Neįgaliesiems lėšas skirsto atsitiktiniai žmonės

Neįgaliesiems lėšas skirsto atsitiktiniai žmonės

Neįgaliesiems lėšas skirsto atsitiktiniai žmonės

Joniškyje apsilankęs Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centro direktorius Alfonsas Navickis linkėjo lėšų neįgaliesiems skirstytojams „prisimatuoti“ negalią patiems: pavažinėti dieną vežimėlyje ar pavaikščioti užrištomis akimis. Galbūt tada komisijose atsidūrę žemės ūkio specialistai ar net degalinių savininkai nenurėžtų specialiesiems poreikiams skirtų pinigų.

Loreta RIPSKYTĖ

loretar@skrastas.lt

Kritikavo lėšų skirstytojus

Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centro direktorius Alfonsas Navickis, dalyvavęs Joniškio aklųjų ir silpnaregių draugijos ataskaitiniame susirinkime, piktinosi nuo šių metų įsigaliojusia nauja lėšų skirstymo sistema.

Pagal ją finansavimą neįgaliųjų organizacijų pateiktiems projektams skirsto ne Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bet rajonų savivaldybėse suformuotos vertinimo komisijos.

Bėda tokia, kad neretai rajonuose į komisijas patenka asmenys, nieko nesuprantantys apie neįgaliesiems svarbias paslaugas, pavyzdžiui, savivaldybės Tarybos pagrindinių partijų atstovai, einantys tam tikras pareigas, nesusijusias su negalią turinčių žmonių reikalais.

A. Navickio žiniomis, yra rajonų, kur komisijose dirba žemės ūkio specialistai, degalinių vadovai. Todėl dalyje rajonų aklųjų ir silpnaregių organizacijų nefinansuota informavimo–konsultavimo paslauga. Ji nematančiam žmogui, negalinčiam perskaityti, sužinoti įvairių reikalingų dalykų, ypač svarbi, tačiau komisijų nariai to neįvertina.

„Tegul tie lėšų skirstytojai pabando pagyventi neįgaliojo kailyje: vieną dieną pavaikšto užrištomis akimis, kitą – pavažinėja vežimėlyje, trečią užsikiša ausis. Galbūt tada suvoktų, kokios paslaugos tiems žmonėms būtinos,“ – siūlė A. Navickis.

Be to, anot Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centro direktoriaus, teikiant projektus, reikalinga nurodyti kiek žmonių paslaugą gaus. Tai numatyti metams sudėtinga. Galima nurodyti 10 ar 15 žmonių, bet, pavyzdžiui, žmogus apako spalio mėnesį, ir jis svarbios paslaugos iki metų pabaigos negaus arba tas paslaugas teikiantys asmenys liks be atlygio.

Socialinės įmonės piktnaudžiauja

Svečias išpeikė ir paramos socialinėms įmonėms skirstymą, nes nesutvarkyta įstatymų bazė, kuri neleistų piktnaudžiauti darbdaviams.

A. Navickis minėjo girdėjęs apie keturias vieno asmens įkurtas socialines įmones, kurios realiai neveikia, bet paramą gauna. Mat šeimininkas neįgaliajam sako neiti į darbą, bet už, neva, jo įdarbinimą gauna finansavimo dalį iš Darbo biržos.

Prie svečio išsakytų bėdų prisijungė ir Joniškio aklųjų ir silpnaregių draugijos pirmininkės padėjėjas Vidas Sakalauskas, pasakojęs, kad vietoje prašytų 200 litų kurui savivaldybėje lėšas dalinanti komisija skyrė tik 100 litų mėnesiui. Tačiau už tiek pinigų apvažiuoti kaimuose gyvenančius draugijos narius (iš viso draugijoje yra 71 suaugęs žmogus ir 9 vaikai) praktiškai neįmanoma. Todėl kurui ir kitoms reikmėms pirmininkė išleidžia pusę savo minimalaus atlygio.

Autorės nuotr.

LINKĖJIMAS: Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centro direktorius Alfonsas Navickis linkėjo lėšų neįgaliesiems skirstytojams „prisimatuoti“ negalią patiems: pavažinėti dieną vežimėlyje ar pavaikščioti užrištomis akimis.