Naujieji šiauliečiai „ant ratų“

Nau­jie­ji šiau­lie­čiai „ant ra­tų“

Šiau­liai pa­gal tarp­tau­ti­nės mig­ra­ci­jos ro­dik­lius per­nai ne tuš­tė­jo, o pil­nė­jo. Pil­nė­jo imig­ran­tų dė­ka – uk­rai­nie­čių, bal­ta­ru­sių. Jie ge­ri­na gy­ven­to­jų sta­tis­ti­ką, nors dau­gu­ma gy­ve­na „ant ra­tų“, dirb­da­mi to­li­mų­jų per­ve­ži­mų vai­ruo­to­jais. Yra no­rin­čių tap­ti ir nuo­la­ti­niais gy­ven­to­jais, at­si­vež­ti šei­mas. Ar Šiau­liai jiems sve­tin­gi?

Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ

ruta@skrastas.lt

Vie­toj stu­den­tų – vai­ruo­to­jai

Prie vie­no Šiau­lių uni­ver­si­te­to bend­ra­bu­čio, ku­ria­me stu­den­tų se­niai nė­ra, pil­na au­to­mo­bi­lių su uk­rai­nie­tiš­kais, bal­ta­ru­siš­kais nu­me­riais.

Bend­ra­bu­tis vėl pil­nas gy­ven­to­jų. Uni­ver­si­te­tas jį yra iš­nuo­mo­jęs ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gas tei­kian­čiai įmo­nei. 150 vie­tų.

„Pas mus ap­si­sto­ja dau­giau­sia „Gir­te­kos“ vai­ruo­to­jai“, – sa­ko bend­ra­bu­čio ad­mi­nist­ra­to­rė.

Šiau­liuo­se prieš po­rą me­tų sa­vo ba­zę įkū­ru­si trans­por­to ir lo­gis­ti­kos bend­ro­vė „Gir­te­ka“ – mies­te di­džiau­sia, o ša­ly­je vie­na iš di­džiau­sių vil­ki­kų vai­ruo­to­jų darb­da­vė. Vien vai­ruo­to­jų tu­ri 11 tūks­tan­čių. Šiau­lių ba­zė­je – 5 000 dar­buo­to­jų. Kiek tarp jų yra iš ki­tų ša­lių at­vy­ku­sių dirb­ti, ne­pa­vy­ko su­ži­no­ti.

„Mes ne­skirs­to­me dar­buo­to­jų pa­gal tau­ty­bes ir ne­ren­ka­me to­kių duo­me­nų, – tei­gė „Šiau­lių kraš­tui“ bend­ro­vės „Gir­te­ka“ Mar­ke­tin­go ir ko­mu­ni­ka­ci­jų sky­riaus va­do­vė Ne­rin­ga Rim­še­lie­nė. – Ieš­ko­me vai­ruo­to­jų še­šio­se rin­ko­se, nes Lie­tu­vos dar­bo rin­ko­je jų ne­pa­kan­ka, bet ne dar­buo­to­jo tau­ty­bė, o kva­li­fi­ka­ci­ja mums rū­pi.“

Kal­bi­na­me prie bend­ra­bu­čio sto­vi­niuo­jan­čius vy­rus. Sa­ko, jog at­va­žia­vo iš Uk­rai­nos, dirbs „Gir­te­ko­je“. Tvar­ko­si do­ku­men­tus įsi­dar­bin­ti tarp­tau­ti­nių rei­sų vil­ki­kų vai­ruo­to­jais, lei­di­mus dirb­ti tu­ri.

„Jūs va­žiuo­ja­te į Ang­li­ją,  Ai­ri­ją dėl di­des­nio už­dar­bio, mes – pas jus“, – sa­ko uk­rai­nie­čiai.

Bal­ta­ru­sis Ser­ge­jus taip pat at­va­žia­vo dar­bin­tis vil­ki­kų vai­ruo­to­ju. Lie­tu­vo­je dar­bo ran­da ne pir­mą kar­tą.

„Dir­bau Vil­niu­je, bet Šiau­liuo­se man pa­siū­lė ge­res­nį už­dar­bį, to­dėl čia at­va­žia­vau, – pa­sa­ko­ja vy­ras. – Yra toks ru­siš­kas po­sa­kis: „Žu­vis plau­kio­ja, kur gi­liau, žmo­gus – kur ge­riau“. Į Šiau­lius bu­vau at­va­žia­vęs ap­si­žiū­rė­ti prieš Nau­jus me­tus – pa­ti­ko, žmo­nės drau­giš­ki.“

Jo žo­džiais, Bal­ta­ru­si­jo­je dar­bo ga­li ras­ti, bet jis men­kai ap­mo­ka­mas, o šei­mo­je au­ga trys vai­kai, juos rei­kia mai­tin­ti.

