Naujausios
Naktinės pramogos – ir su vanta
Savaitgalį „Šiaulių naktų“ renginiuose šiauliečiai ir miesto svečiai turėjo progos pravėdinti mintis ir užsikrėsti gera energija koncertuose, šokiuose, parodose, pasivanoti prie Prūdelio ežero įsikūrusiose pirtyse.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Pagerbė ambasadorius
Penktadienio vakarą „wpsva LT“ dizaino namuose atidaryta Airijos menininkų „Dizaino Sala“ – Airijos dizaino fotografijų paroda.
Dvi savaites vyksiančią parodą atidarė specialiai į šį renginį atvykęs Airijos ambasadorius David Noonan. Keliose dešimtyse meninių nuotraukų – dizaino detalės: numestas drabužis, pintas krepšys, užmiršta plastikinio manekeno galva.
„Žmonės mano, kad dizainas – tai drabužiai, namai. O juk dizainas gali būti ir atskiros detalės, pavyzdžiui, interjero kūrimo. Arba kompiuterio dalis. Netgi užmiršta vaza arba nebaigta vytelių pynė“, – sakė Airijos ambasadorius D. Noonan.
Jo teigimu, šiauliečiams pristatomi rinktiniai Airijos dizainerių darbai siekiant skatinti darbo vietų kūrimą, eksporto bei konkurencingumo augimą.
Ši paroda yra dalis pagrindinės „Dizaino Salos“ parodos, šiuo metu eksponuojamos Dublino oro uoste.
Per 2015 metus ši paroda bus pristatyta Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lotynų Amerikoje ir Azijoje.
Šiaulių „wpsva LT“ dizaino namų savininkė interjero dizainerė Irmina Savickienė sakė esanti ypač pamaloninta, kad Airijos ambasada pasiūlė surengti savo menininkų parodą būtent dizaino namuose.
Seni skėčiai atgijo spalvomis
Šiaulietė dailininkė Birutė Kuic mažiems ir dideliems noriai patarinėjo, kaip piešti ant skėčių, kaip derinti spalvas, kad skėtis taptų gyvu meno kūriniu.
Gėlytėmis išpuošti skėčiai iš pradžių labiau traukė mažuosius šventės lankytojus. Tačiau leidę vaikams „pasiterlioti“, į skėčių marginimo procesą užsidegę įsitraukė ir mamos bei tėčiai.
Renginio iniciatorė dailininkė B. Kuic įsitikinusi, kad idėja spalvinti skėčius Šiauliuose prigis, jau dabar matyti, kokias malonias emocijas patiria „dailininkai“, išvydę, kad jų atsineštas senas nublukęs skėtis pražydo spalvomis. Tokį paskui ir mesti būtų gaila – tiek daug šilumos į jį įdėta.
Kodėl gi dailininkė pakvietė piešti būtent ant skėčių?
„Ant skėčių žaismė didesnė. Buitis dažniausiai yra juoda, raudona, pilka. Piešiniai – puikus būdas žmones pratinti ir prie kitų spalvų“, – sakė menininkė.
Ji rezga idėją kada nors iš žmonių nutapytų skėčių padaryti spalvomis trykštančią skulptūrą.
Sklido garas ir vantų aromatai
Prie Prūdelio veikė Pirčių miestelis. Vieni smalsuoliai atėjo tik apsižvalgyti, o kiti sukosi į rankšluosčius ir skubėjo į pirtį.
Užsukusieji į avies vilna trauktą pirtį-jurtą turėjo progos atpalaiduoti savo kūną meditacinėje aplinkoje. Tereikėjo sugulti ratu, kojas atsukus į jurtos viduryje stovinčią krosnelę. Tokia poza tam, kad nuo kojų pradėjęs šilti kūnas tolygiai kaistų iki pat galvos.
Taip gulint smagu pasiklausyti profesionalių pirtininkų pasakojimų apie pirties tradicijas, išbandyti vanojimų malonumus bei pakvėpuoti sodriu iš pievų ir laukų surinktų medžių šakelių ir žolių aromatu.
