Naujausios
Miško parkui tebereikia visuomenės pagalbos
Pastarųjų savaičių įvykiai Rozalimo miško parke rodo, kad jam tebereikia visuomenės dėmesio ir pagalbos. Nes geri darbai turi būti tęsiami, o visada atsiranda nesąžiningų valdininkų, pilietines pastangas paverčiančių niekais dėl to, kad dar liko neišparduota, neprivatizuota. Todėl visuomenininkams siūloma burtis — steigti Rozalimo miško parko klubą, kurio veikloje galėtų dalyvauti visi neabejingi šiam pušynui piliečiai.
Andrejus GAIDAMAVIČIUS
Lietuvos Žaliųjų judėjimo tarybos narys
Siūloma burtis į klubą
Po balandžio mėnesio kirtimų Lietuvos žaliųjų judėjimo nariai įdėmiai stebės situaciją Rozalimo miško parke. Tačiau be vietos žmonių palaikymo nelabai galima rimčiau veikti. Todėl manau, kad miško parko gynėjams pribrendo laikas burtis į klubą, apjungsiantį ne tik pavienius piliečius, bet ir valstybines institucijas, privalančias savo sprendimus derinti su visuomene.
Viena iš Rozalimo klubo iniciatorių, Genovaitė Valčiukienė, pakviesta į panašaus Labanoro klubo metinį susirinkimą ir domėsis, kaip jis veikia, kokias galias turi. O visus Rozalimo pušyno likimui neabejingus žmones, norinčius įsijungti į būsimo klubo veiklą, kviečiame registruotis telefonais 867887600, 868506711 arba elektroniniu paštu gaidamavicius@geo.lt.
Rozalime veikia vietos bendruomenė. Tačiau patirtis rodo, kad tokios bendruomenės aktyviausiai sprendžia ūkines ar kultūrines, tačiau ne gamtosaugos problemas. Būtent todėl 2003-aisiais susikūrė Labanoro klubas — gamtos ir kultūros paveldo visuomeninė organizacija. Jos nariais tapo ne tik vietos šviesuoliai, bet ir mokslo, kultūros, visuomenės veikėjai, politikai, kai kurie — iš užsienio šalių. Labanoro klubas yra nepriklausomas nuo valstybinių institucijų: atvirkščiai, nuolat reikalauja, kad šios institucijos sąžiningai atliktų savo darbą.
Kirtimai
Balandžio 10— ąją Rozalimo miško parke užfiksuoti kirtimai, gulėjo apie 150 kubinių metrų medienos. Pagal naująsias miškų kirtimo taisykles jie parke, priskirtame II miškų grupei, turėjo būti baigti iki kovo 1— osios. Miškininkai teisinosi, jog balandžio pradžioje mediena likusi todėl, kad sugedo rangovų traktorius.
Šiaulių aplinkosaugos departamento specialistai nustatė, kad kertant miško parke, įstatymai nepažeisti. Bet Rozalimo girininkas Mindaugas Gudas gavo papeikimą. O balandžio pabaigoje Aplinkos ministerija išaiškino, jog miško parkai nepriskiriami saugomoms teritorijoms, todėl griežtesni kirtimo laiko reikalavimai Rozalimo miško parkui negalioja. Tose pačiose taisyklėse nepaaiškinta, kaip kirsti II kategorijos miškuose, kurie nėra saugomos teritorijos. Tad formaliai Pakruojo miškų urėdija nieko nepažeidė.
Balandžio 30— ąją Rozalime lankėsi Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Zdislovas Truskauskas, Valstybinio miškotvarkos instituto atstovas Balys Baroniūnas, žaliųjų atstovai. Konstatuota, kad miško parko tvarkymo bėdos kyla dėl nesikalbėjimo su jo aktyviausiais gynėjais.
Dalies parko galėjo nelikti
Generalinio urėdo pavaduotojo Z. Truskausko dėmesį patraukė faktas, jog Rozalimo miško parkas per kelerius metus nuo įkūrimo taip ir neįgijo saugomos teritorijos statuso.
Pasak pakruojiečių miškininkų, tą statusą parkas tuoj tuoj įgaus, nes tik dabar parengti dokumentai išsiųsti tvirtinti Šiaulių apskrities viršininko administracijai. Nors tokias teritorijas iki šiol steigia savivaldybės arba Lietuvos Vyriausybė.
Paaiškėjo, jog tvirtinti išsiųsta miškų tvarkymo shema, kuri savaime nesuteikia saugomos teritorijos statuso, o tik nusako miškų grupes bei pogrupius. Rozalimo parko atveju — sumažina jo plotą maždaug 70— čia hektarų. Pakruojo urėdo pavaduotojas Artūras Stankevičius teigė, jog parko ribos paliktos beveik tos pačios, esą „išimti“ tik keli nevertingi sklypai.
Tačiau atvertus šią shemą paaiškėjo, jog neliko ne kelių sklypų, o kelių kvartalų. Dalį jų medyno sudaro brandūs, 120— 150 metų eglynai ir pušynai. Minėtos schemos autorė — Privačių miškų plėtros centro atstovė Jūratė Jankauskienė, per dvi dienas nusprendusi, kurie sklypai verti miško parko statuso, kurie — ne.
Minėtos schemos svarstymas su visuomene vykęs pernai gruodį du kartus, Pakruojyje ir Šiauliuose. Tačiau nei miško parko kūrimo iniciatorė G. Valčiukienė, nei Rozalimo bendruomenės aktyvistai, nei seniūnija apie šiuos svarstymus nei žinojo, nei dalyvavo.Tad su kokia visuomene šie svarstymai vyko? Ypač, kai ruošiamasi trečdalį parko miškų paversti ūkiniais, kuriuos vėliau būtų galima iškirsti plynai. Pavyzdžiui, tokiu taptų ir privatus Kanapinės miškas, kuriame pasikeitus grupei, laisvė kirtimams — garantuota.
Pakruojo miškininkų pasmerktas parko teritorijas, kurias kaip nevertingas identifikavo Lietuvos miškų privatizavimo lobistų atstovė J. Jankauskienė, galima matyti, važiuojant nuo Rozalimo į Pakruojį.
Aplinkos ministerijos aukšti valdininkai pažadėjo, jog parko plotas bus atkurtas. Tad belieka pasirūpinti jam suteikti saugomos teritorijos statusą.
NEVERTINGAS: Šis miškas būsimojoje schemoje išbrauktas iš parko teritorijos, kaip nevertingas.
KVIETIMAS: Andrejus Gaidamavičius kviečia visuomenę vėl ginti Rozalimo miško parką.
Autorės nuotr.
