už lango švies saulė, pradinukai lakstys kieme, galės išsimiegot, o mes turėsim eit į mokyklą ir jiems pavydėt... Tai gal dar sugalvokim eit į mokyklą nuo rugpjūčio 1 dienos iki liepos 1 dienos !!!“ — ironizuoja internetinės peticijos autorius.
Ne vienas moksleivis „Šiaulių kraštui“ teigė, jog birželis turėtų priklausyti atostogoms, o ne mokslams. Kai nuo gegužės vidurio prasideda brandos egzaminai, mokyklose pamokos sutrinka. Tarp pamokų atsiveria “langai“, nes daug mokytojų dirba egzaminų vertintojais arba prižiūrėtojais. O jeigu mokykloje vyksta egzaminas, pamokų iš viso nėra arba jos prasideda po pietų.
Moksleivių žodžiams patvirtinimo nereikėjo toli ieškoti. Vakar po vidurdienio gatvėse buvo pilna vaikštinėjančių moksleivių, nors tokiu laiku paprastai dar turėtų vykti pamokos.
Tik susigadiname pažymius
„Šiandien turėjo būti šešios pamokos, o buvo keturios“, — sakė prie Savivaldybės skverelyje sutiktos Simono Daukanto vidurinės mokyklos aštuntokės.
Pasak moksleivių, vienos pamokos nebuvo, kadangi mokytojos nėra, o kitos pamokos nebuvo, „nes jau esame parašę visas patikras — nebėra ką mokytis“.
Peticijai jos ne tik pritaria, bet ją ir pasirašė.
„Birželį nukrinta visi mūsų pažymiai, — sakė viena iš merginų. — Saulė šviečia ir vilioja į lauką, sunku mokytis. Vyksta visokie projektai, dažnai pamokų nėra, tai kam į tą mokyklą eiti? Daug kas ir į projektinę veiklą neina, bet nei į stovyklas, nei į užsienį negalima išvažiuoti, nei eiti dirbti. Turime patikras laikyti, bet pažymiai tikrai nėra geri. Tik susigadiname metinius pusmečius“.
Draugė jai pritarė: „Nemanau, kad ir tos projektinės veiklos labai reikalingos: arba einame į muziejų, arba į filmą. Mokytojai pavargę, privalo mus mokyti, tai ir moko“.
Didždvario gimnazijos vienuoliktokė skautė Eva yra kitokios nuomonės: „Pamokos vyksta normaliai, gal šiek tiek jos sutrinka — būtent dėl egzaminų, bet man tai netrukdo.“
Juliaus Janonio gimanzijos vienuoliktokas Valdas ir devintokas Arnas sakė pritariantys, jog birželis turi būti grąžintas atostogoms. Valdui vakar turėjo būti šešios pamokos, buvo tik trys. Trečiadienį dėl anglų kalbos egzamino į pamokas reikėjo ateiti tik nuo 13.30 valandos. Antradienį „langas“ buvo, nes anglų kalbos mokytoja išvažiavusi į kvalifikacijos kėlimo kursus.
Gimnazijoje, pasak Valdo, mokymosi krūvis labai didelis, o prasidėjusi vasara nebeleidžia susikaupti, tvyro „atsipalaidavimo atmosfera“. Kitą savaitę mokytojai jau išves pusmečio rezultatus, bet pamokos vyks iki pat birželio 20 dienos — pažintinei projektinei veiklai skirtos dešimt dienų praėjo mokslo metų pradžioje.
„Mokytojai pavargę, mažiau išsimiegoję dėl tų egzaminų, darbų tikrinimų — jiems irgi stresas ir piktoki būna“, — sako vaikinas.
Citata: Vyksta visokie projektai, dažnai pamokų nėra, tai kam į tą mokyklą eiti?
Komentarai
Mokslo metai netrumpėja
Violeta Damskienė, Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja:
— Nėra gerai, kai kartu vyksta ir egzaminai, ir pamokos. Daug mokytojų yra užimti egzaminuose. Šiemet Šiauliuose laikomi 11 valstybinių egzaminų ir 17 mokyklinių. Valstybinių egzaminų centrų yra 37, o mokyklinių egzaminų centrų — 76.
Jų tiek daug reikia, nes viename centre egzaminą gali laikyti ne daugiau kaip 75 kandidatai. Šiauliuose šiemet brandos egzaminus laiko per 2231 kandidatas. Todėl beveik visos mokyklos, išskyrus pradines, yra tapusios egzaminų centrais. Kai vyksta egzaminas, negali būti pašalinių. Todėl tuo metu negali būti pamokų.
Galvojama padaryti atskirus egzaminų centrus, į kuriuos moksleiviai važiuotų egzaminų laikyti. Bet kadangi laikančių egzaminus yra dešimtys tūkstančių — tai didžiulė mašina ir ją pasukti labai sudėtinga.
Bet nėra kalbos, kad mokslo metai baigtųsi anksčiau. Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta, jog mokslo metų dienų yra 190. Tokie yra europiniai reikalavimai.
Gal ir galima kalbėti apie trumpesnius mokslo metus, bet kaip realiai ta įgyvendinti? Kiek ministerijoje yra tų darbo grupių, yra Egzaminų centras, ir europinių pinigų yra. Tie žmonės ir turi pasvarstyti, pamatuoti, paskaičiuoti ir spręsti. O mes galime tik problemą konstatuoti.
Neįmanoma vaikų sulaikyti
Vytautas Giedraitis, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, Šiaulių miesto „Romuvos“ gimnazijos direktorius:
— Galima būtų pažvelgti į kai kurių Europos Sąjungos šalių patirtį, ten mokslo metai yra trumpesni ir savaitinių valandų skaičius yra mažesnis, ir vaikų žinios nėra blogesnės.
Sulaikyti vaikus iki birželio 20 dienos, kokia veikla beužsiimtum, yra neįmanoma. Ir pastatai mūsų nėra tam pritaikyti, jie yra labai įkaitę. Pagaliau nėra vaikų užimtumo tradicijų. Pažiūrėkime, kiek mieste yra sąlygų surengti vaikams pažintinės kultūrinės veiklos dienas, kiek yra objektų, kuriuos galima lankyti — vienetai. Nėra lėšų tam, kad vaikus išvežti toliau — moksleivio krepšelyje per maži pinigai skirti.
Nei tėvai, nei vaikai nesupranta, kodėl mokslo metai tiek tęsiami. Rašo prašymus išleisti dirbti, į užsienius išvažiuoti. Mes parašome, kad ministerija nustato mokslo metų pabaigą ir mokykla neturi teisės jos keisti. Bet tėvai turi teisę pasirinkti, jeigu jiems ir moksleiviui tinka, kad tas pažymis, kuris išeina.
Mokslo metai turėtų baigtis su egzaminų sesijos pradžia.
