Naujausios
Teismų reforma
Balandžio 18 dieną Pakruojo rajono savivaldybė gavo žinią, kad Teisingumo ministerija kartu su Teisėjų taryba baigė rengti teismų reformos įstatymų paketą, kuriuo tikimasi ne tik optimizuoti teismų resursus, bet ir jų darbo krūvį. Teismų reformoje pirmiausia yra numatomas apylinkių teismų ar jų rūmų veiklos teritorijų sujungimas.
Šiaulių apylinkės teismas, šiuo metu turintis šešis teismo rūmus, prasidėjus reformai, numatyta, turės perpus mažiau.
Pakruojo teismo rūmai nuo 2024-ųjų sausio 1-osios, planuojama, galutinai užvers duris, o rajono gyventojams, kuriems prireiks teisminių paslaugų, teks vykti į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus. Daug išlaikymo kaštų reikalaujančios Pakruojo rūmų infrastruktūros ketinama atsisakyti.
Numatyta, kad po reformos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų veiklos teritorija apimtų ir Joniškio rajoną. Į Kelmės rūmų veiklos teritoriją patektų Raseinių rūmai – būtų veikiama išvien.
Rajono meras: „Negražu“
Pakruojo rajono savivaldybės vadovai su siūloma reforma nesutinka. Rajono meras S. Margis planuojamas pertvarkas vadina sąmoningu mažesnių miestelių naikinimu, o gyventojus – įkaitais.
„Žmonių sąskaita kelti teismo darbuotojams atlyginimus, kaip dabar bandoma teigti, negalima. Uždarys mažesniuose miesteliuose teismo rūmus, panaikins vieną kitą sekretorės ar ūkio darbuotojo etatą, o žmonės važiuos po 50–60 kilometrų. Valstybė negražiai elgiasi su regionų gyventojais, atimdama iš jų reikalingas paslaugas arba nutolindama jas dėl to, kad kažkam pakeltų atlyginimus, užuot keltų juos iš biudžeto, iš surenkamų mokesčių“, – sakė meras.
Informavo, kad rajono Savivaldybė yra parengusi pastabas ir bandys ieškoti susikalbėjimo su sugalvotos reformos iniciatoriais.
„Tarp kitko prieš kelerius metus panašiai buvo. Ir ta pati finansų ministrė tada sakė, kad blogai daroma. O dabar kalba atvirkščiai – kad sutaupys keturis milijonus eurų ir iš tų milijonų pakels teismų darbuotojams algas, o žmonės galės pavažinėti. Toks štai mąstymas. Svyra rankos. Tikiuosi, kad įstatymas neprasiskins kelio“, – teigė S. Margis.
Išsiaiškino, kad, reformai prasimušus kelią teisme, šiuo metu Pakruojo rūmuose dirbančiai vienai teisėjai ir padėjėjai tektų važiuoti dirbti į Radviliškį. Bet Radviliškio rūmuose, kuriuose šiuo metu dirba 5 teisėjai, laisvų kabinetų esą nėra.
Meras prakalbo ir apie kelionės problemas. Dėl nykstančių kaimų autobusų maršrutų yra mažai. Vadinasi, gyventojams, kurių dauguma – vyresnio amžiaus ir nevairuojantys, tektų samdyti taksi arba kaimyną, arba juos vežiotų policija, kuri tai daro ir dabar, tik daro savo rajono ribose, kartu vykdydama ir kitas policines funkcijas.
„Bėda, kad su mumis niekas nesikalba, o reikėtų kalbėtis. Vienintelis jų argumentas – uždarome, nereikės išlaikyti pastato. Dar – kad nereikės išlaikyti ūkvedžio. Susitarimo neieškoma“, – sakė meras.
Jo žodžiais, yra tokių politikų Vilniuje, kurie klausia, kam tokiam rajonui, kaip Pakruojo, mokyklą renovuoti, kam kelius remontuoti, kam bankai, valstybės institucijos, jei viskas traukiasi. Bet štai fermas, vėjo jėgaines statyti, pasak mero, norima būtent regionuose ir šių gyventojų sveikatos sąskaita, nors didžiausi energijos vartotojai yra didieji miestai ir jėgainę galėtų sau pasistatyti Vilniaus centre.
