Muziejuje – 46-erius metus trukęs gyvenimo pomėgis

Mu­zie­ju­je – 46-erius me­tus tru­kęs gy­ve­ni­mo po­mė­gis

Šeš­ta­die­nį Rad­vi­liš­kio Vaiž­gan­to gim­na­zi­jo­je du­ris at­vė­rė uni­ka­lus kos­mi­nio mo­de­lia­vi­mo mu­zie­jus, ku­ria­me – 46-erius me­tus jam va­do­va­vu­sio fi­zi­kos mo­ky­to­jo eks­per­to, nu­si­pel­niu­sio kos­mi­nio mo­de­lia­vi­mo tre­ne­rio Vik­to­ro Kar­mo­no ir gau­saus bū­rio jo mo­ki­nių il­ga­me­čio kruopš­taus dar­bo vai­siai.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Lai­mė­ji­mų ne­be­sus­kai­čiuo­ja

„Mo­ky­to­jo ir tre­ne­rio dar­bas pa­na­šus į re­lia­ty­vu­mo teo­ri­ją – nie­ko nė­ra pa­sto­vaus, vis­kas kin­ta“, – taip apie sa­vo dar­bą mu­zie­jaus ati­da­ry­mo šven­tė­je kal­bė­jo bu­vęs il­ga­me­tis Rad­vi­liš­kio Vaiž­gan­to gim­na­zi­jos pe­da­go­gas, da­bar jau pen­si­nin­kas V. Kar­mo­nas.

Mu­zie­jus įsi­kū­rė 25 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to gim­na­zi­jos ka­bi­ne­te, ku­ria­me V. Kar­mo­nas kar­tu su sa­vo mo­ki­niais il­gus me­tus konst­ra­vo, lip­dė, šli­fa­vo ra­ke­tų mo­de­lius – tiks­lias, tik daug kar­tų su­ma­žin­tas jų ko­pi­jas.

Mu­zie­jaus kam­ba­rė­ly­je įsi­kū­rė mo­de­liai, sky­nę lau­rus ša­lies, Eu­ro­pos bei pa­sau­lio čem­pio­na­tuo­se, lai­mė­tos tau­rės, me­da­liai, dip­lo­mai, su mo­de­lia­vi­mu su­si­ju­si in­for­ma­ci­ja.

„Dau­gy­bė eks­po­na­tų ja­me ne­til­po – te­be­lau­kia sa­vo va­lan­dos ma­no na­muo­se“, – sa­ko nu­si­pel­nęs kos­mi­nio mo­de­lia­vi­mo tre­ne­ris, pa­ren­gęs ne tik di­de­lį bū­rį ra­ke­tų mo­de­lia­vi­mo pri­zi­nin­kų ir čem­pio­nų, bet ir lau­rus fi­zi­kų olim­pia­do­se sky­nu­sių moks­lei­vių.

Kiek kar­tų jo vai­kai ga­vo įvai­rių įver­ti­ni­mų, mo­ky­to­jas tiks­liai ne­be­sus­kai­čiuo­ja, to­dėl kal­ba in­ter­va­lais: „In­ter­va­le nuo 80 iki 100 kar­tų esa­me ta­pę res­pub­li­kos čem­pio­nais, tarp suau­gu­sių­jų esa­me lai­mė­ję nuo 35 ir 45 kar­tų, o nuo 1998 me­tų, kai pra­dė­jo įtei­ki­nė­ti tau­res, ko­lek­ci­jo­je tu­ri­me 62 tau­res. Leng­viau pa­sa­ky­ti, ko ne­lai­mė­jo­me, ne­gu ką lai­mė­jome“.

Mu­zie­jaus ati­da­ry­mo iš­kil­mė­se V. Kar­mo­nui už Lie­tu­vos var­do gar­si­ni­mą įteik­tas Kū­no kul­tū­ros ir spor­to de­par­ta­men­to ap­do­va­no­ji­mas – at­mi­ni­mo me­da­lis „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vos spor­tui“, ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bės pa­dė­ka. Gra­žiais žo­džiais ir neišb­lė­su­siais už­siė­mi­mų pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si V. Kar­mo­no mo­ki­niai.

