Naujausios
Namui gresia griūtis
Šiauliečiui Juozui Steponaičiui gresia griauti savavališkai pastatytą namą. Nesėkmingas statytojas tikina tapęs projektuotojos ir buvusios politikės aplaidumo ir darbų vilkinimo įkaitu. Valdininkai mano, jog šiaulietį gali išgelbėti naujas Statybos įstatymas, numatantis atvejus, kai savavališkos statybos gali būti įteisintos.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas
Gražus namas ramybės neatnešė
Iš Kuršėnų į Šiaulius sumanę atsikelti Juozas ir Bronislava Steponaičiai tikėjosi, anot jų, senatvę baigti gražiame name. 2005 metais įsigijo sklypą Birutės gatvėje. Iš tiesų gražus namas čia iškilo 2006 metų vasarą. Bet iškilo be jokių statybos leidimų, nepasitvirtinus nė sklypo detaliojo plano statybai.
Savavališka statyba šiemet buvo apskųsta vienos pilietės — Angelės Raubienės. Ji kreipėsi ir į Vyriausybės atstovą Šiaulių apskrityje, ir į prokurorus.
Sutuoktiniams A. Raubienė nei kaimynė, nei pažįstama. Jiedu mano, kad jeigu ne šis skundas, nebūtų tekę į teismus eiti. Juoba, kad Šiaulių miesto taryba šių metų gegužės 27 dieną patvirtino sklypo detalųjį planą mažaukštei gyvenamajai statybai.
Skundas pasiekė statybos priežiūros inspektorius. Jie nustatė savavališkos statybos faktą ir šių metų birželio 17 dieną kreipėsi į teismą, kad šis įpareigotų J. ir B. Steponaičius namą nugriauti per 6 mėnesius.
„Šaukimas į teismą atėjo mums švenčiant savo 70- mečius, tai tokią gimtadienio dovanėlę gavome“, — sunkiai atsidūsta B. Steponaitienė.
J. Steponaičio tvirtinimu, miesto Savivaldybėje nebuvo jokia paslaptis, kad namas yra statomas. Su buvusiais Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjais ne kartą tekę susitikti dėl statybos. Esą ne vienas valdininkas teigęs, jog galima „popierius lygiagrečiai tvarkytis“.
„Mes nelaikėme, kad tai savavališka statyba, — teigia J. Steponaitis. — Dokumentai nuo pat pradžių buvo daromi, ir vis tikėjomės, kad galų gale bus sutvarkyti ir gausime leidimą statybai.“
Juoba kad iki 2006 metų spalio 30 dienos dar buvo galima lengviau įteisinti savavališkas statybas.
Pasirinko pagal sąrašą
Sutuoktiniai tikina, jog bėdos susijusios su projektuotojos Kristinos Janavičienės darbu. Ją pasamdė rengti ir detalųjį sklypo planą, ir namo projektą.
„Žadėjo viską per tris mėnesius padaryti, bet nė per trejus metus nepadarė“, — apgailestauja J. Steponaitis.
Sutartyje, kuri 2005 metais birželio mėnesį buvo sudaryta, projektuotoja netgi per mėnesį buvo įsipareigojusi darbus atlikti po reikiamų dokumentų pateikimo.
J. Steponaitis tada džiaugėsi suradęs tokią projektuotoją. Jos nė pažinojo, nė buvo girdėjęs, jog K. Janavičienė ne tik projektuotoja, bet ir politikė. 2004— 2007 metais ji buvo miesto Tarybos narė. Rado ją pagal Savivaldybėje gautą projektuotojų sąrašą.
2005 metų pavasarį, kai jau kilo statybų bumas, architektai buvo užsivertę darbais. Kam skambino, visi siūlė kreiptis tik po kelių mėnesių — rudenį.
„Nenorėjome praleisti vasaros, kai statyti pats geriausias laikas, — prisimena vyras. — O Janavičienė iš karto sutiko, aiškino, jog objektas nesudėtingas, greitai bendra tvarka viską padarysianti. Sumokėjome avansą ir pradėjome ruoštis statybos darbams. Liepos pabaigoje supratome, kad projektuotoja ištesėjo pažadą — mums davė pasirašyti ant keturių egzempliorių pagal mūsų pageidavimą atlikto namo projekto. Esą neužilgo baigs ruošti dokumentus gauti leidimą statybai.“
Bet leidimo nesulaukę sutuoktiniai pradėjo statyti namą. Statė savo jėgomis, sūnų padedami.
„Į mūsų daugkartinius klausimus, kada bus leidimas, kada bus detalusis planas, Janavičienė vis atsakydavo: “Tuoj tuoj“, — pasakoja J. Steponaitis. — O vargstame jau šeštus metus.“
Sutuoktiniai prisimena, jog ėmėsi net kraštutinių žygių. Tris dienas tiesiog ėjo pas projektuotoją į darbą, sėdėjo nuo ryto iki vakaro, norėdami įsitikinti, kad ji dirba prie jų projekto. Trečią dieną K. Janavičienė nepasirodė, o valytoja iškvietusi policiją.
Sklypo detaliojo plano projektas ne kartą buvo teikiamas Savivaldybėje svarstyti, ir vis atsirasdavo klaidų. Pagaliau detaliojo plano projektas „paseno“ — pasibaigė išduotų salygų jam rengti galiojimo terminai. Be to, paaiškėjo, kad plano sprendiniai neatitiko išduotų sąlygų. Reikėjo procedūras pradėti iš naujo, plano projektą rengti antrą kartą.