„Mi­ni­ma­li al­ga ati­tin­ka 250 do­le­rių, – pa­ly­gi­na Ser­ge­jus. – Bet re­gio­nuo­se to­liau nuo Mins­ko dau­giau ir ne­gau­si, tik Mins­ke di­des­nės al­gos.“

Po­žiū­ris į dar­buo­to­ją žei­džia

„Sal­du­vės“ vieš­bu­tis taip pat pil­nas ru­siš­kai, uk­rai­nie­tiš­kai kal­ban­čių gy­ven­to­jų. Ties įė­ji­mu sto­vi mik­roau­to­bu­sas su marš­ru­to už­ra­šu „Ki­jev – Šiau­liai“.

Mik­roau­to­bu­so vai­ruo­to­jas De­ni­sas sa­ko, jog kar­tą per sa­vai­tę at­va­žiuo­ja į Šiau­lius: vie­nus tė­vy­nai­nius at­ve­ža dirb­ti, ki­tus par­ve­ža na­mo.

„Vi­si no­rė­tų dirb­ti sa­vo tė­vy­nė­je, bet pas mus dar­bo nė­ra, – sa­ko De­ni­sas. – La­bai sun­ku dirb­ti vil­ki­kų vai­ruo­to­jais – po še­šias sa­vai­tes na­mo ne­grįž­ta. Aš pa­ts taip 9 me­tus ati­dir­bau, tik va­ži­nė­jau po Ru­si­ją. Ge­riau už na­mus nie­ko nė­ra.“

Prie mik­roau­to­bu­so bū­riuo­ja­si vy­rai. „Bai­gė­me ka­den­ci­ją – po dvie­jų mė­ne­sių va­žiuo­ja­me na­mo, po mė­ne­sio vėl čia grį­ši­me – sa­ko vil­ki­kų vai­ruo­to­jai. Dir­ba jie ne „Gir­te­ko­je“ – ki­to­se trans­por­to įmo­nė­se.

Vie­nas ti­ki­na, jog įmo­nė­je apie 80 pro­cen­tų vai­ruo­to­jų yra uk­rai­nie­čiai, bal­ta­ru­siai. Kaip Šiau­liuo­se jau­čia­si, ar pa­ten­kin­ti dar­bu ir po­žiū­riu į juos?

„Šiau­lie­čiai ir pa­de­da, ir in­for­ma­ci­ją su­tei­kia, – tei­gia vy­rai. – Po­žiū­ris nor­ma­lus, pre­ky­bos cent­ruo­se ge­rai ap­tar­nau­ja, jau­ni žmo­nės ru­siš­kai ne­mo­ka, bet su jais ang­liš­kai su­si­kal­ba­me.“

Ta­čiau apie dar­bo są­ly­gas vy­rai ne­no­ri kal­bė­ti.

Tik vie­nas tie­siai švie­siai sa­ko, jog pa­gar­bos ir tei­sin­gu­mo pa­si­gen­da. Yra dir­bęs ir Len­ki­jos trans­por­to įmo­nė­se, ti­ki­na, jog pa­ty­ri­mas pa­na­šus.

„Ir ten, ir čia mus ap­gau­di­nė­ja, – pa­ly­gi­na. – Šyp­so­si ir ap­gau­di­nė­ja, vis ieš­ko ar­gu­men­tų ir prie­žas­čių, kaip ne­su­mo­kė­ti to, ką pa­ža­dė­jo. Mes čia esa­me tik to­dėl, kad šiuo me­tu ne­tu­ri­me ki­tos išei­ties. Pa­ti­kė­ki­te, kai Uk­rai­no­je bu­vo ge­ra si­tua­ci­ja, gy­ve­ni­mo ly­gis bu­vo ge­res­nis, nei pas jus.“

Jis pa­brė­žia, jei­gu įmo­nės sa­vi­nin­ko po­žiū­ris į dar­buo­to­ją yra pa­gar­bus, tai ir už ma­žes­nę al­gą ga­li dirb­ti. Svars­to dar­bo ieš­ko­tis Vo­kie­ti­jo­je – ten, jo žo­džiais, su vi­sais el­gia­ma­si tei­sin­gai.