Di­džiau­sias lai­mėj­mas – mo­ki­niai

Mo­ky­to­jas V. Kar­mo­nas me­na: per 46-erius jo va­do­va­vi­mo kos­mi­nio mo­de­lia­vi­mo bū­re­liui me­tus nuo­lat pil­dė­si pa­ga­min­tų mo­de­lių ko­lek­ci­ja, ne­be­til­po gau­ti ap­do­va­no­ji­mai, ta­čiau vie­nin­te­lė gy­ve­ni­mo kons­tan­ta ir di­džiau­sias gy­ve­ni­mo pa­sie­ki­mas li­ko ne­pa­ki­tę. Tai – bu­vę jo mo­ki­niai, ta­pę gy­dy­to­jais, in­ži­nie­riais, vers­li­nin­kais, la­kū­nais, avia­konst­ruk­to­riais, mo­ky­to­jais.

Tie, su ku­riais mo­kyk­lo­je ir bū­re­ly­je jie kar­tu pra­lei­do dau­gy­bę die­nų, su ku­riais iš­mai­šė ša­lies Eu­ro­pos ir Pa­sau­lio čem­pio­na­tus, džiau­gė­si lai­mė­ji­mais ir iš­gy­ve­no dėl ne­sėk­mių. Mo­ky­to­jas ži­no be­maž vi­sų sa­vo mo­ki­nių to­li­mes­nį ke­lią, pa­lai­ko su jais ry­šį.

Ne vie­nas jo mo­ki­nys to­li­mes­nį sa­vo gy­ve­ni­mą su­sie­jo su avia­ci­ja.

Tai – mu­zie­jaus ati­da­ry­mo šven­tė­je da­ly­va­vęs Al­gi­man­tas Dei­kus, Ci­vi­li­nės avia­ci­jos ad­mi­nist­ra­ci­jos Or­lai­vių sky­riaus spe­cia­lis­tas, Jur­gio Kai­rio lėk­tu­vo pa­ruo­ši­mo skry­džiams ko­man­dos na­rys, Mal­tos oro li­ni­jų kom­pa­ni­jos lėk­tu­vus pi­lo­tuo­jan­tis Žil­vi­nas Au­gė, avia­konst­ruk­to­rius, pa­ts su­konst­ra­vęs lėk­tu­vą Sau­lius Pet­ke­vi­čius, prieš ket­ve­rius me­tus pa­ty­ręs ava­ri­ją, ta­čiau ir to­liau be­si­do­min­tis avia­ci­ja.

Pak­laus­ti jie vi­si nė ne­su­si­mąs­ty­da­mi pri­pa­žįs­ta: jei ne pui­kios fi­zi­kos ži­nios ir ne kos­mi­nio mo­de­lia­vi­mo bū­re­lis, jie šian­dien ne­bū­tų tuo, kuo yra.

„Sa­vo šim­tu pro­cen­tų tik­rą ke­lią ra­dau tik dė­ka bū­re­lio“, – re­dak­ci­jai sa­kė Ž. Au­gė.

A. Dei­kus taip pat pa­ti­ki­no: jo ke­lias iki avia­ci­jos spe­cia­lis­to bu­vo la­bai kryp­tin­gas bū­re­lio va­do­vo, mo­kiu­sio juos ne tik mo­de­liuo­ti ra­ke­tas, bet ir kruopš­tu­mo, at­sa­kin­gu­mo, dė­ka. Bu­vęs V. Kar­mo­no mo­ki­nys pri­si­pa­ži­no tik vė­liau įver­ti­nęs tai, kiek daug sa­vo lai­ko tre­ne­ris skir­da­vęs jiems.

At­min­ty­je – vi­si čem­pio­na­tų nuo­ty­kiai

Mo­ky­to­jas V. Kar­mo­nas apie sa­vo auk­lė­ti­nius at­si­me­na, re­gis, ma­žiau­sias smulk­me­nas, me­na pa­tir­tus nuo­ty­kius čem­pio­na­tuo­se.

Kaip jie, su­sė­dę į au­to­bu­sė­lį su dė­žė­mis ir dė­že­lė­mis, pa­sie­kė Ser­bi­ją, Tur­ki­ją, Slo­va­ki­ją. Kaip juos pur­ty­da­vo mui­ti­nė­se, klaus­da­vo, ar ne­ve­ža ka­laš­ni­ko­vų, o vie­ną kar­tą lie­pė net iš­šau­ti ra­ke­tą.

