Naujausios
Ne prokurorai prokuratūros šeimininkai, o juos skirianti aukščiausia jėga
Pernai Valstybės kontrolė atliko ikiteisminių tyrimų vykdymo efektyvumo auditą ir nustatė, kad net pusė visų tyrimų yra baigiami juos paprasčiausiai nutraukiant dėl įvairių priežasčių, senaties sulaukia net bylos, kuriose nustatytas įtariamasis, todėl laisvėje vaikšto tūkstančiai nusikaltėlių. Kas tai lemia: prokurorų nekompetencija, korumpuotumas, per didelis darbo krūvis ar kas kita? „Respublika“ apie tai kalbėjosi su Prokurorų profesinės sąjungos pirmininku Stasiu KASIULIU ir jo pavaduotoju Juliumi RĖKSNIU.
Generalinis prokuroras Darius Valys. Sauliaus Venckaus nuotr.
- O kodėl tokia prasta prokurorų darbo kokybė?
S.KASIULIS: Pirmiausiai reikėtų pradėti nuo požiūrio. Šiandien vyrauja požiūris, kad policija, kaip pagrindinė ikiteisminių tyrimų institucija, tik registruoja nusikalstamas veikas, bet praktiškai jų netiria. Mes laikomės vadinamųjų rekomendacijų dėl formalizuotos tvarkos. Jų esmė tokia: jei nėra jokių duomenų, kas padarė tam tikrą nusikalstamą veiką, nukentėjęs asmuo po 5 dienų gauna pranešimą, kad mes nusikaltimo ir netirsime, nesiaiškinsime, kas, pavyzdžiui, apvogė tavo sodybą. Niekam tai neįdomu. Toks požiūris ir lemia, kad nėra suinteresuotumo dirbti. Visi nori, kad būtų geri skaičiai tose bylose, kur ir taip viskas aišku. Pavyzdžiui, bylose dėl smurto artimoje aplinkoje. Jose įtariamieji visada yra aiškūs, todėl su jomis mielai dirbama. O su tomis bylomis, kur sunkiau už kažko užsikabinti, dirbama minimaliai.
J.RĖKSNYS: Iš tikrųjų daug ką lemia požiūris. Antras dalykas – pažiūrėkime, kiek skiriama lėšų kvalifikacijai kelti bei mokymams. Anksčiau buvo bent šiek tiek. Dabar lėšų neskiriama, mokymų nebeliko.
Kitas dalykas – pažiūrėkime, kas dirba tyrėjais.
- Kodėl leidžiama tirti sudėtingas finansines bylas prokurorams, pavyzdžiui, ką tik dirbusiems mokytojams? Juk pedagogams, pavyzdžiui, neleidžiama pilotuoti lėktuvų ar atlikti chirurginių operacijų.
J.RĖKSNYS: Seime jau prieš kokius 15 metų vyko diskusija apie tai. Buvo išsakytos tam tikros mintys, ką mes norime turėti: ar varguolių šauktinių armiją, ar gvardiją. Jei norime turėti gvardiją, tai yra žmones, kurie yra profesionalai, išmuštruoti, tada ir kurkime tą sistemą. Kurkime taip, kad joje dirbtų aukščiausio lygio profesionalai, kad tas profesionalas, prikeltas naktį ar paryčiui, atvyktų į darbą, nes žino, jog gauna 5-6 tūkst. litų atlyginimą, turi visas socialines garantijas, jo šeima bus išlaikyta. O kokie atlyginimai dabar?
Policija deklaruoja, kad reikia kelti motyvaciją. Man asmeniškai tokie dalykai skamba kaip iš fantastikos srities. Sako, kad reikia pritraukti jaunimo. O ką jaunimas ten pametęs? Dauguma jaunimo išvažiuoja į užsienį. Prieš kelerius metus šnekėjau su Vilniaus komisaru, jis ir sako: kur man gauti žmogų už 1200 litų, kai parduotuvėse trūksta krovikų, o jiems moka po 1600 litų? Kaip jis šeimą už 1200 litų išlaikys ir dar naktimis turės važiuoti į iškvietimus? Ta diskusija vyksta jau 15 metų, bet taip ir nenusprendžiame, ką norime turėti: šauktinių armiją ar specialistų gvardiją.
- Tačiau rezonansines bylas tiria aukščiausios kvalifikacijos prokurorai. Kodėl tada numarinamos bylos, kuriose iššvaistyti šimtai milijonų litų? Kodėl nematoma nusikaltimo sudėties VEKS, Gedimino prospekto grindinio, stebuklingo Valdovų rūmų pabrangimo, Nacionalinio stadiono statybos, „mailiaus bylos“ istorijose ir t.t.? Kodėl neginamas viešasis interesas?
J.RĖKSNYS: Mes nedisponuojame informacija, kad galėtume tas bylas įvertinti. Šiuos klausimus reikėtų užduoti generaliniam prokurorui ir žmonėms, kurie kontroliavo tas bylas.
