Naujausios
Nebėra mokyklos
Per trejus metus Šiauliuose išnyko dar viena mokykla. Miesto švietimo vadovai nelinkę kalbėti, kuo tai gali baigtis. Politikai atviresni: mieste gresia uždaryti kai kurias mokyklas. Šiaulių apskrityje vien šiais moklso metais uždarytos šešios pradinės mokyklos.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Tik po vieną pirmokų klasę
Per pastaruosius trejus metus kiekvieną rugsėjį buvo fiksuojama, kad Šiauluiose „išnyko“ dar viena mokykla. Moksleivių skaičius vis mažėjo po tūkstantį ir prognozuojama, kad per artimiausius penkerius metus toliau mažės panašiai.
Šiauliuose 2001— 2006 metais vaikų kasmet gimdavo vos per tūkstantį arba per 1100. Tik pernai gimimų skaičius padidėjo iki 1243.
Pirmųjų klasių komplektuojama vis mažiau: 2005 metais — 60, 2006 metais — 57, 2007 metais — 54. Per tuos trejus metus pirmokėlių sumažėjo daugiau nei pusantro šimto. Gytarių mikrorajono mokyklų situacija yra prasčiausia. Gytarių vidurinė ir Šventupio vidurinė antrus metus surenka tik po vieną pirmokėlių klasę. Gytarių vidurinėje nebėra nė 500 moksleivių, Šventupio — tik 504.
Revizija atliekama
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė teigia, jog jokios būtinybės uždarinėti mokyklas nėra. Aistros dėl mokyklų perspektyvos, išsigryninimo į pagrindines ir į gimnazijas nurimo, moksleivių srautai perskirstomi. 2005— 2012 metų mokyklų tinklo pertvarkos planas buvo patvirtintas tam, kad mokyklų netektų uždarinėti.
„Visos 38 bendrojo lavinimo mokyklos yra. Jų jungimai-prijungimai nėra numatyti,“ — teigia vedėja.
Bet mokyklų tinklo revizija atliekama. Darbo grupė analizuoja situaciją, kovo mėnesį teiks išvadas. Tada būtų sudaryta strateginė darbo grupė, kuri spręstų, ką reikėtų keisti ir kiek tai kainuos.
Jau dabar matoma, kad 2005 metais rengiant tinklo pertvarkos planą prognozės buvo per daug optimistinės. Prognozuota, kad, pavyzdžiui, šiais mokslo metais mokinių skaičius bus 19298, o realiai rugsėjo 1-ąją į mokyklas atėjo 858 mažiau — 18440.
Savivaldybė buvo nustačiusi, jog mokykloje moksleivių skaičius neturi būti didesnis, nei 800. Bet jau yra pagrindinių mokyklų, kuriose nėra 600 moksleivių, o kai kuriose nė 400 — Salduvės, „Sandoros“, Zoknių, Rėkyvos.
Yra būdų gelbėtis
Politikai, pasak vedėjos, spręs, ką daryti, nes mokyklų pastatai išlaikomi iš miesto biudžeto. Tuščių vietų finansavimas iš moksleivio krepšelio taip pat brangiai kainuoja. Šiais mokslo metais, kol krepšelis nepadidintas, skaičiuota, jog tuščios vietos „kainuos“ 604 tūkstančius litų, praėjusiais “kainavo“ 700 tūkstančių litų.
V. Damskienė sako, jog vienas iš būdų gelbėtis nuo mokyklų tuštėjimo — pasitelkti papildomas veiklas, neformaliojo ugdymo programas. Šiais metais neformaliajam ugdymui mieste skiriamos centralizuotos lėšos sudaro 3 milijonus litų. Bet neformaliojo ugdymo programą yra pasitvirtinusi tik vienintelė „Juventos“ pagrindinė mokykla.
„Jeigu labai mokyklos ištuštėtų, galima būtų įkelti pradines mokyklas į pagrindines, bet kol kas nemanome, kad tai reikėtų daryti, — sako V. Damskienė. — Vienos mokyklos atiduoda moksleivius, kitos perima. Viskas susidėlios iki 2011 metų. Dabar stebime, kaip procesas vyksta ir ar tikslinga labai mažas klases išlaikyti.“
Seimūnai vis diskutuoja, kad galima būtų mažinti moksleivių skaičių klasėse. V. Damskienės teigimu, tai būtų išeitis, jeigu būtų pakeista ir moksleivio krepšelio skaičiavimo metodika.
Lemia ne vien pinigai
Vedėjos nuomone, dėl geografinės padėties tokias mokyklas, kaip Zoknių ar Rėkyvos, nors mažai turi mokinių, tektų išlaikyti. Jokios kalbos negali būti ir apie rusiakalbės „Santarvės“ mokyklos uždarymą.
„ol mokyklose yra po 500 vaikų, nėra jokios būtinybės jų uždarinėti, nes tokiuose pastatuose, kokie yra “Dubijos“ ar “Jovaro“ mokyklų, ne ką daugiau moksleivių ir telpa dirbti vieną pamainą“, — sakė vedėja.