O ki­tas uk­rai­nie­tis, pa­si­va­di­nęs Jo­nu, ti­ki­na, jog no­rė­tų gy­ven­ti Lie­tu­vo­je. Tu­ri iki­mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kų ir no­rė­tų, kad šei­ma čia bū­tų, kad ne­be­rei­kė­tų blaš­ky­tis tarp Uk­rai­nos ir Lie­tu­vos. Ma­no, jog šei­mai ne­bū­tų sun­ku čia in­teg­ruo­tis.

„Gal aš pa­ts lie­tu­viš­kai ne taip grei­tai iš­mok­čiau, bet ma­ži vai­kai grei­tai kal­bų mo­ko­si, – svars­to Jo­nas. – Tik pas jus mig­ra­ci­jos po­li­ti­ka to­kia, kad la­bai sun­ku gau­ti nuo­la­ti­nį lei­di­mą gy­ven­ti. Do­mė­jau­si Mig­ra­ci­jos tar­ny­bo­je. At­sa­kė, jog to­kie kaip mes, vai­ruo­to­jai, čia kaip ir ne­gy­ve­na­me, nes va­ži­nė­ja­me. O rei­kia, kad vie­no­je fir­mo­je bū­tum dir­bęs pen­ke­rius me­tus, kad tu­rė­tum gy­ve­na­mą­ją vie­tą. Rei­kė­tų ga­myk­lo­je įsi­dar­bin­ti – gal ta­da pa­vyk­tų.“

Vers­lui mies­te – im­pul­sas

Uk­rai­nie­čiai pa­tys klau­sia, ką šiau­lie­čiai ma­no apie juos? Ar mies­tui jie nau­din­gi?

„Aiš­ku, kad nau­din­gi, – įsi­ti­ki­nu­si Zok­niuo­se vei­kan­čių sve­čių na­mų „Lai­mos na­mai“ sa­vi­nin­kė Lai­ma Mer­čai­tie­nė. – Jie ir mo­kes­čius mo­ka, ir vers­las klien­tų tu­ri – ne tik vieš­bu­čiai, bet ir par­duo­tu­vės, ka­vi­nės, tak­sis­tai. Daug kas ir dau­gia­bu­čiuo­se bu­tus jiems nuo­mo­ja, tik ka­žin, ar pa­tys nuo­mo­to­jai mo­kes­čius su­mo­ka?“

L. Mer­čai­tie­nės nuo­la­ti­niai klien­tai – vil­ki­kų vai­ruo­to­jai iš Uk­rai­nos.

„Kas sa­vai­tę pirmadienais–antradieniais ant­plū­dis bū­na, ir kai jie at­va­žiuo­ja mo­ky­tis į „Gir­te­kos“ aka­de­mi­ją, o po ko­kį šim­tą at­va­žiuo­ja“, – tei­gia šiau­lie­tė.

Ži­no, jog tie vai­ruo­to­jai, ku­rių na­mai Uk­rai­no­je yra ka­ro zo­no­je, no­rė­tų su šei­mo­mis per­si­kel­ti į Lie­tu­vą. Dviem pa­ti pa­dė­jo nu­kak­ti iki Mig­ra­ci­jos tar­ny­bos, pa­teik­ti už­klau­si­mus.

„Gy­ve­na jie Lu­hans­ke, Do­nec­ke, lau­kia at­sa­ky­mų, ar leis nuo­lat gy­ven­ti“, – pa­sa­ko­ja šiau­lie­tė.

Pa­ti vers­lo ėmė­si prieš dve­jus me­tus.

„Esu naš­lė, vai­kai už­sie­niuo­se, net dep­re­si­ja bu­vo už­puo­lu­si – gu­lė­da­vau ir į lu­bas žiū­rė­da­vau, iš tre­čios gru­pės in­va­li­du­mo pen­si­jos neiš­gy­ven­si, rei­kė­jo kaž­ką da­ry­ti. Man pri­klau­sian­čiuo­se na­muo­se įkū­riau ap­gy­ven­di­ni­mo na­mus ir ne­si­gai­liu, kad vers­lo ėmiau­si“, – sa­ko mo­te­ris.

Mig­ra­ci­jos tar­ny­bos duo­me­ni­mis, lei­di­mus dirb­ti gau­na ir sta­ty­bi­nin­kai iš tre­čių­jų ša­lių.

