Mokyklos rodo ir aukštą reitingą, ir „pramuštą dugną“

Redakcijos archyvo nuotr.
Juliaus Janonio gimnazija, kuriai vadovauja Rimas Budraitis, pagal 7 dalykų dėstymą yra tarp penkiasdešimt geriausiųjų šalies gimnazijų.
Paskelbti šalies mokyklų reitingai, kuriuos tradiciškai gruodį sudarė žurnalas „Reitingai“ pagal atskirus mokymo dalykus. Šiaulių miesto ir krašto mokyklų yra ir tarp 50 geriausiųjų, ir tarp silpniausiųjų. Aukščiausiai įvertinta Šiaulių miesto Juliaus Janonio gimnazija, kuri pagal chemijos mokymą yra trečia šalyje.

„Regresuoja švietimas“

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, pristatydamas šalies mokyklų, kolegijų, aukštųjų mokyklų reitingą spaudos konferencijoje, teigė, jog „akyse matyti, kaip regresuoja švietimas“. Šiais metais mokykloms tekęs išbandymas nuotoliniu mokymu nestiprina švietimo.

„Nuotolinis mokymas tinka tik pusei mokinių, – teigė G. Sarafinas. – Gal jis ir patogu, bet rezultatai būna nuviliantys. Ypač netinka profesiniam mokymui. Nuotoliniu būdu neįmanoma išmokyti virti, masažuoti. Ar paruošti fiziką, ar mediką nuotoliniu būdu.“

Jis ragino ne tik džiaugtis ar liūdėti dėl vertinimų rezultatų, o imtis faktų analizės.

Reitingų sudarytojai atkreipė dėmesį ne tik į prastus šiųmetinio matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatus. Mažai abiturientų renkasi laikyti tokius valstybinės brandos egzaminus, kaip chemijos (1 000), fizikos (2 000), informatikos (3 000 iš 24 tūkstančių abiturientų).

Pasak G. Sarafino, aukštųjų mokyklų rektoriai pastebi, jog studijuoti įstojusio didelė dalis jaunimo „plaukioja, skęsta, nemoka nė pagrindų“. Jo nuomone, nors tikslieji mokslai visada sunkiau sekasi, bet 95 procentus mokinių turėtume išmokyti pagrindų, tačiau nepavyksta. Tarp nesėkmingų pavyzdžių įvardijo Radviliškio r. Šeduvos gimnaziją, kurioje 2019 metais matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 30 abiturientų, iš jų 16 neišlaikė, o likusieji vos išlaikė, gavo 16–35 balus.

„Tai vyksta XXI amžiuje, kitos šalys nuvažiavo kažin kur, o mes kapanojamės, – pabrėžė ekspertas. – Tikėtasi, kad bus daugiau matematikos pamokų, praėjo rugsėjis – tyla, atėjo gruodis – nieko apie pastiprinimą negirdėti, tarsi nieko ir nežinojom. Žadintuvo misija tenka naujai švietimo ministrei.“

Dugne buvo jau prieš dvejus metus

Gimnazijų reitingai sudaryti pagal atskirus dalykus, remiantis brandos egzaminų rezultatais. Ypač akcentuotas matematikos egzaminas, kurio rezultatai dar vasarą visus šokiravo.

Jonė Kučinskaitė, žurnalo „Reitingai“ Reitingavimo skyriaus vadovė, informavo, jog iš 332 gimnazijų tik septyniolikoje šalies gimnazijų matematikos valstybinį brandos egzaminą išlaikė visi laikiusieji abiturientai.

Tarp tų septyniolikos mokyklų nėra nė vienos Šiaulių krašto mokyklos.

J. Kučinskaitės žodžiais, prieš dvejus pasiektą dugną „pramušėme“. Dar 2018 metais, kai 2020 metų abiturientai buvo dešimtokai, jų pasiekimų vertinimai rodė prastus matematikos rezultatus.

