Naujausios
Mirusiųjų pervežimas už mažiausią kainą
Mirusiuosius Šiauliuose ir Radviliškio rajone pagal sutartis perveža šiauliškė bendrovė „Kelionių pasaulis“. Vienas po kito viešumon kylantis faktai byloja: paskutinė kelionė gali prasidėti ir be deramos pagarbos.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Darbo metodai šiurpina
Sausio 7-ąją dienos metu perėjoje sukniubo žmogus. Nieko nebegalėję padėti Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties medikai iš įvykio sugrįžo 11 valandų 35 minutės.
11 valandų 50 minučių redakcijos fotografas vienoje iš judriausių miesto sankryžų ties „Saulės miestu“ užfiksavo tebegulintį nepridengtą kūną. Jį matė per perėję ėję darželinukai, nuo šiurpaus vaizdo praeiviai dangstėsi.
„Šiaulių krašto“ žurnalistai lūkuriavo dar keliolika minučių, tačiau kūno išvežant nesulaukė. Laikraščio duomenimis, kūnas sankryžoje išgulėjo apie valandą. Policijos atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė patikino, kad operatyviosios tarnybos į vietą atskubėjo laiku, tačiau nesulaukta “Kelionių pasaulio“, nors bendrovei buvo skambinta kelis kartus.
Sausio pradžioje į vieną iš Šiaulių daugiabučių namų išvežti mirusiojo atvyko tik vienas bendrovės atstovas. Jis atsinešė tik vienkartines pirštines. Bute buvusių žmonių paprašė tvirtesnės paklodės. Šie nuo lovos nutraukė antklodę. Padėję išnešti mirusįjį iki katafalko, bendradarbiai spėliojo, kaip kūnas būtų išneštas, jei bute būtų buvusios tik moterys. Jei ne šis akibrokštas, artimieji šiai bendrovei būtų patikėję ir kitas laidojimo paslaugas.
Pernai lapkritį iš Baisogolos į Šeduvą atvykęs senolis nuėjo į pirtį. Garinėje besikaitinęs žmogus rastas negyvas. Atvykę giminaičiai prie pirties prasilenkė su bendrovės „Kelionių pasaulis“ katafalku. Nors čia pat buvo mirusiojo žmona, kūnas išvežtas į Šiaulius. Už į Baisogalą susigrąžintą mirusįjį iš artimųjų prašyta 280 litų išpirkos. Šiems nenusileidus, užteko ir 150 litų.
„Eina šimtai ir niekam nerūpi“
Ernestas Pilka, bendrovės „Kelionių pasaulis“ direktorius, išgirdęs išvardintus faktus, pyktelėjo — tai ar jis nusikaltėlis?
Pavyzdžiui, prie gatvėje gulėjusio žmogaus tarnyba atvažiavo gana greitai — per 35 minutes.
„Kodėl niekas nepanešė žmogaus toliau? Eina šimtai ir niekam nerūpi. Greitoji galėjo įsidėti ir palaukti mūsų“, — direktorius nuomone, nepagarba prasideda iki jiems atvykstant.
Išnešti mirusiojo iš daugiabučio, anot E. Pilkos, buvo atvykęs jis pats. Esą jis visada pirma ateina pažiūrėti, kokia situacija. O čia buvę vyrai sutiko padėti išnešti draugą, ir tai nesą blogai — daug kas per laidotuves neša savo žmogų. Jei nebūtų sutikę, už 5 minučių būtų atvažiavęs E. Pilkos žmogus.
„Kelionių pasaulio“ direktorius nesureikšmina ir kilusio triukšmo Šeduvoje.
„Jau buvau Šiauliuose. Žmonės paskambino, maldavo atvežti mirusįjį, siūlė atsiskaityti. Galėjau nuvežti į Šiaulių morgą, bet pagailėjau žmonių ir nuvežiau iki Baisogalos. Kokia čia išpirka, tik paimi 150 litų už paslaugą. Man Savivaldybė būtų sumokėjusi 130 litų“, — E. Pilka tikina suklydęs žmonėms darydamas gera.
„Nebežaisk, vaikeliuk“
Mirusiųjų ir žuvusiųjų pervežimo paslaugą organizuoja Šiaulių savivaldybės Miesto infrastruktūros skyrius. Vytautas Jankauskas, šio skyriaus vedėjo pavaduotojas, tikino, jog apie problemas su „Kelionių pasauliu“ jis tikrai negirdėjęs.
