Moteris dėl patirtos traumos teisybės ieškos ir Prezidentūroje

Editos AKSOMAITIENĖS nuotr.
Greitai bus dveji metai, kai traumą krisdama iš autobuso patyrusi šiaulietė varsto policijos, prokuratūros ir teismo duris. Sveikatą praradusios pensininkės ginklas – jos ryžtas.
Greitai bus dveji metai, kai garbaus amžiaus šiaulietė J. R. P. mina teisėsaugos slenksčius, siekdama įrodyti, kad sužalojimas, kurį patyrė išlipdama iš maršrutinio Šiaulių miesto autobuso, nebuvo nelaimingas atsitikimas. Tiesos paieškų karuselė įsisuko taip, kad nukentėjusiosios pareiškimas tuojau po incidento, liudytojų parodymai, patvirtinantys, kad moterį sužalojo užveriamos autobuso durys, apklausos, tyrimai keitėsi net kelis kartus. Galutinė išvada: nusikalstama veika nepadaryta.
Dėl patirtos traumos vis dar su lazdele vaikštanti 76-erių šiaulietė sako, kad akibrokštas paveikė jos sveikatą. Moteris suabejojusi ir incidento tyrimo objektyvumu. Todėl sustoti nežada – artimiausiu metu kreipsis į Prezidentūrą.

Liudijimai keitėsi

Istorijos, kuri verčia ligotą šiaulietę kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą, pradžia – 2018-ųjų gruodžio 14-oji.

Moters teigimu, tądien Šiaulių miesto keleivių pervežimo bendrovės „Busturas“ 4A autobusu ji važiavo iš Pabalių prekybos sandėlių. Išlipdama iš autobuso prie Autobusų stoties esančioje stotelėje „Saulės miestas“, pajuto smūgį į nugarą, neišlaikė pusiausvyros, krito iš autobuso, nugriuvo ant žemės. Atsistoti padėjo nepažįstamas žmogus.

Pensininkė šlubuodama sugrįžo į namus. Kadangi labai skaudėjo koją, draugė iškvietė greitąją pagalbą. Gydymo įstaigoje nustatyta, kad yra lūžęs kairiosios kojos padikaulis.

Moteris, apklausiama policijos tyrėjo, pasidalijo įtarimu, kad galimai buvo sužalota užsidarančių maršrutinio autobuso durų. Nurodė, kad tai patvirtino ir šį incidentą mačiusi jos pažįstama. Ir išties pastaroji moteris policijoje paliudijo mačiusi, kaip šiaulietę iš autobuso išstūmusios būtent užsidarančios durys, ir dėl to draugė nugriuvusi ant žemės.

Tačiau tolesnio tyrimo metu liudijimai keistai ėmę kisti. Nukentėjusiąją apklausęs pareigūnas jau nebegalėjo tiksliai prisiminti, kaip ir kas buvo jam pasakyta pirmosios apklausos metu, nurodė remtis jo tarnybiniame pranešime surašytais duomenimis.

Tolesnių apklausų metų liudijimą pakeitė ir incidentą, kaip tvirtino iš pradžių, mačiusi nukentėjusiosios draugė. Moteris kažkodėl ėmė teigti mačiusi, kaip išlipant kitiems keleiviams, J. R. P. iškrito. Bet kaip tiksliai tai nutiko, pasakyti nebegalėjo – nematė, ar ją kas nors pastūmė, ar ne, nežinojo, ar kritimo metu durys užsidarinėjo, neatsiminė, ar paskui iškritusią draugę dar lipo kokie nors žmonės, ar ji buvusi paskutinė.

Pareigūnams atlikus nukentėjusiosios ir liudytojos akistatą, pastaroji dar kartą patikino negalinti pasakyti, kad draugę tikrai išstūmė užsidarančios durys, nes to nematė.

Niekas nieko nežinojo

„Šiaulių kraštui“ papasakoti savo patirtį apsisprendusi moteris jaučiasi apkvailinta ne tik dėl parodymų ir liudijimų keitimo. Moterį žeidžia ir bendrovės taktika. Labiausiai dėl to, kad nei vairuotojas, nei įmonės vadovybė su ja asmeniškai nebandė susisiekti, nemėgino aiškintis aplinkybių, nesiteiravo, kaip ir kas nutiko, pagaliau, seno žmogaus neatsiprašė, nepasidomėjo, kaip jaučiasi. Atsakomybės kratymasis, anot pašnekovės, jai itin skaudus.