2020 metais „lyderė“ pagal prasčiausią matematikos egzamino rezultatą yra Vilniaus Laisvės gimnazija, kurios 75,6 proc. abiturientų neišlaikė šio egzamino.

„Nors kalbame apie mokymosi mokytis kompetenciją, matome, kad per dvylika metų mokiniai to neišmoko. Pamatėme ir mūsų 2011 metų ugdymo programų spragas, kurios buvo įvestos be jokio „pilotavimo“, – galimas nesėkmių egzaminuose priežastis vardijo J. Kučinskaitė.

Jos nuomone, jei nuotolinis mokymas bus tęsiamas, būtina jį padaryti kuo patrauklesnį, nes mokiniams žiūrint į „kalbančias galvas“ pamokų metu paprasčiausiai nuobodu . Dalis mokinių ir dėl ne mažėjančios socialinės atskirties galintys tapti „prarastąja karta“.

Tarp gimnazijų, kuriose abiturientai šiemet prastai laikė matematikos egzaminą, yra dvi Šiaulių miesto gimnazijos – S. Šalkauskio gimnazija ( 62,2 proc. neišlaikė) ir Šiaulių universitetinė gimnazija (52,4 proc.). Iš kitų apskrities gimnazijų – Kelmės J. Graičiūno gimnazija (60,5 proc.) ir Radviliškio Lizdeikos gimnazija (50 proc. abiturientų neišlaikė šio egzamino).

Matematikos TOP 50

Tarp 50 geriausiai išmokančių matematikos yra tokios apskrities gimnazijos: Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija (14 vieta), Pakruojo r. Linkuvos gimnazija (31 vieta), Akmenės r. Ventos gimnazija (32 vieta), Radviliškio r. Šiaulėnų M. Šikšnio gimnazija (38 vieta), Šiaulių Didždvario gimnazija (48 vieta), Kelmės r.Tytuvėnų gimnazija (50 vieta).

Bet ir jose buvo neišlaikiusiųjų matematikos. J. Janonio gimnazijoje iš 143 abiturientų 17 neišlaikė arba 11,8 proc., Didždvario gimnazijoje iš 120 neišlaikė 25 arba 20,8 proc.

Šiaulėnų M. Šikšnio gimnazijoje, kurioje matematikos egzaminą laikė 13 mokinių, daugiau nei pusė neišlaikė (61,5 proc.), bet likusieji išlaikė pagrindiniu (nuo 36 iki 85 balų) ir aukščiausiu lygiu (nuo 85 iki100 balų), todėl gimnazija gavo tiek vertinimo taškų, kad pateko tarp geriausiųjų.

Apskrities gimnazijos kituose TOP-50

J. Janonio gimnazija pagal 7 dalykų mokymą patenka į geriausiųjų 50-ukus, o pagal chemijos išmokymą yra trečia šalyje. Iš kitų Šiaulių miesto gimnazijų į geriausiųjų 50-ukus pateko dar Didždvario gimnazija, Lieporių gimnazija , „Romuvos“ gimnazija, Stasio Šalkauskio gimnazija.

Apskrityje lietuvių kalbos geriausiai išmoko: Pakruojo r. Linkuvos gimnazija (13 vieta tarp šalies gimnazijų), Juliaus Janonio gimnazija (18 vieta), Pakruojo Atžalyno gimnazija (34 vieta), Radviliškio r. Sidabravo gimnazija (44 vieta), Kelmės r. Kražių Ž. Liauksmino gimnazija (46 vieta).

Geriausiai anglų kalbos išmoko: Juliaus Janonio gimnazija (18 vieta tarp šalies gimnazijų), Didždvario gimnazija (37 vieta), „Romuvos“ gimnazija (45 vieta), Joniškio r. Skaistgirio gimnazija ir Šiaulių Santarvės gimnazija (abi įvertintos 48 vieta).

Tarp geriausiai rusų kalbos išmokančių dvi apskrities mokyklos: Radviliškio Lizdeikos gimnazija ir Šiaulių „Romuvos“ gimnazija (abi pelnė 35 vietą tarp šalies gimnazijų).

