Naujausios
Jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 15–25 dienomis atlikta apklausa, už LVŽS balsą atiduotų 16,8 proc. Lietuvos piliečių. Šių metų vasario mėnesį tokią poziciją pareiškė 11 proc. apklaustų gyventojų.
Antroje vietoje likusios TS–LKD partijos reitingas per keturis mėnesius smuko 4,2 procentinio punkto. Birželio mėnesį už konservatorius balsą būtų atidavę 13,6 proc. Lietuvos piliečių. O vasario mėnesį tokios pozicijos laikėsi 17,8 proc. apklaustųjų.
Trečioje reitingų lentelės vietoje išlieka Gintauto Palucko vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Per keturis mėnesius šios partijos reitingai pakito labai nežymiai. Birželio mėnesį partiją palaikė 12,7 proc. apklaustųjų (vasario mėnesį buvo 11,4 proc.).
Kiek žymesnį reitingų kritimą lentelėje rodo ir ketvirtoje vietoje esantis Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis. Apklausos duomenimis, už Liberalų sąjūdį balsuotų 6,6 proc. Lietuvos piliečių. Tuo metu vasario mėnesį palankumą liberalams rodė 8,5 proc. gyventojų.
Didesnį nei penkių procentų palaikymą (tarp visų suaugusių šalies gyventojų) šiuo metu turi ir Darbo partija (6,3 proc.). Lyginant su analogiška apklausa prieš keturis mėnesius, „darbiečių“ palaikytojų gretos išliko panašios (vasario mėnesį buvo 6,7 proc.). Tuo tarpu naujai įkurta (Lietuvos laisvės sąjungai prisijungus „tvarkiečius“) Remigijaus Žemaitaičio vedama partija „Laisvė ir teisingumas“ su 5,8 proc. yra šeštoje reitingų lentelės vietoje.
Kiek daugiau nei ketvirtadalis (25,2 proc.) respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas doc. dr. Mažvydas Jastramskis pažymi, kad tai viena iš pirmųjų pokarantininio laikotarpio apklausų, todėl tvaresnių prognozių, kas iš šių trijų partijų galėtų laimėti rinkimus, dar nereikėtų daryti.
„Panašu, kad mes turėsime trijų arklių lenktynes – „valstiečių“, TS-LKD ir socialdemokratų. Kad ir šių reitingų nematęs, man jau prieš mėnesį susidarė toks įspūdis, kad atstumai pagal mandatus tarp visų trijų partijų bus gana artimi. Bet pasakyti, kuri partija patemps, negalime, nes vieną mėnesį reitinguose pora procentų viena partija tempia į priekį, kitą – jau kita. Bet, aišku, „valstiečiams“ yra didelis laimėjimas, kad jie stabilizavosi, nes praėjusiais metais ėjo žemyn. Tačiau TS-LKD tai nėra geros žinios“, – Eltai sakė VU TSPMI dėstytojas.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė teigė, kad „valstiečių“ reitingų kilimas prasidėjo dar vasario mėnesį. Anot jos, gyventojai taip pat palankiai įvertino valdančiųjų darbą koronaviruso metu.
„Yra akivaizdu, kad „valstiečių“ reitingas kyla. O kyla dėl to, kad jiems pavyko suvaldyti labai konkrečią sveikatos koronaviruso krizę. „Valstiečiams“ su sveikatos krize, pažymiu, ne ekonomine, bet būtent su sveikatos krize, pavyko susidoroti. Sveikata yra svarbus dalykus, natūralu, kad žmonės tai įvertino. Turime pasakyti, kad asmenybių Aurelijaus Verygos bei Sauliaus Skvernelio palankūs reitingai taip pat susikonvertavo į partijos reitingo kilimą. 5 proc. kilimas yra šio mėnesio nuotaika, bet ar ši nuotaika išliks, tai yra nemažas klausimas. Tai didelis signalas opozicinėms jėgoms“, – Eltai sakė R. Urbonaitė.
„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė, vertindama partinių reitingų tendencijas, pabrėžė, kad postūmį „valstiečių“ reitinguose davė karantininis laikotarpis.
„Pokarantininis efektas. Akivaizdu, kad postūmį davė karantinas. Mes nemažai tyrimų per šiuos 4 mėnesius darėme apie situacijos valdymą, tai matėsi, kad geriausi vertinimai buvo Aurelijaus Verygos bei premjero Sauliaus Skvernelio. Tai, žinoma, pridėjo ir partijai palaikymo. O opozicinių partijų praktiškai tuo metu nesimatė. Gal dabar šiek tiek suaktyvėjus rinkimų kampanijai jie matosi, bet kad žmonės sureaguotų reikia daugiau laiko“, – Eltai teigė sociologė.
Analizuodama „valstiečių“ reitingų augimo priežastis, R. Ališauskienė pabrėžė, kad, ko gero, viena pagrindinių to priežasčių yra vangi opozicija karantino metu.