Anaiptol, moters žodžiais, atsakomybės nuo pat pradžių atkakliai buvo kratomasi – buvo bandoma įrodyti, kad incidento momentu ji važiavo ne 4A numeriu pažymėtu maršrutiniu autobusu, kurio vairuotojai incidento stotelėje kaip tik keitėsi, o autobusu numeris 4. Esą tai nustatyta pagal elektroninio bilieto pasižymėjimo vietą. Tačiau net ir tokiu atveju nei 4A, nei 4-ojo autobuso vairuotojai jokios iš autobuso išgriuvusios ir ant žemės gulinčios moters nematė, kiti keleiviai apie iškritusį, prispaustą ir sužalotą žmogų nieko nesakę.

Buvęs atliktas net eksperimentas, kuriuo siekta patikrinti, ar užsidarančios vidurinės autobuso durys gali išstumti iš autobuso lipantį žmogų. Konstatuota: išstumti negali, gali tik kliudyti.

Nutartys ir skundai

2018 metų gruodžio 21 dieną, praėjus lygiai savaitei po incidento, ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl J. R. P. patirtų sužalojimų. Motyvas – „visi reikiami proceso veiksmai atlikti, visos galimybės išnaudotos, tačiau tikslių įvykio aplinkybių, kaip buvo sužalota J. R. P., nustatyti nepavyko“.

2019 metų sausio 14 dieną priimtu prokuroro nutarimu, išnagrinėjus šiaulietės skundą, ikiteisminio pareigūno nutarimas buvo panaikintas ir medžiaga perduota ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti papildomus proceso veiksmus.

Atlikus, kas nurodyta, 2019 metų sausio 24 dieną ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar kartą priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nusikalstamos veikos požymių nenustatyta. Šią nutartį nukentėjusioji ir vėl apskundė.

Medžiagą prokuratūra, atsižvelgusi į nukentėjusiosios skunde išdėstytus duomenis, ir dar kartą grąžino papildyti ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Po kelių savaičių, 2019-ųjų vasario 14 dieną, buvo priimtas dar vienas nutarimas nepradėti ikiteisminio tyrimo.

Šiaulietei nutartį vėl apskundus, balandžio 30 dieną prokuroras skundą atmetė.

Tačiau gegužės 22 dieną Šiaulių apylinkės teismas, atsižvelgęs į J. R. P. skundą, panaikino ne tik vasario 14 dieną tyrėjo priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, bet ir balandžio 30 dienos prokuroro nutarimą, kuriuo nukentėjusiosios skundas atmestas.

2019 metų gegužės 27 dieną, praėjus daugiau nei pusmečiui po incidento, pagaliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.

Tačiau ikiteisminis tyrimas rezultato, kaip tikėjosi šiaulietė, nedavė – 2020 metų sausio 27 dieną Šiaulių apylinkės prokuroras priėmė sprendimą jį nutraukti, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kieno nors kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Kovo 2 dieną nukentėjusios skundą Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo atmetė.

Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs nukentėjusios senolės prašymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą, konstatavo, kad yra praleistas numatytas galimo apskundimo terminas. Taigi ikiteisminio tyrimo panaikinimo sprendimas paliktas nenagrinėtu.

Nusiteikusi eiti iki galo

Sveikatą dėl patirtos traumos praradusi ir teisinių reikalų išvarginta šiaulietė vis dar nusiteikusi ryžtingai. Moteris tvirtina eisianti iki galo, neabejoja, kad teisėsauga, pradedant nuo policijos, prokuratūros, jai atstovavusių advokatų iki teismo, darbą atliko tendencingai – kažką gindama, kažką užstodama, apie daug ką nutylėdama. Kaip kitaip, jeigu ne seno žmogaus kvailinimą, anot moters, esą reikėtų paaiškinti tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ją po kiek daugiau nei metų nusivežęs į „Busturą“ ir eilėje stovinčių autobusų liepęs parodyti tą, kuris ją sužalojo...

Neobjektyvumą įtarianti šiaulietė sustoti nežada – savo interesus gins Prezidentūroje.

„Man asmeniškai nieko nereikia. Jei pavyktų iš kaltų išsireikalauti už patirtą žalą, tuos pinigus vaikų globos namams padovanočiau. Apginti save – garbės reikalas“, – sako daugelį metų Amerikoje gyvenusi moteris.