Tarp geriausiai vokiečių kalbos išmokančių vienintelė apskrities mokykla – Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazija (19 vieta).

Tarp geriausiai išmokančių prancūzų kalbą – nė vienos krašto gimnazijos.

Geriausiai apskrityje istorijos išmoko: Radviliškio r. Šeduvos gimnazija (34 vieta tarp šalies gimnazijų), Akmenės r. Ventos gimnazija ir Papilės Simono Daukanto gimnazija (abi pelnė 47 vietą).

Geriausiai geografijos išmoko: Didždvario gimnazija (10 vieta tarp šalies gimnazijų), Juliaus Janonio gimnazija (21 vieta), Joniškio „Aušros“ gimnazija (36 vieta).

Geriausiai biologijos išmoko: Juliaus Janonio gimnazija (12 vieta tarp šalies gimnazijų), Kelmės r. Šaukėnų V. Pūtvio-Putvinskio gimnazija (14 vieta), Didždvario gimnazija (36 vieta), Kelmės r. Tytuvėnų gimnazija (38 vieta), „Romuvos“ gimnazija (47 vieta).

Geriausiai informacinių technologijų išmoko: Šiaulių Lieporių gimnazija (11 vieta tarp šalies gimnazijų), Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija (34 vieta), Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija (41 vieta), Akmenės gimnazija (46 vieta).

Geriausiai fizikos išmoko: Juliaus Janonio gimnazija (12 vieta tarp šalies gimnazijų), Joniškio „Aušros“ gimnazija (13 vieta), Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija (33 vieta), Didždvario gimnazija (36 vieta), Lieporių gimnazija (38 vieta).

Geriausiai chemijos išmoko: Juliaus Janonio gimnazija ( 3 vieta tarp šalies gimnazijų), Didždvario gimnazija (7 vieta), Joniškio „Aušros“ gimnazija (31 vieta).

Labiausiai mokinius auginančios

Mokyklų reitingų 30-ukai sudaryti ir pagal tai, kaip augina visus mokinius.

Tarp labiausiai auginančių visus 2-4 klasių mokinius yra trys Šiaulių miesto mokyklos: Ragainės progimnazija (3 vieta tarp šalies progimnazijų), Zoknių progimnazija (18 vieta), Vinco Kudirkos progimnazija (29 vieta). Tarp pagrindinių mokyklų – Šiaulių r. Šilėnų mokykla ir Joniškio Kriukų pagrindinė mokykla. Tarp ilgųjų gimnazijų – Radviliškio r. Šiaulėnų M.Šikšnio gimnazija (7 vieta) ir Klemės r. Šaukėnų V.Pūtvio-Putvinskio gmnazija (21 vieta).

Tarp labiausiai auginančių 4–8 klasių mokinius: Šiaulių „Rasos“ progimnazija (11 vieta tarp progimnazjų), „Sandoros“ progimnazija (13 vieta), „Romuvos“ progimnazija (17 vieta), „Juventos“ progimnazija (20 vieta), Medelyno progimnazija (28 vieta).

Tarp pagrindinių mokyklų geriausiai 4–8 klasių mokinius augina: Radviliškio r. Alksniupių pagrindinė mokykla (7 vieta), Šiaulių r. Voveriškių mokykla (9 vieta) ir Ginkūnų S. ir V. Zubovų mokykla (13 vieta), Pakruojo r. Balsių pagrindinė mokykla (25 vieta). Tarp ilgųjų gimnazijų – Pakruojo r. Žeimelio gimnazija (2 vieta), Radviliškio r. Grinkiškio gimnazija (4 vieta), Kelmės r. Užvenčio Šatrijos Ragainės gimnazija ( 29 vieta).

Kam reikia pagalbos

Įvardytos gimnazijos, kurioms reikia pagalbos (pagal 2019 metų matematikos valstybino brandos egzamino ir kitų egzaminų rezultatus).