Kal­bin­ti ke­li­nin­kų ir sta­ty­bos bend­ro­vių va­do­vai tei­gė, jog uk­rai­nie­čius sam­do dau­giau­sia Kau­no, Pa­ne­vė­žio bend­ro­vės.

„Mes kol kas uk­rai­nie­čių ne­sam­do­me, – sa­kė šiau­lie­tis vers­li­nin­kas Sta­sys Pa­kark­lis, sta­ty­bi­nių me­džia­gų ir ke­lių tie­si­mo įmo­nės sa­vi­nin­kas ir va­do­vas. – Bet sam­dy­si­me nuo ko­vo mė­ne­sio, kai pra­si­dės se­zo­nas, nes dar­bų ne­spė­ja­me da­ry­ti.“

Įmo­nės va­do­vo tei­gi­mu, la­bai trūks­ta kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų – ša­li­gat­vių ply­te­lių klo­jė­jų, eks­ka­va­to­ri­nin­kų, mo­kan­čių dirb­ti su spe­cia­lia tech­ni­ka.

„Jau­ni­mas to­kio dar­bo ne­si­ren­ka, – ap­gai­les­tau­ja vers­li­nin­kas. – Iki šiol dar­buo­to­jų ieš­ko­jo­me re­gio­ne – 100 ki­lo­met­rų spin­du­liu ap­link Šiau­lius, bet teks ieš­ko­ti pla­čiau.“

Do­mi­na ir mo­kyk­la

Šiau­lių mies­to ru­sa­kal­bės „San­tar­vės“ gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Ing­ri­da Kuo­lie­nė tei­gia, jog iš at­vy­ku­sių­jų į Šiau­lius dirb­ti žmo­nių su­lau­kia klau­si­mų apie ga­li­my­bes mo­ky­tis jų vai­kams.

„Uk­rai­nie­čiai tuo do­mi­si nuo ta­da, kai pra­si­dė­jo ne­ra­mu­mai Uk­rai­no­je, bet kol kas at­vy­ku­sių iš Uk­rai­nos vai­kų tu­ri­me tik ke­lis“, – sa­ko di­rek­to­rė.

Mo­kyk­lo­je vi­sų da­ly­kų pa­mo­kos, iš­sky­rus ru­sų kal­bos ir li­te­ra­tū­ros, ve­da­mos lie­tu­viš­kai. Ar ky­la pro­ble­mų?

„Bet ku­riam vai­kui nė­ra leng­va, kai pa­si­kei­čia ap­lin­ka, o čia ne tik mo­kyk­la, drau­gai, bet ir ša­lis kei­čia­si, ta­čiau vai­kai grei­tai pri­si­tai­ko, – tei­gia I. Kuo­lie­nė. – Jiems ve­da­mos pa­pil­do­mos lie­tu­vių kal­bos pa­mo­kos, per me­tus su­si­da­ro ir iki pen­kių to­kių vai­kų gru­pė.“

„San­tar­vės“ gim­na­zi­jo­je pa­sta­ruo­sius ke­lerius me­tus mo­ki­nių ne­be­ma­žė­ja. „Da­bar tu­ri­me 170 mo­ki­nių, o nau­jų kas­met prii­ma­me po 20“, – sa­ko dir­kek­to­rė.

Ge­ri­na mig­ra­ci­jos ro­dik­lius

Išanks­ti­niai sta­tis­ti­kos duo­me­nys ro­do, jog per­nai į Šiau­lius iš ki­tų ša­lių at­vy­ko 830 dau­giau as­me­nų, nei iš­vy­ko. Tarp­tau­ti­nės mig­ra­ci­jos ro­dik­lis ant­rus me­tus iš ei­lės yra tei­gia­mas – 2017 me­tais bu­vo 400 dau­giau imig­ra­vu­sių nei emig­ra­vu­sių iš Šiau­lių.

2018 me­tais imig­ran­tų (išanks­ti­niais duo­me­ni­nis) bu­vo per 2600, o emig­ran­tų – 1770.

Sa­vi­val­dy­bės duo­me­nys apie mies­to gy­ven­to­jus pa­gal gy­ve­na­mo­sios vie­tos dek­la­ra­vi­mą ro­do, jog Šiau­liuo­se ypač pa­dau­gė­jo Uk­rai­nos pi­lie­čių. Per praė­ju­sius me­tus jų skai­čius pa­di­dė­jo dau­giau nei 2 300 (me­tų pra­džio­je bu­vo 4 200, o pa­bai­go­je – per 6 500).

