Naujausios
Šiauliai maisto atliekas rūšiuoti buvo pasirengę
Nuo sausio pirmosios maisto atliekas atskirai rūšiuoti pradėjo visos Lietuvos gyventojai. ŠRATC aptarnavimo vadovas M. Tamošiūnas sako, kad visa šalis susidūrė su tam tikrais iššūkiais, nulemtais infrastruktūros trūkumu, aptarnavimo kaštais ir tvarkos įvedimu.
Vieno visos Lietuvos maisto atliekų tvarkymo modelio nėra. Gairių ar rekomendacijų iš Aplinkos ministerijos nebuvo, teko galvas pasukti pačių savivaldybių tarnautojams.
Šiaulių miesto savivaldybė jau prieš porą metų buvo pradėjusi ir įgyvendinusi pilotinį projektą, kurio metu maisto atliekas rūšiavo 1 000 butų, jiems buvo išdalyti kibirėliai, daliai – maišeliai. ŠRATC atstovas teigė, kad rezultatai parodė, jog priemonių suteikimas paskatino žmones rūšiuoti maisto atliekas.
Šiauliuose maisto atliekoms surinkti konteinerinėse aikštelėse pastatyti 240 l talpos konteineriai.
„Norėjosi mieste užtikrinti tvarką, todėl buvo pasirinktas konteinerių įtvirtinimas į specialius laikiklius, kad jie visada turėtų savo vietą. Kad vežėjas konteinerį visuomet pastatytų į tą pačią vietą, o aikštelėse būtų švarku ir tvarkinga. Kita mintis – kad tuščio konteinerio neapverstų vėjas“, – komentavo M. Tamošiūnas.
Jis pabrėžė dar vieną išskirtinumą – konteinerių dangčius, kuriuose įmontuoti biologiniai filtrai su anglimi. Šių filtrų tikslas – naikinti blogus kvapus. Tačiau aptarnavimo vadovas pabrėžė, kad tai daugiau esąs psichologinis veiksnys, nes laiku ištuštinant konteinerius nespėja susidaryti tokie kvapai, „kurie būtų nepakeliami“.
ŠRATC pozicija: konteinerių pakanka, sistema veikia gerai
M. Tamošiūnas sakė, kad nereikia būti idealistais. Pakuočių tvarkymo sistema veikia daug metų, bet dar dabar apie 30 procentų į konteinerius patenka ne pakuočių atliekų. Dalis gyventojų tiesiog nerūšiuoja.
„Dabar mes turime rūšiavimo sistemą, kuri yra pakankama, gera. Girdėjome nuogąstavimų, kad maisto atliekų konteineriai gal yra per maži. Jei būtų poreikis, mes galėtume padidinti konteinerių aptarnavimą iki 3,5 karto. Pagal dabartinį vertinimą konteineriukų tūris ir išvežimo dažnis yra pakankamas“, – aiškino M. Tamošiūnas, tikindamas, kad net atliekų kiekiams reikšmingai išaugus, galėtų su šiais konteineriais užtikrinti tinkamą maisto atliekų surinkimą ir dar turėtų rezervą.
Vadovas pažymėjo, kad sausio pirmosiomis dienomis gyventojai išsigando, jog maisto atliekų konteineriai buvo perpildyti. Jo manymu, taip atsitiko todėl, kad ruošiantis naujovei konteineriai daugiabučių aikštelėse buvo statomi jau gruodžio mėnesį. Dalis gyventojų į juos atliekas ėmė mesti nelaukę sausio 1 dienos. Be to, susidarė padidintas maisto atliekų kiekis dėl naujamečių švenčių.
Anot vadovo, būtų neįmanoma visus konteinerius mieste pastatyti sausio 1 dieną. M. Tamošiūnas neprieštaravo, kad sausio pirmomis dienomis perpildyti konteineriai galėjo turėti įtakos dalies gyventojų sprendimui neberūšiuoti maisto atliekų, nes šalia konteinerių kaupėsi jų perteklius.
ŠRATC atstovas tikino, kad dabar viskas stojo į savo vėžes, konteineriai tuštinami du kartus per savaitę, to visiškai pakanka ir sistema veikia.
Galėtų pastatyti dar konteinerių, bet nestatys
M. Tamošiūnas informavo, kad yra galimybė plėsti konteinerių tinklą. Dar galėtų pastatyti iki 100 papildomų konteinerių. Tai kainuoja pinigus. Kol kas 100 procentų aprūpintos maisto atliekų konteineriais visos pusiau požeminių konteinerių aikštelės. Sprendimai dėl aikštelių, kurios gali būti keičiamos ar naikinamos, bus priimami ateityje.
Individualių namų gyventojai augalinės kilmės maisto atliekas rūšiuoja į žaliųjų atliekų konteinerius, kurie gruodžio – balandžio mėnesiais nėra tuštinami. Pakalbinti šiauliečiai sakė nesiryžtantys kaupti maisto atliekų, nes nenorėtų saulei pašvietus patirti pūvančių atliekų kvapų, besikaupiančių skysčių ir panašiai.