Tipinės mokyklos turės išlikti
Šventupio vidurinės mokyklos direktorius Vidmantas Jarulis teigia, jog politikai pirmiausia turi įrodyti, kad reikia jungti ar uždarinėti mokyklas.
Šventupio vidurinė kažkada turėjo 2000 vaikų, dirbo trimis pamainomis. Keturis kartus sumažėjo, bet iš to išlošė.
„Mes dabar komfortabiliai jaučiamės, — sako direktorius, — Mokyklos projektinis krūvis yra 724 vaikai, turime 500, dirbame vieną pamainą, pradėjome remontuoti kabinetus, vienam mokytojui — vienas kabinetas, ne taip, kaip anksčiau, kai kabinetais reikėjo dalytis. Išsilaikome ir rengiamės naujam šuoliui.“
V. Jarulis neatmeta, kad problemų gali kilti po dvejų trejų metų. Mikrorajonas „užaugo“, o dar vaikų mažėja dėl emigracijos.
Direktoriaus nuomone, pirmiausia reikėtų atsisakyti pseudodarinių — mokyklų darželiuose. „Tuos darinius geriau uždarinėti, o ne tipines mokyklas, kurių pastatai atitinka paskirtį, kurios turi sporto ir aktų sales, valgyklas“.
V. Jarulis apgailestauja, jog tik dabar Savivaldybėje kalbama apie neformaliojo ugdymo perspektyvas. Prieš keletą metų tokia Šventupio mokyklos iniciatyva nebuvo palaikyta.
„Kartu su futbolo klubu žadėjome steigti viešąją įstaigą, atidaryti Sporto mokyklą su futbolo pakraipa, — prisimena direktorius, — bet buvo pasakyta: jeigu kažką uždarys, tai tik ne jūsų mokyklą, kuri yra mikrorajono centre.“
Sigita Būdvytienė, Lieporių vidurinės direktorė, Mokyklų vadovų asiociacijos Šiaulių skyriaus pirmininkė, teigia, kad kol kas veiksmingi yra Savivaldybės žingsniai, reguliuojant moksleivių srautus. Todėl jokio mokyklų „kritimo į duobę“ kol kas nėra.
„Tik mes norėtume, kad optimalus moksleivių skaičius mokykloje būtų ne 800, o 600— 700“, — sako S. Būdvytienė.
NUOMONĖ
„Turime nemalonią tiesą viešai pasakyti“
Vaclovas VINGRAS (nuotr. vingras vaclovas savivaldybė Šiaulių 02) , miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto narys:
— Pagal valdančios koalicijos programą numatyta tęsti mokyklų tinklo optimizavimą, laikant, kad optimalus moksleivių skaičius bendrojo lavinimo mokykloje — 600. Bet kai kuriose mokyklose moksleivių jau yra mažiau.
Nepasitenkinimas kyla, kai vienų mokyklų mokytojai premijas gauna, kitų — ne. O viskas priklauso nuo to, kaip klasės susikomplektuoja. Mažai mokinių — mažai krepšelio. Ką sutaupysi, turėdamas 400— 500 moksleivių.
Tai ne tik bendrojo lavinimo mokyklų problema — aukštųjų irgi. Esu Šiaulių universiteto tarybos narys, ten atviru tekstu šnekama: po kelerių metų nebus studentų — gresia krizė.
Aiškiai matome, kad mažėja mieste gyventojų. Į mokyklas ateina tūkstančiu mažiau vaikų, ir per 17 nepriklausomybės metų miestas sumažėjo būtent 17 tūkstančių gyventojų.
Būkime objektyvūs — tiek, kiek yra pastatyta mokyklų, nebereikia. Mokinių skaičiui ir toliau mažėjant, teks kažkurią uždaryti. Bet gali būti taip, kad kažkurioje miesto dalyje teks ir atidaryti ar plėsti. Rėkyvoje, pavyzdžiui.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios šią problemą iškėliau, kad mes apie tai neprabiltume prieš šešis mėnesius ar metus, kai jau teks mokyklas uždarinėti. Dabar turime tą nemalonią tiesą konstatuoti ir viešai pasakyti, kad kelias mokyklas reikės jungti į vieną.
Apie ištuštėjusių mokyklų pastatų privatizavimą jokios kalbos negali būti. Mes patys turime jiems poreikį: prašo patalpų Konservatorija, Menų fakultetas, „Dagilėlio“ dainavimo mokykla nebeišsitenka.
Citata
Dabar turime viešai pasakyti, kad kelias mokyklas reikės jungti į vieną.„
POZICIJA: Violeta Damskienė, Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja, tvirtina, jog jokios būtinybės uždarinėti mokyklų nėra.
GRĖSMĖ: Gytarių vidurinėje mokykloje nebėra nė 500 moksleivių, antrus metus surenkama vos po vieną pirmokų klasę. Šio mikrorajono mokykloms iškilusi didžiausia grėsmė būti sujungtoms ar uždarytoms.
PROGNOZĖ: Šiauliuose dar bent penkerius metus kiekvieną rugsėjį „išnyks“ po vieną mokyklą — prognozuojama, kad moksleivių skaičius ir toliau kasmet mažės maždaug tūkstančiu.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Jono TAMULIO nuotr.