„Bū­tų ra­dę va­rik­lių su sprogs­ta­mą­ja me­džia­ga, nors jos ir ne­daug bū­da­vo, bū­tų bu­vę pra­stai. Ypač kruopš­čiai bu­vo­me pur­to­mi vyks­tant į pa­sau­lio čem­pio­na­tą Ka­zachs­ta­ne, Bai­ko­nu­re“, – me­na tre­ne­ris.

Tre­ne­ris pri­si­mi­nė ge­riau­sių sa­vo mo­ki­nių pa­sie­ki­mus. Kaip sep­ty­nis kar­tus ta­pęs čem­pio­nu S. Pet­ke­vi­čius su pa­pras­tu­čiu mo­de­liu pir­mą kar­tą nu­va­žia­vo į tuo­me­ti­nį Ta­ry­bų Są­jun­gos čem­pio­na­tą ir kaip vi­si bu­vo nu­ste­bę, kai nė vie­nas mo­de­lio mat­muo nei­šė­jo iš 1 pro­cen­to rė­mų. Tą­kart vai­ki­nas bu­vo la­bai ge­rai įver­tin­tas.

V. Kar­mo­no at­min­ty­je ir at­ve­jis, kai Sau­lius su mo­de­liu­ku, ku­riuo rei­kia ieš­ko­ti ky­lan­čių sro­vių tarp 90 da­ly­vių, ku­rių bū­ry­je bu­vo 30 spor­to meist­rų, 8 tarp­tau­ti­nės kla­sės spor­to meist­rai, užė­mė ant­rą­ją vie­tą, o bend­ro­je įskai­to­je bu­vo šeš­tas ir bu­vo pa­kvies­tas į rink­ti­nę.

Šian­dien tre­ne­ris dė­kin­gas ir juos į čem­pio­na­tus ve­žio­ju­siam vai­ruo­to­jui Va­le­ri­jui Diš­lei. Jį vi­si pra­mi­nė „taik­lią­ja aki­mi“. Tai jis mo­de­liuo­to­jams ne kar­tą pa­dė­jo ras­ti nu­kri­tu­sius mo­de­lius. Su­ra­dęs mo­de­liu­ką, jis pa­dė­jo A. Dei­kui tap­ti pa­sau­lio čem­pio­nu.

V. Kar­mo­nas pri­si­mi­nė ir sa­vo mo­ki­nį Ag­nių Sluc­kų, kai jis 1996 pa­sau­lio čem­pio­na­te pa­kliu­vo į per­skri­di­mus ir var­žė­si su ame­ri­kie­čių bei ru­sų mo­de­liuo­to­jais.

„Sto­vi di­džiu­lė ame­ri­kie­čių kom­pa­ni­ja, ru­sų – gal 18 vy­rų ir mes lyg žvirb­liu­kai. Tą­kart pa­ty­rė­me tei­sė­jo ša­liš­ku­mą, ku­ris pa­lai­kė di­džiuo­sius ir Ag­niui sky­rė tre­čią­ją vie­tą“.

V. Kar­mo­nas vi­sus pra­juo­ki­no pri­si­mi­nęs, kaip vie­nas jo mo­ki­nys vie­toj be­si­lei­džian­čio mo­de­liu­ko nu­si­vi­jo va­na­gą ir kaip bu­vo nu­ste­bęs, kai jo nu­si­vy­tas „mo­de­lis“ stai­ga vėl pa­ki­lo.

Pri­si­mi­nė ir gau­sia­me ber­niu­kų bū­ry­je jo bū­re­lį lan­kiu­sias mer­gi­nas, ku­rios prieš star­tą iš ki­tų ko­man­dų gau­da­vo gė­lių.