M. Tamošiūnas komentavo, kad kol kas dar vertinama, ar reikėtų papildomai žiemą tokius konteinerius ištuštinti, nes žaliosios atliekos keturis mėnesius nevežamos.
Per sausio mėnesį jau surinkta per 60 tonų grynų maisto atliekų. Aptarnavimo vadovas pabrėžė gerą jų kokybę. Nors maisto atliekose dar randama sauskelnių ar netinkamų pakuočių, iš esmės taršos jose nedaug. Manoma, kad tai lėmė gyventojų informavimas dar pilotinio projekto metu.
Moderniausias fabrikas šalyje dar nebaigtas statyti
Surinktos ir išrūšiuotos gyventojų maisto atliekos vežamos į Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atliekų apdorojimo infrastruktūrą. Jos šiuo metu kompostuojamos, kol statomas maisto atliekų apdorojimo fabrikas. Pastatas jau stovi, įranga atvežta, tikimasi, kad fabrikas pradės veikti šią vasarą.
M. Tamošiūnas pasakojo, kad Šiaulių regione įrengiamas fabrikas yra bene moderniausias šalyje. Jis sudarys galimybę iš maisto atliekų generuoti naudingas energetinę vertę turinčias medžiagas, už kurias ŠRATC gaus pajamas. Žadama, kad šios pajamos leis stabilizuoti atliekų tvarkymo kaštus.
„Tai puiki galimybė patiems pačiupinėti sistemą praktikoje ir palyginti, kokie bus skirtumai atsiradus fabrikui. Kompostavimas yra geras būdas, pigesnis, tačiau nekuria jokios pridėtinės vertės. Fabrikas kainuoja, jis statomas Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigais. Iki fabriko paleidimo būsime tvarkę maisto atliekas kompostavimo būdu ir išsiaiškinsime, kas mūsų regione efektyviau ir našiau“, – komentavo ŠRATC atstovas.
Jis pripažino, kad dalies fabriko statybos projektinių lėšų nespėta fiziškai įsisavinti laiku, nes buvo labai riboti terminai. Sprendimus priėmė visos savivaldybės.
M. Tamošiūnas neneigė, kad gali pritrūkti lėšų fabriko baigiamiesiems procesams. Jei bus poreikis papildomai finansuoti, gali reikėti minimalaus prisidėjimo iš savivaldybių.
Kuo daugiau rūšiuojame, tuo brangiau mokame
Prieš daugelį metų pradėjus atliekų rūšiavimą buvo aiškinama, kad rūšiuojantys gyventojai pajaus, kad jiems finansiškai apsimoka rūšiuoti, todėl bus suinteresuoti dalyvauti šiame procese. Akivaizdu, kuo daugiau rūšiuojame, tuo labiau atliekų tvarkymo procesas gyventojams brangsta.
M. Tamošiūnas tikino, kad atliekų tvarkymo kaštų visą formulyną susirašius ant popieriaus lapo, jau dabar matytume naudą.
Jis nežadėjo pigesnio atliekų tvarkymo, bet teigė, kad galima užtikrinti, jog atliekų tvarkymo brangimas dėl infliacijos, darbo užmokesčio kilimo, energetinių resursų kainų augimo ir kitų dalykų būtų adekvatus.
„Taršos mokesčio padidėjimas nuo keliolikos eurų iki 50-ies ir dar du kartus dėl indeksavimo. Tai kas sumoka? Mes kiekvienas. Ir aš, kaip atliekų turėtojas, sumoku. Bet kuo efektyvesnis atliekų tvarkymas, kuo daugiau naudingų medžiagų išgaunama iš atliekų srauto, ne taip jausis atliekų tvarkymo brangimas“, – guodė M. Tamošiūnas.
Jis žadėjo, kad „netempiant į naktį“ gyventojams bus pradėta teikti informacija apie surinktus atliekų kiekius, apie jų sutvarkymą, apie fabriko statybos eigą, apie fabriko veiklą.
Analizuoja, kaip dažnai reikėtų tuštinti pusiau požeminius konteinerius
Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose šiauliečiai dažnai įkelia nuotraukų apie atliekų krūvas šalia pusiau požeminių konteinerių. Aptarnavimo vadovas tikino, kad visas pasaulis su tuo susiduria. Jie reaguoja į tokią informaciją ir gyventojų nusiskundimus.
M. Tamošiūnas akcentavo, kad tik gruodžio mėnesį baigtas Infrastruktūros plėtros pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo projektas. Konteinerių aptarnavimo dažniai buvo nustatyti „truputį į teoriją, bet pasivadovaujant ir praktika“. Dažniai ateityje gali keistis. Šį mėnesį analizuojama situacija. Bus priimti sprendimai, esant poreikiui keisti tam tikrose vietose konteinerių aptarnavimo dažnį.