Kaunietis pirtininkas Antanas Bagdonas intrigavo klausimu: ką pirtininkas mato į mišką nuėjęs? Teisingo atsakymo taip ir nesulaukęs kvatojosi: ką daugiau galima miške matyti, jeigu ne vantą!
Kiekviena vanta – skirtinga. Jei ąžuolinė – sodraus ir tvirto kvapo, jei sibirietiško kėnio – užlieja nosį ir visą kūną aitriu aromatu. O štai drebulės kvepia amaretu.
Mikroautobusiuke įrengtoje pirtyje pirtininkas Robertas Klimas demonstravo autorinę dviejų dalių pirties muzikinę programą „Angelai ir demonai“.
Pirmoji dalis – rami, pirtininkui padedant, nukelianti į mišką. Medžių kvapas, miško paukščių garsai, lengvas lietutis, paliečiantis kiekvieno lankytojo kūną, šaltinio čiurlenimas.
Antroji dalis – demoniška, pirties lankytojus nukelianti į trankios muzikos, karščio, tamsos, ledinio vandens ir netgi skraidančių ledo gabalų aplinką.
Kiekvienas norintis galėjo išbandyti individualių procedūrų – asmeninio vanojimo, hamamo, kūno šveitimo, veido kaukių, masažo – seansus, kuriuos atliko profesionalūs pirtininkai.
Pirčių miestelio vienas iš organizatorių šiaulietis Erikas Glazauskas liko patenkintas pirmą kartą Šiauliuose vykusio Pirčių miestelio idėja.
Pasak jo, vakarop lankytojai visas pirtis tiesiog užgulė. Tai paskatino entuziastinguosius Šiaulių pirtininkus galvoti galbūt apie dažnesnius pirčių renginius, o gal netgi apie respublikinę pirčių dieną Šiauliuose.
Pats prieš šešerius metus pamilęs profesionalią pirtį taip, kad nebegali be jos gyventi, žino, kad klysta tie, kurie kenčia pirtyje esant 100-120 laipsnių karščio. Taip daroma tik žala organizmui.
„Optimalus temperatūros ir drėgmės santykis – 60 laipsnių ir 60 procentų. Tai vadinamasis Rasos taškas, kai mūsų kūnas be jokio streso priima šilumą: atsipalaiduoja, suaktyvėja limfa ir kraujotaka. Taip sakant, užkuriamas kūnas“, – sakė pirties meistras, vyriausiasis Žemaitijos pirtininkas E. Glazauskas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SKĖČIAI: Margaspalviai skėčiai. Šiauliečiams tokia atrakcija nauja, bet priimta su didžiausiu malonumu.
PARODA: Dizaino namuose savaitgalį atidaryta Airijos menininkų „Dizaino Sala“ – Airijos dizaino fotografijų paroda.
AMBASADORIUS: Parodą atidarė Airijos ambasadorius David Noonan (viduryje). Šiaulių „wpsva LT“ dizaino namų savininkės Irminos Savickienės žodžiais, ambasadoriaus parodytas dėmesys – didelė garbė miestui ir jo žmonėms.
MEISTRAS: Ypatingą svarbą pirčių meistras Erikas Glazauskas skiria pirties paruošimui ir vanojimo technikai.
ANTPLŪDIS: Pirties malonumų ištroškę šiauliečiai tiesiog užplūdo.
ARBATA: Pirčių miestelio šeimininkai, profesionalūs pirtininkai, žolelių arbata vaišinosi patys ir vaišino šiauliečius. Arbata, pasak meistrų, bene labiausiai pirčiai tinkantis gėrimas.
MINUTĖLĖ: Relakso minutėlė, skirta ataušti.
GYVYBĖ: Šiauliečiai Daiva ir Gintautas Čėsnai į visą savaitgalį Šiauliuose vykusius renginius atėjo apsižvalgyti. „Gražu. Suteikia mūsų miestui daug gyvybės“, – sakė jauna šeima.
POILSIS: Buvusio Šiaulių miesto policijos vadovo Violetos ir Rimvydo Šlekių šeimai – poilsio valandėlės.