Ne­li­ko tre­ne­rio, ne­li­ko ir bū­re­lio

Iš V. Kar­mo­no at­min­ties neiš­ga­ra­vę ir at­ve­jai, kai sa­vo au­to­mo­bi­liu lėk­da­vo į Pra­hą, Mask­vą ir ki­tur va­rik­liu­kų, ki­tų rei­ka­lin­gų me­džia­gų, kaip 1971 me­tais, lai­mė­jus tre­čią­ją vie­tą So­vie­tų Są­jun­go­je, jis už sa­vo dar­bą gau­da­vo 4 rub­lius, o po me­tų, jo ko­man­dai užė­mus pir­mą­ją vie­tą, at­ly­gi­ni­mą pa­dvi­gu­bi­no iki... 9 rub­lių.

De­ja, šian­dien daug šlo­vės aki­mir­kų pa­ty­ru­sio kos­mi­nio mo­de­lia­vi­mo bū­re­lio ra­jo­ne ne­bė­ra. Jis ofi­cia­liai vei­kė iki 2013 me­tų, neo­fi­cia­liai – dar me­tus ir po to iš­ny­ko.

72-ejų mo­ky­to­jui V. Kar­mo­nui gai­la, kad po jo ne­be­li­ko kas pe­ri­ma bū­re­lį. Bu­vo vie­nas pa­se­kė­jas, ta­čiau iš­vy­ko gy­ven­ti ki­tur ir 46-erius me­tus puo­se­lė­tas bū­re­lis iš­ny­ko, ne­beat­si­ra­do no­rin­čių dirb­ti šį itin daug kruopš­tu­mo ir at­sa­kin­gu­mo rei­ka­lau­jan­tį dar­bą, nes pa­ga­min­ti mo­de­lį už­trun­ka la­bai daug lai­ko.

„Šį mo­de­lį ga­mi­nant pri­reik­tų vie­ne­rių me­tų, dir­bant po ke­tu­rias va­lan­das per die­ną ir ke­tu­rias die­nas per sa­vai­tę“, – sa­kė tre­ne­ris apie mu­zie­jaus vi­du­ry­je sto­vin­tį len­kų me­teo­ro­lo­gi­nės ra­ke­tos „Me­teor 2“ mo­de­lį.

Mo­de­lis tu­ri bū­ti ne tik tiks­liai pa­ga­min­tas, bet ir leng­vas, tu­ri bū­ti su­ras­tas ma­žiau­sias kiek­vie­nos de­ta­lės pa­si­prie­ši­ni­mas orui. Per tiek me­tų bu­vo ir spro­gi­mų ore, ta­čiau dau­gu­mą į orą ki­lu­sių ra­ke­tų pa­vy­ko res­tau­ruo­ti, nes leng­viau yra jas res­tau­ruo­ti nei pa­ga­min­ti nau­jas.

Au­to­rės nuo­tr.

Vik­to­ras Kar­mo­nas skai­čiuo­ja: ga­mi­nant šį len­kų me­teo­ro­lo­gi­nės ra­ke­tos „Me­teor 2“ mo­de­lį, pri­reik­tų vie­ne­rių me­tų, dir­bant po ke­tu­rias va­lan­das per die­ną ir ke­tu­rias die­nas per sa­vai­tę .

46-erius me­tus va­do­va­vęs kos­mi­nio mo­de­lia­vi­mo bū­re­liui, šian­dien nu­si­pel­nęs jo tre­ne­ris Vik­to­ras Kar­mo­nas la­biau­siai di­džiuo­ja­si sa­vo mo­ki­niais.

Mu­zie­ju­je įsi­kū­rė tik ma­ža da­lis lai­mė­tų dip­lo­mų, me­da­lių, tau­rių ir su­konst­ruo­tų mo­de­lių.

Sa­vo tre­ne­riui Vik­to­rui Kar­mo­nui (dešinė­je) avia­ci­jos spe­cia­lis­tas Al­gi­man­tas Dei­kus  įtei­kė pa­ties pa­da­ry­tą mo­de­lį, lai­mė­tą tau­rę bei su ko­le­ga iš­leis­tą nuo­trau­kų al­bu­mą, ku­ria­me – aš­tuo­ne­rius me­tus iš oro fik­suo­ti Lie­tu­vos vaiz­dai.

Mo­ky­to­jo Vik­to­ro Kar­mo­no fi­zi­kos ka­bi­ne­te prieš ke­le­rius me­tus bu­vo su­reng­ta kos­mi­nio mo­de­lia­vi­mo čem­pio­na­tų tro­fė­jų eks­po­zi­ci­ja.