Pa­gal šį ro­dik­lį ant­ro­je vie­to­je – Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­čiai. Per praė­ju­sius me­tus jų skai­čius pa­di­dė­jo pu­se tūks­tan­čio, iš vi­so Šiau­liuo­se da­bar yra per 1 730 Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­čių.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Uk­rai­nie­čiai to­li­mų­jų per­ve­ži­mų vil­ki­kų vai­ruo­to­jai, ati­dir­bę „ka­den­ci­ją“ – du mė­ne­sius, ren­gia­si į na­mus. Po mė­ne­sio pail­sė­ję grįš at­gal į Šiau­lius.

Dar­bo mig­ran­tų marš­ru­tas.

Mik­roau­to­bu­so vai­ruo­to­jas De­ni­sas kiek­vie­ną sa­vai­tę tė­vy­nai­nius at­ve­ža dirb­ti į Šiau­lius: „Kiek­vie­nas no­rė­tų tė­vy­nė­je dirb­ti, bet pas mus Uk­rai­no­je dar­bo nė­ra“.

Ser­ge­jus – vai­ruo­to­jas iš Bal­ta­ru­si­jos: „Pas mus at­ly­gi­ni­mo mi­ni­mu­mas su­da­ro vos 250 do­le­rių, bet re­gio­nuo­se dau­giau ir ne­gau­si, o aš tu­riu tris vai­kus – juos mai­tin­ti rei­kia.“

Bu­vu­sia­me stu­den­tų bend­ra­bu­ty­je per­spė­ji­mai nau­jiems gy­ven­to­jams – dar­bo mig­ran­tams ru­sų kal­ba apie drau­di­mus rū­ky­ti ir var­to­ti al­ko­ho­lį.

Mig­ra­ci­jos pa­rei­gū­nės ko­men­ta­ras

Už­sie­nie­čių mig­ran­tų – jau pus­šeš­to tūks­tan­čio

Li­na KIAU­NIE­NĖ, Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Mig­ra­ci­jos sky­riaus už­sie­nie­čių rei­ka­lų po­sky­rio vir­ši­nin­kė ir sky­riaus lai­ki­no­ji va­do­vė, in­for­ma­vo apie ga­vu­sius lei­di­mus lai­ki­nai gy­ven­ti ir ko­men­ta­vo si­tua­ci­ją Šiau­lių re­gio­ne:

– Šiuo me­tu Šiau­lių ap­skri­ty­je gy­ve­na 5 509 už­sie­nie­čiai, tu­rin­tys lei­di­mą lai­ki­nai gy­ven­ti Lie­tu­vo­je. Dau­giau­sia iš jų – 4 020 Uk­rai­nos pi­lie­čių, 1 180 Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­čių, 130 Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos pi­lie­čių.

2018 me­tais 3 960 už­sie­nie­čių pa­tei­kė pra­šy­mus dėl lei­di­mo lai­ki­nai gy­ven­ti Lie­tu­vo­je iš­da­vi­mo. 2017 me­tais bu­vo pa­teik­ta tūks­tan­čiu ma­žiau – 2 900.

Vie­ni už­sie­nie­čiai per­si­ke­lia dirb­ti į ki­tus mies­tus, ki­ti nu­trau­kia dar­bo su­tar­tis ir iš­vyks­ta at­gal į gim­ti­nę, dar ki­ti iš­vyks­ta to­liau į Eu­ro­pą, to­dėl Šiau­lių ap­skri­ty­je per 2018 me­tus už­sie­nie­čių skai­čius pa­di­dė­jo tik 1 870.

Lei­di­mų lai­ki­nai gy­ven­ti Lie­tu­vo­je pa­grin­das – dar­bas. La­bai ne­di­de­lį pro­cen­tą su­da­ro šei­mos na­riai, stu­den­tai, vers­li­nin­kai ar aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jai.

Pa­gal spe­cia­ly­bes Šiau­lių ap­skri­ty­je už­sie­nie­čiai dau­giau­sia dir­ba tarp­tau­ti­nių kro­vi­nių ve­ži­mo trans­por­to prie­mo­nės vai­ruo­to­jais, bet jau at­si­ran­da ir sta­ty­bi­nin­kų, su­vi­rin­to­jų, siu­vė­jų.