Tarp jų – Radviliškio r. Baisogalos gimnazija (matematikos egzaminą laikiusiųjų balo vidurkis –11,8 balo) ir Šeduvos gimnazija (12,4 balo), Kelmės r. Tytuvėnų gimnazija (14,7 balo), Šiaulių r. Gruzdžių gimnazija (17,5 balo), Kelmės J. Graičiūno gimnazija (18,6 balo), Kelmės r. Šaukėnų V. Pūtvio-Putvinskio gimanzija, Šiaulių universiteto gimnazija (22,2 balo), Radviliškio r. Grinkiškio J. Poderio gimnazija (22,5 balo), Šiaulių Simono Daukanto gimnazija (23,8 balo).

„Džiau­gia­mės rei­tin­gais, o atei­tis mig­lo­ta“

Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Ri­mas BUD­RAI­TIS, „Šiau­lių kraš­to“ kal­bi­na­mas apie žur­na­lo „Rei­tin­gai“ šį gruo­dį pa­skelb­tus mo­kyk­lų rei­tin­gus, ak­cen­tuo­ja ne pa­sie­ki­mus, o švie­ti­mo pro­ble­mas:

1

– Dar ne­si­gi­li­nau į gim­na­zi­jos rei­tin­gus, bet ži­nau, kad re­zul­ta­tai ge­ri, ypač che­mi­jos da­ly­ko. Ma­nęs tai la­bai ne­nus­te­bi­no. Dvi che­mi­jos mo­ky­to­jos, ku­rios pa­sta­ruo­ju me­tu dir­bo, pa­sie­kė ge­rų re­zul­ta­tų. De­ja, vie­nos che­mi­jos mo­ky­to­jos ne­be­tu­ri­me. Ras­ti che­mi­jos mo­ky­to­ją, ypač Šiau­liuo­se, kai mū­sų uni­ver­si­te­tas jų ne­ruo­šia, be­veik neį­ma­no­ma.

Pe­da­go­gus ruo­šia ke­le­tas uni­ver­si­te­tų, ta­čiau sto­jan­čių į juos ma­žai. O jei­gu įsto­ja, tai stu­di­jas bai­gę dau­gu­ma nea­tei­na į mo­kyk­lą dirb­ti. Mi­nis­te­ri­ja džiau­gia­si, kad sky­rė di­des­nes sti­pen­di­jas įsto­ju­siems į pe­da­go­gi­nes stu­di­jas. O kiek jų ateis į mo­kyk­lą? Kiek stu­di­juo­ja gam­tos moks­lus?

Lie­tu­vo­je mes neįp­ra­tę žiū­rė­ti, kas bus ry­toj. Stra­te­giš­kai veiks­mus tu­rė­tu­me pla­nuo­ti bent pen­ke­rius me­tus į prie­kį, o dar ge­riau – de­šimt me­tų. Bet to ne­da­ro nei Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja, nei dau­ge­lis mo­kyk­lų. Džiau­gia­mės ne­blo­gais rei­tin­gais, o atei­tis yra mig­lo­ta vien dėl mo­ky­to­jų trū­ku­mo. Ne­kal­bant jau apie bran­dų dir­ban­čių pe­da­go­gų am­žių, nors pa­tir­tis yra vi­suo­met ver­tin­ga.

Rei­tin­gais ne­la­bai pa­si­ti­kiu. Kas ži­no, ko­dėl tos mo­kyk­los, ku­rios yra rei­tin­gų apa­čio­je yra to­kios? Kas ty­rė ir ana­li­za­vo? Ar ši­tos mo­kyk­los tu­ri mo­ky­to­jų? Ką mes ži­no­me, ko­kio­mis są­ly­go­mis jie dir­ba, koks tų mo­kyk­lų kon­tin­gen­tas, ko­kie re­gio­nai, ku­riuo­se jos vei­kia?

