Naujausios
Mokyklų pertvarka nebus smūginė
Šiaulių mokyklų bendruomenės gali lengviau atsikvėpti — nuo šio rugsėjo dar nebus nei mokyklų jungimų, nei prijungimų. Miesto Taryba rengiasi tik patvirtinti kriterijus, pagal kuriuos bus sprendžiamas mokyklos likimas.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Nekertama ir nekapojama
Tarybos komitetų jungtiniame posėdyje antradienį buvo pristatyti darbo grupės siūlymai. Pagal juos Taryba turėtų koreguoti prieš penkerius metus patvirtintą bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarką.
2005 metais moksleivių mokyklose dar buvo 20 tūkstančių, dabar — 16 tūkstančių. Prognozuojama, kad tik 2014— 2015 metais mokinių gali daugėti. O iki to kasmet po tūkstantį mažės.
Esminis darbo grupės siūlymas — pirmiausia apibrėžti optimalios mokyklos ribas ir nustatyti kriterijus, pagal kuriuos mokyklos kasmet įsivertintų savo situaciją. Tik tada, anot Švietimo skyriaus vedėjos Violetos Damskienės, būtų keliamas klausimas, ką daryti toliau?
Pirmojo „įsivertinimo“ rezultatus mokyklos teiktų 2011 metų vasarį. Jeigu bus akivaizdu, kad mokykla nebėra gyvybinga, jos lauks reorganizavimas: arba ji būtų prijungiama prie kitos mokyklos ir taptų jos skyriumi arba mokyklos jungtųsi ir taptų nauju juridiniu vienetu.
Politikai pasidžiaugė, jog nesiūloma mokyklų „nei kirsti, nei kapoti“. Kad atsisakyta ankstesnio siūlymo pertvarką pradėti pradinių mokyklų sąskaita.
Išlikimo kriterijai
Siūlomi optimalios mokyklos maksimalūs ir minimalūs dydžiai yra tokie: pradinėms (I— IV klasės) — 330 ir 220 moksleivių, pagrindinėms (I— VIII klasės) — 700 ir 380, gimnazijoms — 550 ir 450. Anot Švietimo skyriaus vedėjos V. Damskienės, net su minimaliu moksleivių skaičiumi mokyklos dar „pakankamai gyventų“.
Šiuo metu visos gimnazijos yra kur kas didesnės — turi ir per 700— 800 moksleivių. Yra pagrindinių mokyklų, turinčių per 900 mokinių. Tarp jų „Juventos“ pagrindinė mokykla, kuri yra viena iš septynių miesto mokyklų, prieštaraujančių darbo grupės siūlymams. Tik trims mokykloms — Vijolių, “Santarvės“, Suaugusiųjų — netaikomi dydžio kriterijai, jos iki 2012 metų rugsėjo turėtų akredituoti vidurinio ugdymo programas.
Reorganizacija grėstų, kai mokyklai neužtektų mokinio krepšelio ir Savivaldybė neturėtų galimybių skirti papildomo finansavimo.
V. Damskienės teigimu, šiuo metu mokinio krepšelio neužtenka šešioms mokykloms: Lieporių gimnazijai, „Santarvės“ vidurinei, Rėkyvos, Dubijos, Zoknių pagrindinėms ir šiek tiek Tėvo B. Andruškos pradinei. Iš viso — beveik pusės milijono litų.
Vertinant mokyklos situaciją būtų atsižvelgiama ir į aplinkos lėšų naudojimą, mokinių skaičių klasėse, mokytojų kvalifikaciją, specialiąją pagalbą mokiniui, ugdymo planus, mokyklų patalpų aprūpinimą, atitikimą higienos normoms ir net šildomų patalpų, tenkančių vienam mokiniui, plotą.
Anot V. Damskienės, pastarasis rodiklis labai svarbus, nes šiuo metu yra mokyklų, kuriose šis plotas yra 2— 3 kartus didesnis, nei kitose. Vidurkiai šiuo metu tokie: gimnazijose — 8,7 kvadratinio metro, vidurinėse — 9,8, pagrindinėse — 8,59, pradinėse — 9, 03.
Abejonių lieka
Juozas Pabrėža, miesto Tarybos švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas, siūlė, kad optimalios mokyklos maksimalūs ir minimalūs skaičiai būtų tik rekomendaciniai.
Keltas klausimas ir dėl teritorinio mokyklų komplektavimo. Šiemet paaiškėjus, jog 1000 būsimų pirmokų turės pasidalyti 23 mokyklos, nurodyta komplektuoti tik po dvi pirmokų klases.
Bet į centro mokyklas veržiamasi net apgaulės būdu, tėvai deklaruoja neteisingą gyvenamąją vietą. O kai kurios kitos surenka tik po vieną pirmokų klasę. Tarp jų Gytarių mokykla, į kurią kol kas ketina ateiti tik 19 pirmokų. Anot politikų, ar tai nerodo, kad jungiant Gytarių ir Šventupio vidurines buvo padaryta klaida, pasirenkant mokyklai vietą mikrorajono pakraštyje?
V. Damskienė tvirtino, jog į Gytarių mokyklą pirmokai „sugrįš“. Griežtai bus reikalaujama mokykloms laikytis teritorinio komplektavimo principo. Dabar net 200 būsimų pirmokų “dubliuojasi“ — turėtų eiti į vienas mokyklas, o registruojasi kitose.
Tarybos nario Justino Sartausko nuomone, reikia ekonomiškai skatinti mokyklas, kurios rodys iniciatyvą reorganizuotis. Jis siūlė, tokiais atvejais naujam dariniui palikti prijungiamos mokyklos 50 procentų iš biudžeto skiriamų aplinkos lėšų. „Dabar mokyklos, stengdamosios išlikti, tiesiog skriaudžia save, mažina etatus, darbuotojai eina nemokamų atostogų“.
Ne visi pritarė nuosaikiam planui. Anot Tarybos nario Stasio Grigaliūno, pradinės mokyklos jau dabar „nereikalingos“.
„Tėvai gal ir daug padarė, kad pradinės mokyklos būtų jaukios, bet nepadarė pagrindinio dalyko — nėra vaikų tose mokyklose“, — sakė S. Grigaliūnas.
Anot jo, išlaikant mokyklose didžiules tuščias erdves, švaistomi biudžeto pinigai.
„Kas išdrįs šiandien pjauti šaką?“ — klausė meras Genadijus Mikšys ir atsakymo neišgirdo.
Anot mero, iki šiol kiekviena mokykla įrodinėja, kad ji yra reikalinga.
„Visi žinome, kad mokyklų turi mažėti, — sakė Vytautas Giedraitis, “Romuvos“ gimnazijos direktorius ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos vadovas. — Tik kai iškyla klausimas, kam mažėti, iš karto užimama gynybos pozicija.“
Dauguma mokyklų — 26 iš 33 — darbo grupės siūlymams yra pritarusios. Taryboje klausimą nuspręsta svarstyti jau šį mėnesį.
PROGNOZĖS: Violetos Damskienės, Švietimo skyriaus vedėjos teigimu, tik 2014— 2015 metais mokinių pradėtų daugėti, kol kas kasmet tik mažėja — maždaug po tūkstantį.
Jono TAMULIO nuotr.
