Naujausios
Rugpjūčio 23-ąją minimos 34-osios Baltijos kelio metinės. Išvakarėse Šiaulių „Aušros“ muziejaus Venclauskių namuose viešą paskaitą, skirtą Sąjūdžio 35-ečiui ir Baltijos keliui, skaitė Šiaulių sąjūdininkas, istorikas prof. Arūnas Gumuliauskas.
Renginio dalyvius pasveikino „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė, pasisakė signataras Algimantas Sėjūnas, disidentas Albertas Špokas, Parlamento gynėjai Antanas Kliunka, Algirdas Ulčinas bei kiti to laiko įvykių dalyviai. A. Kliunka apdovanojo renginyje dalyvavusius Ukrainos rėmėjus bei įteikė Laisvės gynėjų savanorių pažymėjimus ir ženklus.
Šiaulių Sąjūdžio pirmeivių klubas už istorinės atminties puoselėjimą A. Gumuliauską apdovanojo „Felicijos plunksna 2023“. Apdovanojimą įteikė sąjūdietė Irena Vasinauskaitė. Apdovanojimas įprasmina Lietuvos politikės, visuomenininkės Felicijos Bortkevičienės veiklą.
Venclauskių namuose veikiančioje parodoje „Šiaulių albumas“, be kitų pasakojimų apie šiauliečių laisvės kovas, pristatomi ir svarbiausi Šiaulių sąjūdžio istorijos momentai.
Į Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinius pirmieji Sąjūdžio eksponatai pateko jau 1988 metų vasarą. Daugiausia dokumentinės medžiagos apie Šiaulių sąjūdį perdavė Virgilijus Kačinskas, Irena Vasinauskaitė, Aldona Koskienė, Marius Danazas, Antanas Kliunka, Algis Ulčinas ir kt. sąjūdininkai. Muziejuje saugomos fotografų Vaidoto Kisielio, Romualdo Struogos, Juozo Bindoko, Jono Tamulio, Dangiro Mačiulio, Algimanto Barzdžiaus, Romo Linionio, Zenono Nekrošiaus, Romualdo Požerskio ir kt. autorių fotografijos, juose užfiksuoti svarbiausi Atgimimo metų įvykiai Šiauliuose ir Lietuvoje.
1988 metų liepos 22 dieną Šiaulių Saulės laikrodžio aikštėje vyko pirmasis Sąjūdžio mitingas, jį vedė šiauliečiai inžinieriai Jonas Keldušis ir Vaclovas Vingras. Mitinge dalyvavo ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės nariai: Antanas Buračas, Romualdas Ozolas, Zigmas Vaišvila, Alvydas Medalinskas, svečiai iš Armėnijos ir Latvijos. Buvo renkamos aukos Povilo Višinskio paminklo statybai, suburta jo atminimo įamžinimo grupė.
1988 metų liepos 26 dienos susirinkime Šiaulių inžinierių namuose buvo išrinkta LPS Šiaulių miesto iniciatyvinė grupė: Kazys Alminas, Stasys Kaulinis, Jonas Keldušis, Viktoras Kunickas, Kęstutis Oginskas, Mindaugas Stakvilevičius, Vaclovas Vingras. Iniciatyvinės grupės seniūnu tapo architektas Virgilijus Kačinskas, pirmosios Šiauliuose Sąjūdžio rėmimo grupės „Tautos – tautai“ įkūrėjas.
1988 metų spalio 12 dieną Šiaulių Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis Komitetas pripažino Šiaulių miesto Sąjūdį, kaip „sudėtinę Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalį“ ir suteikė jam visuomeninės organizacijos statusą. 1988 metų spalio 17 dieną Šiaulių dramos teatre surengtoje LPS Šiaulių steigiamojoje konferencijoje buvo išrinkta keturiasdešimties asmenų sudėties Sąjūdžio Šiaulių taryba, delegatai į Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą. Pirmuoju Sąjūdžio Šiaulių tarybos seniūnu išrinktas Virgilijus Kačinskas.
Baltijos kelią 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines, LPS, Estijos ir Latvijos liaudies frontai surengė Baltijos kelią – per 600 kilometrų žmonių grandinę, jungusią Vilnių, Rygą ir Taliną. Spėjama, kad Baltijos kelyje stovėjo apie 2–2,5 milijono žmonių, iš jų beveik 1 milijonas – iš Lietuvos. 2009 metais UNESCO įtraukė Baltijos kelią į „Pasaulio atminties“ sąrašą.
Šiauliuose 1989 metų rugpjūčio 23 diena prasidėjo teatralizuotomis akcijomis, skirtomis Molotovo-Ribentropo pakto metinėms. Gatvėmis važinėjo paktą simbolizuojantys Stalino ir Hitlerio personažai, vyko piketai prie Šiaulių karinio komisariato, KGB pastato, monumento sovietiniam kareiviui. Po šių renginių autobusų kolona iš Saulės Laikrodžio aikštės išvyko į Baltijos kelią.
Prie dvyliktosios magistralės, minint Baltijos kelio sukaktis, šiauliečiai pastatė keturis paminklus, juos sukūrė skulptoriai: Gediminas Pyragas, Juozas Šilenskis, Gintautas Lukošaitis.
Šiandien, rugpjūčio 23-iąją, minint 34-ąsias Baltijos kelio metines, Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje bus aukojamos šv. Mišios, iš karto po jų vyks šventinis renginys ir trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – jaunųjų atlikėjų koncertas.
Koncertuos Talino muzikos ir baleto mokyklos (Estija), Rygos Emilio Darzinio ir Jelgavos vidurinių muzikos mokyklų (Latvija), Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos, Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos jaunieji atlikėjai, Latvijos universiteto pučiamųjų orkestro fleitistų kvartetas, Regina Marozienė (kanklės).
Šventinio koncerto dirigentas – Remigijus Adomaitis, meno vadovė – Nijolė Prascevičienė. Renginyje dalyvaus istorikas Antanas Jankūnas.