Tačiau išsitarė jog tą dieną, kai perėjoje gulėjo negyvas žmogus, ne kartą važiavęs pro „Saulės miestą“. Vaizdas buvęs nekoks.
Tačiau net ir po didelį rezonzsą sukėlusio „Šiaulių krašto“ straipsnio (“Nepridengtas mirusiojo kūnas kraupino praeivius, “Šiaulių kraštas“, 2009 01 08) neeilinė situacija su laidojimo tarnyba nebuvo aptarta.
„Su kuo turiu aptarti? Problemų buvo, kadangi kriminalistai kažką darė, tyrė. Kol neištyrė, dėl ko žmogus mirė, neleidžia kištis“, — aiškino V. Jankauskas.
O kaip laikomasi sutarties sąlygų išvežti kūnus ne ilgiau kaip per 30 minučių ir į vietą atvykti ekipažui, sudarytam iš vairuotojo ir bent vieno pagalbininko, reikia klausti sutartį kontroliuojančios Nijolės Prišmantaitės, Miesto infrastruktūros skyriaus vyresniosios specialistės.
„Nebežaisk, vaikeliuk“, — taip N. Prišmantaitė sakė paauklėjusi E. Pilką po publikacijos.
Sužinojusi, kad „Kelionių pasaulis“ nesilaiko reikalavimų ir mirusiojo paimti atvažiuoja vienas atstovas ir teturi tik pirštines, N. Prišmantaitė konstatavo: “Blogai. Tai turi vaikščioti iš paskos. Dabar kiekvieną savaitę su juo kalbėsiu, važiuosiu maišų skaičiuoti“.
Sutartys pratęstos
Šiaulių ir Radviliškio rajono savivaldybių sutartys su bendrove „Kelionių pasaulis“ baigėsi pernai gruodžio 31 dieną. Konkursas skelbiamas metams.
Sutartyse yra sąlyga: šalims iki šios datos raštu nepareiškus noro nutraukti sutartį, laikoma kad ji pratęsiama iki įvyks naujas pirkimo konkursas ir bus pasirašyta paslaugų pirkimo sutartis, bet ne ilgiau kaip vienieriems metams.
Šiaulių savivaldybėje prieš baigiantis terminui, o Radviliškyje — jam praėjus, E. Pilkos teirautasi, ar jis sutinka dirbti toliau? Šis neprieštaravo. Jam priekaištų neturėjo nei Šiaulių, nei Radviliškio rajono savivaldybės.
Radviliškio rajonas laidojimo tarnybai pernai sumokėjo 17290 litų. Vieno mirusiojo pervežimas iš rajono į Šiaulių morgą kainavo 130 litų.
Už vieną mirusiojo pervežimą Šiaulių savivaldybė moka 75,52 lito. Neatpažintų ir vienišų žmonių laidojimo paslauga brangesnė — 1534 litai. Pernai bendrovei už suteiktas paslaugas sumokėta 21860 litų. Dar 7929 litų Šiaulių savivaldybė liko skolinga.
Pigu, vadinasi gerai
Apie naujus konkursus dar nekalbama nei Radviliškyje, nei Šiauliuose.
Jei jis vyks Šiauliuose, N. Prišmantaitė neabejoja, kad atrankos kriterijus bus tas pats — mažiausia paslaugos kaina.
„Nustebau, kai tąkart konkursą Šiauliuose laimėjo “Kelionių pasaulis“. 2004-2007 metais sutartis buvo sudaryta su Viktoro Rančio įmone. Jų įkainis — 96 litai, tačiau nesusipratimų nebuvo“, — sakė N. Prišmantaitė. Ji sakė norinti tikėti — jei bus skelbiamas naujas konkursas, “prisidirbęs“ jo neturėtų laimėti.
Paskutinė kelionė neretai prasideda be deramos pagarbos mirusiajam — ir nesvarbu, žinomas tu ar nežinomas.
NUOMONĖ: „Didelio pelno nėra, tik tiek, kad — į pliusą, o ne į minusą. Niekas nenori vežti. Visi pamatė, koks čia darbas“, — Ernestas Pilka, laidojimo bendrovės direktorius.
TEISYBĖ: „Ne mano darbas, ne mano keliai. Visko negaliu aprėpti“, — Vytautas Jankauskas, Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas, apie kūnų pervežimo kontrolę.
Redakcijos archyvo nuotr.
