
Naujausios
Muziejuje – 46-erius metus trukęs gyvenimo pomėgis
Šeštadienį Radviliškio Vaižganto gimnazijoje duris atvėrė unikalus kosminio modeliavimo muziejus, kuriame – 46-erius metus jam vadovavusio fizikos mokytojo eksperto, nusipelniusio kosminio modeliavimo trenerio Viktoro Karmono ir gausaus būrio jo mokinių ilgamečio kruopštaus darbo vaisiai.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Laimėjimų nebesuskaičiuoja
„Mokytojo ir trenerio darbas panašus į reliatyvumo teoriją – nieko nėra pastovaus, viskas kinta“, – taip apie savo darbą muziejaus atidarymo šventėje kalbėjo buvęs ilgametis Radviliškio Vaižganto gimnazijos pedagogas, dabar jau pensininkas V. Karmonas.
Muziejus įsikūrė 25 kvadratinių metrų ploto gimnazijos kabinete, kuriame V. Karmonas kartu su savo mokiniais ilgus metus konstravo, lipdė, šlifavo raketų modelius – tikslias, tik daug kartų sumažintas jų kopijas.
Muziejaus kambarėlyje įsikūrė modeliai, skynę laurus šalies, Europos bei pasaulio čempionatuose, laimėtos taurės, medaliai, diplomai, su modeliavimu susijusi informacija.
„Daugybė eksponatų jame netilpo – tebelaukia savo valandos mano namuose“, – sako nusipelnęs kosminio modeliavimo treneris, parengęs ne tik didelį būrį raketų modeliavimo prizininkų ir čempionų, bet ir laurus fizikų olimpiadose skynusių moksleivių.
Kiek kartų jo vaikai gavo įvairių įvertinimų, mokytojas tiksliai nebesuskaičiuoja, todėl kalba intervalais: „Intervale nuo 80 iki 100 kartų esame tapę respublikos čempionais, tarp suaugusiųjų esame laimėję nuo 35 ir 45 kartų, o nuo 1998 metų, kai pradėjo įteikinėti taures, kolekcijoje turime 62 taures. Lengviau pasakyti, ko nelaimėjome, negu ką laimėjome“.
Muziejaus atidarymo iškilmėse V. Karmonui už Lietuvos vardo garsinimą įteiktas Kūno kultūros ir sporto departamento apdovanojimas – atminimo medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, rajono Savivaldybės padėka. Gražiais žodžiais ir neišblėsusiais užsiėmimų prisiminimais dalijosi V. Karmono mokiniai.
Didžiausias laimėjmas – mokiniai
Mokytojas V. Karmonas mena: per 46-erius jo vadovavimo kosminio modeliavimo būreliui metus nuolat pildėsi pagamintų modelių kolekcija, nebetilpo gauti apdovanojimai, tačiau vienintelė gyvenimo konstanta ir didžiausias gyvenimo pasiekimas liko nepakitę. Tai – buvę jo mokiniai, tapę gydytojais, inžinieriais, verslininkais, lakūnais, aviakonstruktoriais, mokytojais.
Tie, su kuriais mokykloje ir būrelyje jie kartu praleido daugybę dienų, su kuriais išmaišė šalies Europos ir Pasaulio čempionatus, džiaugėsi laimėjimais ir išgyveno dėl nesėkmių. Mokytojas žino bemaž visų savo mokinių tolimesnį kelią, palaiko su jais ryšį.
Ne vienas jo mokinys tolimesnį savo gyvenimą susiejo su aviacija.
Tai – muziejaus atidarymo šventėje dalyvavęs Algimantas Deikus, Civilinės aviacijos administracijos Orlaivių skyriaus specialistas, Jurgio Kairio lėktuvo paruošimo skrydžiams komandos narys, Maltos oro linijų kompanijos lėktuvus pilotuojantis Žilvinas Augė, aviakonstruktorius, pats sukonstravęs lėktuvą Saulius Petkevičius, prieš ketverius metus patyręs avariją, tačiau ir toliau besidomintis aviacija.
Paklausti jie visi nė nesusimąstydami pripažįsta: jei ne puikios fizikos žinios ir ne kosminio modeliavimo būrelis, jie šiandien nebūtų tuo, kuo yra.
„Savo šimtu procentų tikrą kelią radau tik dėka būrelio“, – redakcijai sakė Ž. Augė.
A. Deikus taip pat patikino: jo kelias iki aviacijos specialisto buvo labai kryptingas būrelio vadovo, mokiusio juos ne tik modeliuoti raketas, bet ir kruopštumo, atsakingumo, dėka. Buvęs V. Karmono mokinys prisipažino tik vėliau įvertinęs tai, kiek daug savo laiko treneris skirdavęs jiems.
Atmintyje – visi čempionatų nuotykiai
Mokytojas V. Karmonas apie savo auklėtinius atsimena, regis, mažiausias smulkmenas, mena patirtus nuotykius čempionatuose.
Kaip jie, susėdę į autobusėlį su dėžėmis ir dėželėmis, pasiekė Serbiją, Turkiją, Slovakiją. Kaip juos purtydavo muitinėse, klausdavo, ar neveža kalašnikovų, o vieną kartą liepė net iššauti raketą.