Tu­ri bū­ti su­da­ry­tos vie­no­dos ga­li­my­bės vi­soms mo­kyk­loms nor­ma­liai dirb­ti ir tik po to ga­li­ma rei­ka­lau­ti, peik­ti ar gir­ti, kad štai šios ge­ros, o šios mo­kyk­los at­si­lie­kan­čios.
Sa­vo mo­kyk­la džiau­giuo­si ir di­džiuo­juo­si. Di­džiuo­juo­si dir­ban­čiais mo­ky­to­jais, kol dar jų yra. Bet la­bai pa­lai­kau ir tas mo­kyk­las, ku­rios rei­tin­guo­se yra že­miau, nes nie­kas ne­su­si­mąs­to, ko­dėl taip yra.

– Nau­jo­sios val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos po­li­ti­kai į Sei­mo rin­ki­mus ėjo su lo­zun­gu, jog vi­si vai­kai tu­ri tu­rė­ti vie­no­das ug­dy­mo ga­li­my­bes.

– Duok Die­ve, kad tai ne­bū­tų dar vie­nas lo­zun­gas. Lo­zun­gų tu­ri­me daug.

– Ar su­tin­ka­te, kad švie­ti­mas reg­re­suo­ja, kaip sa­ko rei­tin­gų su­da­ry­to­jai?

– Ne­ži­nau, kas ga­lė­tų at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą. Tam rei­kė­tų rim­to ty­ri­mo ir ana­li­zės. Bi­jau, kad Lie­tu­vo­je to nie­kas ir ne­ga­li ko­ky­biš­kai pa­da­ry­ti. Jei­gu bū­tų ga­lė­ję, jau bū­tų pa­da­rę. Pa­si­ten­ki­na­me pa­si­džiau­gi­mais tarp­tau­ti­nių ty­ri­mų, kad mes dar ne dug­ne ar per vi­du­riu­ką pa­gal kai ku­riuos da­ly­kus. O kas to­liau?

Švie­ti­mo sis­te­mo­je bū­ti­na žiū­rė­ti to­li į prie­kį, nes švie­ti­mo po­ky­čių ga­li­ma pa­siek­ti ma­žiau­siai per de­šimt me­tų. O rim­ti po­ky­čiai ga­li įvyk­ti per 15–20 me­tų. Suo­miai, ku­riuos lai­ko­me pa­vyz­džiu, po­ky­čių sie­kė gal 30 me­tų. O mes esa­me tik šios die­nos žmo­nės. Ne­tu­ri­me tin­ka­mos vi­zi­jos ir ge­ro pla­no.

Da­bar kal­ba­ma apie na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą dėl švie­ti­mo sis­te­mos to­bu­li­ni­mo. Ar ma­žai pri­kal­bė­jo­me apie pe­da­go­go pro­fe­si­jos pres­ti­žą, o kas nuo to pa­si­kei­tė? Rei­kia veiks­mų, rei­kia pa­si­mo­ky­ti, kad ir iš kai­my­nų es­tų. Nie­kas ne­si­keis, kol Lie­tu­vo­je tik kal­bė­si­me ir ne­gir­dė­si­me vie­nas ki­to.

Bū­ti­na įvar­din­ti konk­re­čias pro­ble­mas. Nors at­ro­do, kad apie jas švie­ti­mie­čiai kal­ba, bet mū­sų se­niai nie­kas ne­gir­di. Ma­ny­čiau, kad tu­rė­tų bū­ti at­lik­tas ne­prik­lau­so­mas tarp­tau­ti­nis ty­ri­mas pa­si­žiū­rint į mū­sų pro­ble­mas iš aukš­čiau, nes pa­tys Lie­tu­vo­je su tuo ne­su­sit­var­ko­me. O svar­biau­sia – iki mo­kyk­lų nea­tei­na rea­lūs, ne­po­pie­ri­niai po­ky­čiai. Vis­kas da­bar ka­bo ant pa­siau­ko­jan­čių mo­ky­to­jų, ku­rie dir­ba 30–40 me­tų. Jų pra­šo­me dirb­ti kuo il­giau, nes nė­ra kam juos pa­keis­ti. Pa­na­šiai, kaip da­bar yra ir su gy­dy­to­jais. Tik, aiš­ku, su gy­dy­to­jais ly­gin­tis mes ne­ga­li­me, šian­dien jiems daug sun­kiau.