Daž­niau­siai tei­kia­mi pra­šy­mai dirb­ti tarp­tau­ti­nio kro­vi­nių ve­ži­mo įmo­nė­se – „Gir­te­ka“, „Trans­ri­va“, „Nost­ra­da“, o iš sta­ty­bų įmo­nių – be­ndro­vė­se „Me­din­gė“, „Bo­li­vi­ja“, „Li­nor­vas ir ko“, AG­DA.

Lei­di­mas lai­ki­nai gy­ven­ti dar­bo pa­grin­du ga­li bū­ti iš­duo­da­mas ir kei­čia­mas lai­ko­tar­piui ne il­ges­niam kaip 2 me­tai, pa­gal darb­da­vio pra­šy­mą. Jei už­sie­nie­tis ne­nut­rau­kia dar­bo su­tar­ties, lei­di­mas ga­li bū­ti kei­čia­mas daug kar­tų. Šiau­liuo­se yra ke­le­tas už­sie­nie­čių, at­vy­ku­sių dirb­ti ir gy­ve­nan­čių jau daugiau kaip 10 me­tų.

Už­sie­nie­tis, ku­ris gau­na lei­di­mą dar­bo pa­grin­du, at­si­vež­ti šei­mos ne­ga­li.

Kiek­vie­nais me­tais Užim­tu­mo tar­ny­bos prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos di­rek­to­rius pa­tvir­ti­na są­ra­šą pro­fe­si­jų, ku­rių dar­buo­to­jų trūks­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je. Šia­me są­ra­še – su­vi­rin­to­jas, me­ta­li­nių lai­vų kor­pu­sų su­rin­kė­jas, siu­vė­jas, sker­di­kas, mė­si­nin­kas, be­to­nuo­to­jas, elekt­ri­kas, pla­taus pro­fi­lio sta­ty­bi­nin­kas, pa­sto­lių sta­ty­to­jas, tin­kuo­to­jas ap­dai­li­nin­kas, izo­liuo­to­jas ir tarp­tau­ti­nio kro­vi­nių ve­ži­mo trans­por­to prie­mo­nės vai­ruo­to­jas.

Mi­nė­tų spe­cia­ly­bių už­sie­nie­čiams ne­rei­kia pa­teik­ti dar­bo bir­žos lei­di­mo dirb­ti, už­ten­ka pa­teik­ti do­ku­men­tus, įro­dan­čius tu­ri­mą spe­cia­ly­bę ir dar­bo sta­žą (ne ma­žes­nį kaip 1 me­tų per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus) ir darb­da­vio tar­pi­nin­ka­vi­mo raš­tą. Ki­tų spe­cia­ly­bių dar­buo­to­jams rei­kia dar­bo bir­žos lei­di­mų dirb­ti.

Ga­li­my­bė gau­ti lei­di­mą nuo­lat gy­ven­ti už­sie­nie­čiui at­si­ran­da, kai jis be per­trau­kos gy­ve­na Lie­tu­vo­je 5-erius me­tus, tu­ri gy­ve­na­mą­ją vie­tą, pra­gy­ve­ni­mo lė­šų, mo­ka lie­tu­vių kal­bą. Pap­ras­tai tai yra už­sie­nie­čiai, ku­rie at­vy­ko šei­mos su­si­jun­gi­mo pa­grin­du.

Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­čiams lei­di­mų lai­ki­nai gy­ven­ti Lie­tu­vo­je ne­rei­kia, jiems iš­duo­da­me tik pa­žy­mas, pa­tvir­ti­nan­čias tei­sę gy­ven­ti Lie­tu­vo­je. Šiuo me­tu Šiau­lių ap­skri­ty­je yra apie 230 eu­ro­pie­čių, di­džio­ji jų da­lis – Lat­vi­jos pi­lie­čiai. Jų at­vy­ki­mo pa­grin­dai įvai­rūs: vie­nų – šei­mos, ki­tų – dar­bo.

Li­na Kiau­nie­nė, ei­nan­ti lai­ki­nai Mig­ra­ci­jos sky­riaus va­do­vės pa­rei­gas, sa­ko, jog uk­rai­nie­čiai ir bal­ta­ru­siai su­da­ro dau­gu­mą tarp už­sie­nie­čių, ku­riems dar­bo pa­grin­du su­teik­ti lei­di­mai lai­ki­nai gy­ven­ti Lie­tu­vo­je.