„Būtų radę variklių su sprogstamąja medžiaga, nors jos ir nedaug būdavo, būtų buvę prastai. Ypač kruopščiai buvome purtomi vykstant į pasaulio čempionatą Kazachstane, Baikonure“, – mena treneris.
Treneris prisiminė geriausių savo mokinių pasiekimus. Kaip septynis kartus tapęs čempionu S. Petkevičius su paprastučiu modeliu pirmą kartą nuvažiavo į tuometinį Tarybų Sąjungos čempionatą ir kaip visi buvo nustebę, kai nė vienas modelio matmuo neišėjo iš 1 procento rėmų. Tąkart vaikinas buvo labai gerai įvertintas.
V. Karmono atmintyje ir atvejis, kai Saulius su modeliuku, kuriuo reikia ieškoti kylančių srovių tarp 90 dalyvių, kurių būryje buvo 30 sporto meistrų, 8 tarptautinės klasės sporto meistrai, užėmė antrąją vietą, o bendroje įskaitoje buvo šeštas ir buvo pakviestas į rinktinę.
Šiandien treneris dėkingas ir juos į čempionatus vežiojusiam vairuotojui Valerijui Dišlei. Jį visi praminė „taikliąja akimi“. Tai jis modeliuotojams ne kartą padėjo rasti nukritusius modelius. Suradęs modeliuką, jis padėjo A. Deikui tapti pasaulio čempionu.
V. Karmonas prisiminė ir savo mokinį Agnių Sluckų, kai jis 1996 pasaulio čempionate pakliuvo į perskridimus ir varžėsi su amerikiečių bei rusų modeliuotojais.
„Stovi didžiulė amerikiečių kompanija, rusų – gal 18 vyrų ir mes lyg žvirbliukai. Tąkart patyrėme teisėjo šališkumą, kuris palaikė didžiuosius ir Agniui skyrė trečiąją vietą“.
V. Karmonas visus prajuokino prisiminęs, kaip vienas jo mokinys vietoj besileidžiančio modeliuko nusivijo vanagą ir kaip buvo nustebęs, kai jo nusivytas „modelis“ staiga vėl pakilo.
Prisiminė ir gausiame berniukų būryje jo būrelį lankiusias merginas, kurios prieš startą iš kitų komandų gaudavo gėlių.
Neliko trenerio, neliko ir būrelio
Iš V. Karmono atminties neišgaravę ir atvejai, kai savo automobiliu lėkdavo į Prahą, Maskvą ir kitur varikliukų, kitų reikalingų medžiagų, kaip 1971 metais, laimėjus trečiąją vietą Sovietų Sąjungoje, jis už savo darbą gaudavo 4 rublius, o po metų, jo komandai užėmus pirmąją vietą, atlyginimą padvigubino iki... 9 rublių.
Deja, šiandien daug šlovės akimirkų patyrusio kosminio modeliavimo būrelio rajone nebėra. Jis oficialiai veikė iki 2013 metų, neoficialiai – dar metus ir po to išnyko.
72-ejų mokytojui V. Karmonui gaila, kad po jo nebeliko kas perima būrelį. Buvo vienas pasekėjas, tačiau išvyko gyventi kitur ir 46-erius metus puoselėtas būrelis išnyko, nebeatsirado norinčių dirbti šį itin daug kruopštumo ir atsakingumo reikalaujantį darbą, nes pagaminti modelį užtrunka labai daug laiko.
„Šį modelį gaminant prireiktų vienerių metų, dirbant po keturias valandas per dieną ir keturias dienas per savaitę“, – sakė treneris apie muziejaus viduryje stovintį lenkų meteorologinės raketos „Meteor 2“ modelį.
Modelis turi būti ne tik tiksliai pagamintas, bet ir lengvas, turi būti surastas mažiausias kiekvienos detalės pasipriešinimas orui. Per tiek metų buvo ir sprogimų ore, tačiau daugumą į orą kilusių raketų pavyko restauruoti, nes lengviau yra jas restauruoti nei pagaminti naujas.
Autorės nuotr.
Viktoras Karmonas skaičiuoja: gaminant šį lenkų meteorologinės raketos „Meteor 2“ modelį, prireiktų vienerių metų, dirbant po keturias valandas per dieną ir keturias dienas per savaitę .
46-erius metus vadovavęs kosminio modeliavimo būreliui, šiandien nusipelnęs jo treneris Viktoras Karmonas labiausiai didžiuojasi savo mokiniais.
Muziejuje įsikūrė tik maža dalis laimėtų diplomų, medalių, taurių ir sukonstruotų modelių.
Savo treneriui Viktorui Karmonui (dešinėje) aviacijos specialistas Algimantas Deikus įteikė paties padarytą modelį, laimėtą taurę bei su kolega išleistą nuotraukų albumą, kuriame – aštuonerius metus iš oro fiksuoti Lietuvos vaizdai.
Mokytojo Viktoro Karmono fizikos kabinete prieš kelerius metus buvo surengta kosminio modeliavimo čempionatų trofėjų ekspozicija.