Naujausios
Mokslininkai siūlo Rėkyvos ežerą palikti ramybėje
Vakar grupė mokslininkų, Aplinkos ministerijos užsakymu apibendrinusi ankstesnius tyrimus, paneigė susiformavusią nuomonę dėl durpyno ir Rėkyvos ežero kaimynystės. Anot Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandentvarkos katedros docento daktaro Antano Ciūnio, durpyno eksploatacija neveikia ežero vandens lygio. Ežeras miršta natūralia mirtimi.
Irena Budrienė
redakcija@skrastas.lt
Pataria baigti iškasti durpes
Politikai (ypač prieš rinkimus), visuomenininkai, aktyvūs piliečiai ne kartą mušė pavojaus varpais dėl senkančio Rėkyvos ežero, šalia jo eksploatuojamo durpyno poveikio ežerui ir visai ekosistemai. Grupė mokslininkų, Aplinkos ministerijos užsakymu, apibendrinusi ankstesnius tyrimus, vakar spaudos konferencijoje teigė priešingai.
Anot daktaro A. Ciūnio, durpyno eksploatacija neveikia ežero vandens lygio. Atvirkščiai, durpyno eksploatacijos nutraukimas prilygtų bombos šalia Šiaulių sprogimui, nes be priežiūros palikti nusausėjusios durpės klodai nuo mažiausios kibirkšties įsipliekstų lyg fejerverkas. Mokslininkas siūlo baigti kasti durpes ne mažiau nei iki 5— 6 metrų gylio. Tada iškastoje vietoje susiformuotų naujas, be durpių priemaišų vandens telkinys, o Rėkyvos ežeras būtų grąžintas gamtai. Jis per 200 metų natūraliai užpelkėtų, rastųsi pelkėms būdinga augalija ir gyvūnija, prognozavo mokslininkas.
Rėkyvoje nemato poilsio zonos
Mokslininkai pripažįsta, kad Rėkyvos ežero būklė apverktina. Vienas iš svarbiausių neigiamų veiksnių — žmogaus veikla. „Reikėtų kilometro atstumu nušluoti visus sodus, gyvenamuosius namus, uždrausti naujų namų statybą, tada ežerui būtų lengviau kvėpuoti,— sako dr. A. Ciūnys. — Žiemą buvome atvykę pažiūrėti, tai prie pralaidos iš Rėkyvos gyvenvietės ir sodų pusės kvapas sklido kaip iš tualeto. Vadinasi, ši ežero pusė yra labiausiai teršiama. Taršą reikia kuo greičiau sustabdyti“.
Mokslininkui neramu ir dėl to, kad ežero krantai irsta nuo poilsiautojų srauto, todėl jiems Savivaldybės noras Rėkyvos ežerą paversti rekreacijos ir poilsio vieta atrodo absurdiškas. „Šiauliai turi tiek daug puikių vandens telkinių. Vien Talkšos ežeras viduryje miesto ko vertas. Jį tereikia išvalyti. Ir ne taip, kaip daroma dabar -- iškastą dumblą verčiant ant kranto“,— sako A. Ciūnys.
Kodėl senka Rėkyvos ežeras?
Mokslininkų teigimu, Rėkyvos ežeras senka dėl žmogaus veiklos bei savo prigimties. Tai — vienintelis Lietuvoje išlikęs aukštapelkės ežeras. Jei Šiaulių apylinkės nebūtų melioruotos, jei aukštapelkė, supanti ir maitinati ežerą, nebūtų nusausėjusi, jei žmogus nebūtų taip drastiškai kišęsis į gamtą, Rėkyva galbūt primintų Čepkelių raistą. Bet ir tada ežeras sektų ir pelkėtų, nes toks esąs natūralus gamtos vyksmas.
Anot A. Ciūnio, artėja ežero mirtis. Dirbtinas vandens lygio kėlimas tik pablogina ežero būklę. „Vietos valdžia gali įrengti Rėkyvos žmonėms maudyklę, tačiau ši socialinė programa ežero išlikimui neturės jokios reikšmės,“ -- teigė kitas mokslininkas Aušrys Balevičius.
Ežerą stebės
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas liepos pabaigoje patvirtino Rėkyvos durpių telkinio monitoringo programą 2010— 2020 metams, kurioje įpareigojo durpyną eksplatuojančią bendrovę įdiegti stebėjimo sistemą.
Ji apims vandens lygio tarp ežero ir pelkės ruožo stebėjimą, fiksuos ištekančio vandens nuotekį ir kokybę bei įvertins duropių telkinio sausinamąją įtaką pelkei tarp ežero ir durpių telkinio. Taip pat bus fiksuojamas pelkės paviršiaus suslūgimas, stebima ežero kranto linija. Informacija bus pateikiama visuomenei, o verslo investicijos į šią programą sieks daugiau nei 300 tūkstančių litų.
NUOMONĖ: Antanas Ciūnys siūlė grąžinti Rėkyvą gamtai ir dirbtinai nebegaivinti mirštančio ežero.
PROTESTAS: Prie Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, kuriame buvo pristatomos mokslininkų išvados, susirinko ežero gynėjų būrelis su plakatais. Dr. A. Ciūnys protestuotojus nusifotografavo.
Jono Tamulio nuotr.