- Tačiau kodėl smulkūs vagišiai gaudomi daug uoliau, negu tiriamos milijoninės aferos? Jei pradedamas tyrimas dėl kelių milijonų litų išgrobstymo, beveik garantuotai jis bus nutrauktas.
J.RĖKSNYS: Galbūt eiliniam piliečiui gali susidaryti toks įspūdis. Galbūt kai kas tokius dalykus išnaudoja ir politiniams tikslams. Bet pasaulis nuėjo kiek kita linkme nei Lietuva. Pavyzdžiui, Dmitrijus Medvedevas, dar būdamas Rusijos prezidentu, pareiškė: kas susijęs su smurtu, turi būti nubaustas ir pasodintas. O už „baltųjų apykaklių“ nusikaltimus, jei nusikaltėlis atlygino žalą, neturi būti sodinama. Lietuvoje mus bara, kad pilna nuteistų ir pasodintų žmonių. Jei tu smurtautojas, kažką žudai, pjauni, plėši – tavo vieta sėdėti tenai. Už visus kitus nusikaltimus galima taikyti turtines bausmes: atimti turtą, įgalioti sumokėti baudą ir pan.
Yra skaičiuojama, kiek kainuoja byla: kiek kainuoja tyrėjo darbas, prokuroro darbas, ekspertiniai tyrimai ir t.t. Tarkim, iš automobilio pavagia magnetolą, kurios vertė – 500 litų. Tai gal geriau, kad valstybė sumokėtų nukentėjusiajam 350 litų ir jis nebeturėtų pretenzijų? Kitose valstybėse pirmiausiai apskaičiuojama, kiek kainuos tyrimas. Jei tyrimas kainuos daugiau nei išieškoma suma, jis nepradedamas. Gal kažko panašaus reikia ir Lietuvoje.
- Bet tada dar labiau įsigalės nebaudžiamumo atmosfera. Žmonės išvis nebebijos vogti.
S.KASIULIS: Ir šiandien taip yra. Žmonės dažnai nebijo nusikalsti, nes tiki, kad nebus nubausti.
J.RĖKSNYS: O gal šiandien nebaudžiamumo atmosferos nėra? Yra, tik mes to nepripažįstame. Kaip nepripažįstame prostitucijos, nors ji egzistuoja. Pas mus kiekvienu atveju, pavyzdžiui, už narkotikus, yra baudžiama. Kitur pripažįstama, kad tai yra problema, su kuria nesusitvarkoma. Tada tos valstybės leidžia lengvuosius narkotikus, kad galėtų juos kontroliuoti. Tai geriau, negu neleisti ir nieko nekontroliuoti. Nes, neigiant problemas, jų susikuria dar daugiau.
- Kodėl prokurorai be tiesioginio kreipimosi į juos nepradeda tirti žiniasklaidos atskleistų galbūt nusikalstamų veikų, negina viešojo intereso?
S.KASIULIS: Įstatyme yra numatyta, kada prokuroras privalo pradėti ikiteisminį tyrimą: nustatęs nusikalstamos veikos požymius ar gavęs informaciją apie tai. Žiniasklaidoje paskelbtas straipsnis prokurorui nebūtinai visada sukuria matymą, kad yra nusikalstamos veikos požymiai. Juk gali būti, kad vienas kaimynas neteisingai apskųs kitą ir taip gims straipsnis. Tada ikiteisminis tyrimas būtų dviejų kaimynų sąskaitų suvedinėjimas.
- Aš kalbu ne apie buitinius nusikaltimus, o apie straipsnius, kuriuose atskleidžiamos galimos milijoninės aferos, kaip minėtų Valdovų rūmų, VEKS ir t.t.
J.RĖKSNYS: O čia jau klausimas ne mums. Kaip kolega minėjo, mes esame apylinkių prokuratūrų atstovai, tie, kurie kapstosi šiukšlyne. Juk prokuratūros reformos esmė ir buvo tokia: apygardų prokuratūroms atiduodamos sudėtingos, sunkiai išaiškinamos bylos, bet mažai, o apylinkių prokuratūroms – visa kita: sandėliukų apvogimas, dviračių vagystės ir t.t. Visos tos Gedimino prospekto trinkelės ir kiti milijonai – čia jau yra generaliniai klausimai. Vilniaus apylinkės prokuratūrai, kurioje aš dirbu, tokie klausimai neatiduodami.
- Vis dėlto grįžtu prie to, nuo ko pradėjome: kodėl tokia prasta prokurorų darbo kokybė? Gal generalinis prokuroras Darius Valys tokią sistemą sukūrė ar apskritai sistemą už jį kažkas iš aukščiau kontroliuoja?
S.KASIULIS: ...
J.RĖKSNYS: ...
P.S. Profsąjungos lyderiai į šį klausimą atsakė tik „Respublikos“ žurnalistui išjungus diktofoną. Bet kas iš to atsakymo ir prokuratūros problemų gvildenimo, jei jos profsąjungų lyderiai nėra laisvi kalbėti?
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