Net du kartus — 2006 metais ir 2009 metais — neigiamas išvadas apie K. Janavičienės parengtus sklypo detaliojo plano projektus teikė apskrities teritorijų planavimo ir statybų priežiūros pareigūnai.
J. Steponaitis neneigia, kad per skubėjimą nelabai pasižiūrėdavo po kokiais dokumentais pasirašo. Šiandien stebisi, kad sutartyje, kurią pasirašė su projektuotoja, yra ir punktas apie pirties techninį projektą.
„Kokios pirties?“ — pats klausia ir svarsto, kad projektuotoja bus nukopijavusi kokią su kitais užsakovais sudarytą sutartį. Pasirašęs nesigilindamas, pasitikėjęs specialiste.
Keisti projektuotojos nebegalėjęs — pinigai mokėti, abejojo, ar tūkstančius susigrąžins.
Projektuotoja mato kitaip
„Aš viską padariau, tai jie visą laiką keitė ir pildė sąlygas, todėl ir netilpome į trejus metus“, — K. Janavičienė verčia kaltę Steponaičiams.
Anot jos, detaliojo plano projektas metus strigo dėl kaimynų ginčų ir intrigų. Esą pagal sutartį ji turėjusi tik sklypą padalyti į dvi dalis, o paskui paaiškėję, kad turinti projektuoti dar ir įvažiavimą į sklypą.
K. Janavičienė tvirtina, niekada nesakiusi Steponaičiams, kad galima pradėti statytis. Pati statybą pamačiusi, kai ji jau „buvo iškilusi iki langų“. Bet čia pat aiškina, kad tik “per plauką statybai leidimas nebuvęs išduotas“. Neva buvusi miesto vyriausioji architektė Regina Leknickienė, pas kurią abu su J. Steponaičiu ėję, leidimą duoti žadėjusi: “Bet nebedavė“.
Vitalija Petronytė, miesto Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus Teritorijų planavimo poskyrio vedėja, teigia, jog projektuotoja vilkinusi rengti detalųjį planą Steponaičiams: „Nežinau priežasčių, bet ne vienas jos klientas skundžiasi.“
„Tiek ilgai tempė, kad pasibaigė net planavimo sąlygų terminai, jas turėjome atnaujinti, kol vargais negalais šiemet užbaigė detalųjį planą“, — sako V. Petronytė.
Statytojas atsakingas
Kiek šioje istorijoje yra namą savavališkai pasistačiusio žmogaus kaltės, kiek projektuotojos? Šiaulių miesto vyriausiosios architektės Rasos Budrytės teigimu: „Čia yra tik žmogaus atsakomybė“.
„Niekas nedavė teisės žmogui statyti, kol jis neturi projektinės dokumentacijos su leidimu statyti, — sako R. Budrytė. — Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Ir nereikia tikėti visokiais pažadais, kurių ant popieriaus neprisegsi.“
Anot architektės, Statybos įstatymas pasikeitė, griauti namo gal nereikės. Šiais metais patvirtintas sklypo detalusis planas. Pagal jį mažaaukštė gyvenamoji statyba šioje vietoje leistina. Realiai pastatytas namas plano reikalavimus atitinka.
Planą tvirtinant miesto Taryboje, politikai buvę informuoti, kad sklype jau yra savavališkai pastatytas namas, kad dėl to valstybinės statybo spreižiūros inspekcijos surašytas aktas. Bet prieita išvados, kad tai netrukdo plano tvirtinti.
Komentaras
Naujas įstatymas palengvins gyvenimą
Alfonsas Dankisas, Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėjas ( nuotr. Dankisas Alfonsas Apskritis JTs):
— Nuo šių metų spalio 1 dienos įsigalios Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatos, susijusios su savavališkomis statybomis.
Jeigu statyba galima toje vietoje, galės statytojas pradėti įsiteisinimo procedūrą. Kreiptis į savivaldybės administraciją, prašyti, kad leistų pasirengti projektą, gauti projektavimo sąlygų sąvadą. Bus poįstatyminiai aktai, nė vieno jų dar nėra. Tada jau galutinai bus aišku, kokia yra įsiteisinimo tvarka.
Bet mes ir toliau fiksuosime savavališkos statybos faktus, teiksime reikalavimą griauti, o jo neįvykdžius, kreipsimės į teismą. Teismas priims galutinį sprendimą.
Statistika
Nuo 2006 metų Šiaulių apskrityje buvo užfiksuota 70 savališkų statybų, pusė jų yra pašalinta. Kita pusė — dar teismuose.
Po vieną naujai pastatytą gyvenamąjį namą teko nugriauti Šiauliuose ir Pakruojyje. Radviliškyje — rekonstruotą namą.
STATYBA: Juozas Steponaitis sako: „Šitą namą turėčiau griauti. Netikiu, kad teismas lieps, bet kiek nervų man tai kainavo ir dar kainuos“.
SKUBĖJIMAS: Juozas Steponaitis aiškina skubėjęs namą statyti: „Nemanau, kad tai savavališka statyba, nes dokumentai buvo daromi nuo pat pradžių.“
SVAJONĖ: Namas, kuriame Steponaičiai svajojo ramiai gyventi, pastatytas prieš ketverius metus, bet ramybės nėra.
PROJEKTUOTOJA: Kristina Janavičienė savo kaltės neįžvelgia, nors projektavimo darbus, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti per mėnesį, tempė metų metus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