Grėsmė Pakruojui prarasti teismo rūmus buvo atsiradusi ir prieš kelerius metus. Tada motyvuota, jog dideliam pastatui išlaikyti nėra pinigų. Ieškodama kompromiso Pakruojo rajono savivaldybė dalį pastato išlaikymo išlaidų prisiėmė sau. Teismo rūmai buvo palikti ir iki šiol vis dar tarnauja Pakruojo rajono gyventojams.
Statistika rodo, kad Pakruojo rajone užpernai padaugėjo 200 gyventojų, Akmenės rajone – 600.
Mato tik pliusus
Balandžio 18 dieną Teisingumo ministerija kartu su Teisėjų taryba baigė rengti teismų reformos įstatymų paketą, kuriuo apsispręsta ne tik optimizuoti teismų resursus, bet ir jų darbo krūvį. Teismų reformą sudaro teisės aktų, reguliuojančių apylinkių teismų įsteigimą, reorganizavimą bei veiklos teritorijas, pakeitimai bei kiti teisės aktai. Šiuo metu laukiama susijusių institucijų pastabų, o pavykus suderinti su suinteresuotomis institucijomis bei pritarus Seimui, planuojama, jog keičiamos įstatymų nuostatos įsigaliotų kitąmet.
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska sako, kad šiai reformai keliami pagrindiniai tikslai – suvienodinti didžiųjų šalies miestų apylinkių teismų ir regioninių teismų darbo krūvį, pagerinti teisingumo vykdymo kokybę bei optimizuoti finansinių išteklių valdymą teismuose, atsisakant netikslingai naudojamos teismų infrastruktūros.
Teismų reformoje pirmiausia yra numatomas apylinkių teismų ar jų rūmų veiklos teritorijų sujungimas. Vietoje šiuo metu veikiančių 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų liktų veikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmai. Apylinkių teismų įsteigimo projektu būtų jungiamos apylinkių teismų rūmų veiklos teritorijos, tačiau kai kuriais atvejais bus išlaikyta ir buvusių teismo rūmų infrastruktūra. Sujungimą siūloma vykdyti vadovaujantis principu, kad atstumas nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų būtų apie 60 kilometrų. Be to, įgyvendinus siūlomą reformą daugelyje apylinkių teismų bus užtikrinta teisėjų specializacija, kuri, kalbant apie Šiaulių apskritį, šiuo metu yra tik Šiaulių rūmuose.
Tam, jog teisminiai procesai būtų efektyvesni, kartu su teismų reforma siūlomi Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kurie leis bylas, apylinkės teismuose nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, automatizuotai paskirstyti visiems apylinkių teismams, įvertinus teismų krūvį.
Kartu siūlomi ir atitinkami Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai. Jais siūloma išplėsti sunkių nusikaltimų, dėl kurių baudžiamąsias bylas pirma instancija nagrinėja apylinkių teismai, sąrašą, atsisakyti galimybės ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį skųsti aukštesniajam (apygardos) teismui ir kt., kurie leis optimizuoti apygardų teismų krūvį, sudarant galimybes susikoncentruoti į sudėtingiausių bylų nagrinėjimą.
Reforma jau buvo
2018 metais Lietuvoje įvykdyta pirma teismų reforma. Nuo 2018-ųjų sausio 1 dienos vietoje 49 apylinkių teismų liko dvylika: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Plungės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus regiono apylinkės teismai su 4–5 padaliniais (teismo rūmais) bei Vilniaus miesto apylinkės teismas. Be minėtų teismų, toliau savo veiklą vykdo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir penki apygardų teismai.
Vykdant šią teismų reformą nustojo egzistavę savarankiški Raseinių rajono, Radviliškio rajono, Pakruojo rajono, Kelmės rajono ir Joniškio rajono apylinkių teismai. Visi minėti apylinkių teismai kartu su Šiaulių apylinkės teismu tapo naujojo teismo – Šiaulių apylinkės teismo – vietos rūmais.