Dar pa­va­sa­rį vie­nos Kau­no gim­na­zi­jos di­rek­to­rius pa­sa­kė: „Nuo­to­li­nis mo­ky­mas – deg­ra­da­ci­ja.“ Vi­siš­kai su tuo su­tin­ku.

Tra­giš­kas pa­sek­mes mo­ki­nių ži­nioms, fi­zi­nei, psi­cho­lo­gi­nei, emo­ci­nei svei­ka­tai mes dar pa­ju­si­me ir tai truks ne vie­ne­rius me­tus. Ži­no­ma, ki­to mo­ky­mo­si bū­do šiuo me­tu nė­ra. Abi­tu­rien­tė bu­vo atė­ju­si į mo­kyk­los bib­lio­te­ką pa­siim­ti kny­gos, pa­klau­siau, kaip se­ka­si? Net aša­rą nu­brau­kė.

Prob­le­mų daug. Nuo­to­li­nis mo­ky­mas yra dar­bo imi­ta­ci­ja. Nors dar­bo krū­vis ir mo­ky­to­jams, ir mo­ki­niams la­bai di­de­lis. Ką mo­ky­to­jas ga­li pa­da­ry­ti per ek­ra­ną, kai iš jo yra atim­ti vi­si įran­kiai – ka­bi­ne­tas, mo­ky­mo prie­mo­nės, me­to­di­nės prie­mo­nės, la­bo­ra­to­ri­jos, spor­to ba­zė. Net jo kva­li­fi­ka­ci­ja tu­rė­jo keis­tis, nes iš nau­jo te­ko mo­ky­tis daug da­ly­kų, kad ga­lė­tų dirb­ti prie stik­li­nio ek­ra­no.

Gir­dė­jau, kaip vie­nas me­di­ci­nos stu­den­tas pa­sa­kė: „Ši­tuos stu­di­jų me­tus rei­kia nu­ra­šy­ti. Be to, dar vyks­ta juo­das stu­den­tų nu­si­ra­ši­nė­ji­mas.“

Tai tin­ka ir mo­kyk­loms. O sun­kiau­sia yra abi­tu­rien­tams. Tie, kas šie­met jau bai­gė mo­kyk­las, nu­ken­tė­jo dar ne taip stip­riai – jiems pa­va­sa­rio ka­ran­ti­no te­ko ke­li mė­ne­siai. Da­bar, jei­gu nuo­to­li­nis mo­ky­mas tę­sis dar pus­me­tį, abi­tu­rien­tai stip­riai nu­ken­tės. O pro­gra­mos ir eg­za­mi­nų rei­ka­la­vi­mai juk ne­pa­si­kei­tė. Pa­gal nuo­to­li­nio dar­bo tai­syk­les ir pa­mo­kų ve­da­me ma­žiau.

Prob­le­mų tu­ri­me ir ki­tų. Ma­nau, kad nie­ko ge­ro ne­da­vė ir eta­ti­nis dar­bo ap­mo­kė­ji­mas – tik dau­giau pai­nia­vos, dau­giau biu­rok­ra­ti­nio dar­bo.

Mo­kyk­lų va­do­vų ka­den­ci­jų įve­di­mo re­zul­ta­tas – Lie­tu­vo­je trūks­ta apie 300 mo­kyk­lų di­rek­to­rių.

Ne­no­riu pa­sa­ky­ti, kad di­rek­to­rių dar­bo ne­rei­kia ver­tin­ti. Klau­si­mas, kaip tą da­ry­ti?

Rei­kės daug lai­ko, kol vėl pa­ti­kė­si­me, kad mo­kyk­los ir jo­se dir­ban­tys kam nors rū­pi.

– Ko lin­kė­tu­mė­te mums vi­siems?

