Naujausios
Lietuvoje ir ne tik gerai žinomas vaikų ligų gydytojas R. Kėvalas per kelis mėnesius jau spėjo padėti ne vienam rimtų sveikatos bėdų turėjusiam jaunajam pacientui iš Akmenės, iš aplinkinių rajonų ir netgi Šiaulių miesto. Ne vienas ligoniukas buvo pasiųstas ir trečio lygio medicinines paslaugas teikiančių specialistų – neurologų, kardiologų, chirurgų, kt. – konsultacijoms į Kauno klinikų Vaikų ligų kliniką, teikiančią aukščiausio lygio skubią ir specializuotą pagalbą vaikams ir paaugliams, kuriai prof. R. Kėvalas vadovauja nuo 2001 metų. Gydytojo teigimu, maždaug 1–2 pacientams iš 10-ies, kurie į jį kreipiasi pagalbos, yra reikalingos konsultacijos tretinės (universitetinio lygio) pagalbos ligoninėje.
R. Kėvalas palankiai įvertina Naujosios Akmenės ligoninę: puikios sąlygos konsultuoti ligonius, kvalifikuotas personalas, malonūs žmonės. O patologijos, sako, kaip ir visur, labai įvairios, o kartais ir sudėtingos. Džiaugiasi tuo, kad konsultacijų metu dar neteko susidurti su užleistais atvejais, ir tai greičiausiai reiškia, kad tėvai ir šiuose kraštuose dirbantys kolegos į vaikų sveikatą žiūri ganėtinai rimtai.
Prof. R. Kėvalas buvo vienas iš „Integruoto Lietuvos vaikų sveikatos priežiūros paslaugų modelio“ rengėjų. Esminis šio modelio tikslas – kad sveikatos priežiūros paslaugos vaikams turi būti savalaikės, efektyvios, veiksmingos, saugios, orientuotos į vaikus ir šeimą bei patikimos. Įrodymais pagrįstų mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad didesnis pediatrų skaičius ir aukštesnė jų kvalifikacija vaikų ir paauglių sveikatos srityje geriau atliepia vaikų sveikatos poreikius ir specifiką, teigiamai veikia statistinius vaikų sveikatos rodiklius, užtikrina geresnę paslaugų kokybę, prieinamumą ir koordinavimą.
„Tai ne visada įgyvendinama praktikoje, nes rajonuose pirminio lygio paslaugas vaikams teikia šeimos gydytojai, o vaikų ligų gydytojai tampa konsultantais. Todėl efektyviai ir racionaliai sprendžiant vaikų sveikatos klausimus yra labai svarbus glaudus ir kolegiškas bendradarbiavimas tarp šeimos gydytojo ir vaikų ligų gydytojo. Šeimos gydytojai turėtų būti skatinami siųsti vaikus arčiau esančio vaikų ligų gydytojo konsultacijai“, – sakė prof. R. Kėvalas.
Profesorius primygtinai ragina nelaukti pastebėjus galimus vaiko fizinės arba emocinės sveikatos negalavimus ir kuo anksčiau kreiptis į specialistus. Galbūt pakaks tik šeimos gydytojo pagalbos, o gal prireiks ir specialisto konsultacijos – svarbiausia, kad vaikui būtų pagelbėta.
„Kitą vertus, reikia suprasti, kad vaiko sirgimas yra normali fiziologinė jo vystymosi eiga ir jis keletą kartų per metus suserga dažniausiai viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis. Bet jeigu vaikas serga neįprastai, o atsirandantys ir besikartojantys simptomai kelia susirūpinimą tėvams, arba sergama dažniau negu kartą per mėnesį, tikrai reikėtų paieškoti priežasties, pasikonsultuoti su specialistais: gal tai alerginės ligos, gal imuniteto defektas, gal dar kas nors daugiau ar mažiau rimto“, – akcentuoja gerbiamas R. Kėvalas, kuris savo profesinę kvalifikaciją kėlė ne vien mūsų šalyje, bet ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, JAV, Švedijoje, Šveicarijoje, Danijoje, Izraelyje ir kitose šalyse, bei dirbo vienoje garsiausių pasaulio vaikų ligoninių – Karališkoje Melburno Vaikų ligoninėje Australijoje.
Anot gydytojo, po prieš karantiną Europos mastu buvo atlikti tyrimai, kurių tikslas – išsiaiškinti vaikų sveikatos lygį ir socialinę būklę 38 Europos valstybėse. Lietuva atsidūrė 33 vietoje. Atskirai tiriant pagal vaikų fizinę sveikatą buvo pasiektas „aukso viduriukas“. Tuo tarpu prastoka padėtis yra ir rodiklius ženkliai suprastino emocinė Lietuvos vaikų sveikata – ne veltui mūsų šalis pagal paauglių savižudybių skaičių pirmauja Europoje.
„Atėjus karantinui, izoliacijai, nuotoliniam mokymuisi, vaikų sveikata gerokai suprastėjo, buvo sunku patekti pas specialistus. Nemaža dalis vaikų persirgusių netgi lengva COVID-19 ligos forma jaučia pokovidinio sindromo pasekmes, kurio simptomai gali simuliuoti daugelį ligų ar net retų patologijų“.
Nemenka problema, keliančia grėsmę vaikų sveikatai, R. Kėvalas įvardija dalies tėvų apsisprendimą neskiepyti savo vaikų įprastais profilaktiniais skiepais. Anot gydytojo, nuo 2010 metų dabar yra pati blogiausia padėtis Lietuvoje su profilaktiniais skiepijimais. Antivakcinis judėjimas įgavo naujų atspalvių pandemijos metu. Daugelio šalių duomenimis, apie 70 procentų žmonių patys skiepijasi ir skiepija savo vaikus, apie maždaug 20 procentų skiepų nauda abejoja, o likę apie 10 procentų – antivakseriai. Labai svarbu, kad abejojančius pasiektų teisinga informacija ir jie pasirinktų teisingą sprendimą.
Profesorius prisiminė prie keletą metų Lietuvoje masiškai išplitusią tymų infekciją. Kad tymus, kurių infekcija yra itin laki, išlaikyti tam tikroje kontrolėje, anot jo, profilaktiniai skiepijimai turi sudaryti apie 95 procentus. Deja, šiuo metu kai kuriuose Lietuvos regionuose siekia 88–90 procentų.
„Esant tik tokiam vakcinacijos lygiui, lieka laukti tik infekcijos šaltinio ir naujo protrūkio, o esant tokiai geopolitiniai situacijai, tai visai realu“, – sakė prof. R. Kėvalas.
Gerbiamo gydytojo Rimanto Kėvalo konsultacijai pacientai kviečiami registruotis VŠĮ Naujosios Akmenės ligoninės registratūros telefonu 8 425 56557 arba 8 603 65315 (registruotis galima visomis dienomis ištisą parą ).
Artimiausios profesoriaus konsultacijos N. Akmenės ligoninėje – kovo 3–4 dienomis.
Naujosios Akmenės ligoninės adresas: Žemaitijos gatvė 6, Naujoji Akmenė.
Užs. Nr. 525218