Svei­ka­tos vi­siems. Ir kad kuo grei­čiau ga­lė­tu­me gy­ven­ti be kau­kių. Vi­ru­sas atė­jo il­gam. Tu­ri­me su­si­telk­ti ir sau­go­ti sa­ve, ar­ti­muo­sius, ko­le­gas ir mo­ki­nius. Ti­kiu ge­res­ne atei­ti­mi.

Lin­kiu ra­mių ir sau­gių Nau­jų­jų me­tų. Bū­ki­me svei­ki.
 

„Ir kai­mo vai­kai ga­li pa­siek­ti pui­kių re­zul­ta­tų“

Vac­lo­vas STA­PU­ŠAI­TIS, Pak­ruo­jo ra­jo­no Lin­ku­vos gim­na­zi­jos di­rek­to­rius, kal­bė­da­mas apie mo­kyk­los rei­tin­gą, ak­cen­tuo­ja mo­ky­to­jo vaid­me­nį.

1

– Lin­ku­vos gim­na­zi­ja pa­gal lie­tu­vių kal­bos ir ma­te­ma­ti­kos vals­ty­bi­nių bran­dos eg­za­mi­nų re­zul­ta­tus len­kia dau­ge­lį ša­lies gim­na­zi­jų, tarp jų ir did­mies­čių. Pa­gal lie­tu­vių kal­bos iš­mo­ky­mą esa­te pir­mi Šiau­lių ap­skri­ty­je ir tarp pa­čių ge­riau­sių­jų ša­ly­je. To­kie re­zul­ta­tai dės­nin­gu­mas ar at­si­tik­ti­nu­mas?

– Kai pa­ma­tė­me, kad šiais me­tais pa­te­ko­me į ge­riau­sių­jų 50-us, kad  pa­gal lie­tu­vių kal­bą esa­me 13-i,  o ma­te­ma­ti­ką 31-i, aiš­ku, ap­si­džiau­gė­me. Dėl pan­de­mi­jos, dėl nuo­to­li­ni­no mo­ky­mo ir mo­ky­to­jams, ir abi­tu­rien­tams šie me­tai bu­vo la­bai ne­leng­vi.

Mū­sų mo­ky­to­jai yra la­bai darbš­tūs ir tai la­bai daug le­mia. Sup­ran­ta­me, kad vie­nais me­tais re­zul­ta­tai ga­li bū­ti ge­res­ni, ki­tais – ne to­kie ge­ri,  bet aš vi­siems mo­ky­to­jams sa­kau: „Ačiū“. Jie įro­do, kad ir kai­mo vai­kai, ku­rių nie­kas čia neat­rin­kė­ja, ga­li pa­siek­ti pui­kių re­zul­ta­tų.

Šių me­tų abi­tu­rien­tų lai­dą lie­tu­vių kal­bos mo­kė mo­ky­to­jos Ra­sy­tė Aš­me­na­vi­čie­nė, Bi­ru­tė De­vei­kie­nė, pa­ren­gė ir ša­lies lie­tu­vių kal­bos olim­pia­dos pri­zi­nin­kę. Ma­te­ma­ti­kos mo­kė mo­ky­to­jos Ni­jo­lė Veng­rai­tie­nė, Lai­ma Ožiū­nie­nė ir Vi­ta Vi­li­mie­nė.

– Ką ma­no­te apie rei­tin­gų su­da­ry­to­jų nuo­mo­nę, kad švie­ti­mas reg­re­suo­ja, o su ma­te­ma­ti­ka jau net dug­nas pra­muš­tas?

– Aš su to­kia nuo­mo­ne ne­su­tin­ku, kol tu­ri­me to­kių mo­ky­to­jų, kaip mū­sų gim­na­zi­jo­je.
Ne­ži­nau tik, kaip bus to­liau, nes mo­ky­to­jos jau yra vy­res­nio am­žiaus. Kaip bus, kai ateis jau­ni­mas dirb­ti, sun­ku pa­sa­ky­ti? Bet su ta mo­ky­to­jų kar­ta, su ku­ria man ten­ka dirb­ti, nė­ra pro­ble­mų.

Mo­ky­to­jai dir­ba nuo­šir­džiai ir ne­skai­čiuo­da­mi lai­ko. Jei­gu rei­kia, ir po pa­mo­kų. Nuo­to­li­nio mo­ky­mo ne­pa­ka­ko, abi­tu­rien­tus kvie­tė­si į mo­kyk­lą ir in­di­vi­dua­liai kon­sul­ta­vo. Jei­gu nuo­to­li­nis mo­ky­mas dar il­gai tę­sis, gim­na­zis­tams reng­tis bran­dos eg­za­mi­nams bus la­bai sun­ku.

Re­zul­ta­tai ne tik nuo mo­ky­to­jo, bet ir nuo mo­ki­nio mo­ty­va­ci­jos pri­klau­so. O dėl nuo­to­li­nio mo­ky­mo mo­ty­va­ci­ja ma­žė­ja, ypač že­mes­nių kla­sių mo­ki­nių, ku­riems dar ir šei­mos pa­gal­bos rei­kia.  Trūks­ta mo­ty­va­ci­jos ir vy­res­nių­jų kla­sių mo­ki­niams. Nė­ra leng­va ir mo­ky­to­jams, nes rei­kia įval­dy­ti nau­jas tech­no­lo­gi­jas.

Lin­ku­vos gim­na­zi­jai va­do­vau­ju jau 19 me­tų. Kai čia pra­dė­jau dirb­ti, ma­ne iš pat pra­džių nu­ste­bi­no pe­da­go­gų nuo­šir­dus bend­ra­vi­mas su vai­kais. Mo­ky­to­jos rū­pi­na­si jais lyg ma­mos, lyg šei­mo­je.

Mū­sų gim­na­zi­ja – il­go­ji gim­na­zi­ja, vai­kus mo­ko­me nuo pir­mos iki dvy­lik­tos kla­sės. Da­bar tu­ri­me 349 mo­ki­nius. Ži­no­me juos nuo pat ma­žens, ma­to­me, kaip jie au­ga ir užau­ga, ge­rai juos pa­žįs­ta­me ir jau­čia­me. Nuo­lat aiš­ki­na­mės, kaip jiems se­ka­si. Bai­gia mū­sų pra­di­nu­kai ke­tu­rias kla­ses, bū­ti­nai ana­li­zuo­ja­me, kaip jiems se­ka­si penk­to­je kla­sė­je.

Esu dir­bęs ir ki­to­se mo­kyk­lo­se, tad ga­liu pa­ly­gin­ti, kad to­kio­je gim­na­zi­jo­je, kaip mū­sų, mo­ky­to­jų ir mo­ki­nių ry­šys yra daug ar­ti­mes­nis ir stip­res­nis. Vai­kai mū­sų mo­kyk­lo­je jau­čia­si sau­gūs ir ver­ti­na mo­ky­to­jus. Bai­gę vi­sa­da dė­ko­ja už pa­ren­gi­mą. Bai­gu­sių­jų lai­dos vi­sa­da pri­si­me­na sa­vo mo­kyk­lą.

Ge­gu­žę žur­na­las „Rei­tin­gai“ mū­sų mo­kyk­lą bu­vo įvar­di­jęs tarp nuo­sek­liai sie­kian­čių pa­žan­gos. Ma­nau, tai ne­bu­vo at­si­tik­ti­nu­mas, kaip ir da­bar­ti­nis rei­tin­gas.

– Ko lin­kė­tu­mė­te me­tų san­dū­ro­je?

– Lin­kiu, kad grei­čiau baig­tų­si ne­ži­no­my­bė ir pan­de­mi­ja, kad grei­čiau grįž­tu­me į mo­kyk­las ir prie įpras­to gy­ve­ni­mo. Stip­ry­bės vi­siems ir svei­ka­tos.

O švie­ti­me rei­kia ne re­for­mų, ku­rios vis ne­si­bai­gia, o ra­my­bės. Kad ga­lė­tu­me su­si­vok­ti, su­si­kaup­ti ir nuo­sek­liai dirb­ti.