Naujausios
Milijonai eurų metami į dangų ar į verslą?
Šiaulių miesto savivaldybė Šiaulių oro uosto įmonei išlaikyti skiria biudžeto lėšas ir garantuos daugiau nei vieno milijono eurų paskolų investiciniams projektams. Ar Savivaldybės jėgoms išlaikyti Šiaulių civilinio oro uosto veiklą, ar reikia strateginio investuotojo, o gal pakanka tik karinės bazės? Atsakymo ieškoma jau du dešimtmečius.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Vėl nuosmukis
Šiaulių civilinis oro uostas veikia kariniame aerodrome. Vienintelis iš šalies oro uostų priklauso Savivaldybei. Kiti trys šalies oro uostai – valstybiniai, sujungti į vieną įmonę, maitinami investicijomis.
Tuo metu Šiaulių oro uostas, įmonės laikinojo vadovo Algirdo Ulčino žodžiais, šalies kontekste vis „smukdomas“, yra lyg koks „našlaitis“.
Oro uosto įmonė pernai įbrido į nuostolius ir negali atsitiesti sumažėjus krovininiams skrydžiams.
Negaudami atlyginimų įmonę paliko keli specialistai, tarp jų – atsakingi už aviacinį saugumą. Kol nauji specialistai rengti, Civilinės aviacijos administracija laikinai buvo pritaikiusi apribojimus civiliniams skrydžiams. Taip pat perspėjo dėl būtinybės tvarkyti infrastruktūrą.
A. Ulčinas tikina, jog skrydžiai atsinaujina. Bet kad orlaivių ir toliau bus, negalįs drąsiai teigti. Vardija, jog tai priklauso ir nuo investicinės aplinkos ("jeigu LEZ įsikurtų, jeigu ten būtų įmonių, gabenančių krovinius"), ir nuo geopolitinės padėties, net valiutų svyravimo.
„Svarbiausia mums dabar nenutraukti įmonės veiklos ir išlaikyti kolektyvą – tai minimum tikslas“, – teigė jis.
Jaučia miesto valdžios nuostatą įmonės neuždaryti. Vyriausybės nutarimais įmonei aerodromo teritorijos dalis jau atriekta, perduotas žemės sklypas. Kariškiai atiduoda ir jiems nereikalingą ilgalaikį bei trumpalaikį turtą, kuriuo įmonė iki šiol naudojosi pagal panaudą.
Miesto lėšos plaukia
Savivaldybė oro uosto įmonės veiklai gelbėti prieš kurį laiką atseikėjo 90 tūkstančių eurų. Praėjusį ketvirtadienį miesto Taryba iš Privatizavimo fondo nusprendė skirti dar 30 tūkstančių eurų.
Apsispręsta suteikti ir daugiau negu vieno milijono eurų garantijas įmonės imamoms paskoloms investiciniams projektams vykdyti. Iš jų iki 871 tūkstančio eurų – orlaivių stovėjimo peronui, riedėjimo takelių dangai atnaujinti, iki 168 tūkstančių eurų – įsigyti ilgalaikiam turtui, skirtam aviacijos saugumui užtikrinti.
Paskolos būtų imamos 10 metų, o pradėtos grąžinti po vienerių metų gavus paskolą.
Prielaida daroma, jog paskolų gal nereikės, jeigu bus gauta lėšų pagal Valstybės investicijų programą.
Politikai balsavo už šiuos sprendimus, nors kritikavo, kad pinigai skiriami „be verslo plano“. Iš 28 Tarybos narių nė vienas nebalsavo „prieš", tik du susilaikė.
Nori turėti – reikia investuoti
Ar numatyti investiciniai projektai padės generuoti tiek lėšų, kad įmonė pati grąžintų paskolą?
„Iki šiol oro uostas nė nevystytas – esame tokios stadijos, kad dar turime užtikrinti normalų jo funkcionavimą, aviacinį saugumą, – sako A. Ulčinas. – Tam skirti tie projektai, o kokio verslo plano dar reikia? Prieš kelerius metus buvo parengtas oro uosto išvystymo planas, Savivaldybei jis kainavo 400 tūkstančių litų.“
Pabrėžia, jeigu miestas nori turėti oro uostą, į jį turi investuoti – „kaip investuoja į „Busturą“, šilumos ūkį ar gatvių apšvietimo tinklus“.
A. Ulčino duomenimis, nuo 2006 metų investicijos į oro uostą sudarė per 5 milijonus litų. Iš jų tik 600 tūkstančių litų investavo Savivaldybė, o likusios lėšos – įmonės investicijos iš pelno ir paimtų paskolų.
A. Ulčinas tikina, jog krovinių gabenimu užsiimantys verslininkai domisi Šiaulių oro uostu. Privačios įmonės negali kurtis kariniame aerodrome. Ne kartą verslininkai yra klausę įmonės vadovų ir Savivaldybės politikų, „kur duodate teritoriją?“ Bet iki šiol nebuvo ką pasiūlyti.
„Tik dabar patys turime nuo ko atsispirti“, – sako įmonės vadovas.
Apie 3,5 hektaro sklypas įmonei yra priskirtas ir už aerodromo perimetro. A. Ulčino nuomone, miesto Taryba turėtų kuo greičiau apsispręsti, kokią veiklą vystyti šalia oro uosto, suformuoti sklypus, juos galima būtų nuomoti kroviniams sandėliuoti.
Jo žodžiais, tokie „sandėliai negali būti už dviejų kilometrų nuo oro uosto“.
„Bet tiesiai šviesiai galima pasakyti, jog viena Savivaldybė kažin ar galės oro uostą išvystyti – per brangios investicijos, – mano įmonės vadovas. – Turi ateiti palaikymas ir iš Vyriausybės. Ypač, kad deklaruoja regionų vystymo svarbą.“
„Ne Savivaldybės verslas“
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas kritiškai vertina Savivaldybės pinigų leidimą oro uostui.
Ne vieną kadenciją anksčiau dirbęs miesto Taryboje V. Japertas tikina, jog oro uosto veikla „nėra būdinga Savivaldybei“. Prisimena, jog „kiek tęsiasi oro uosto įmonės istorija, tiek trumpi pakilimai lydimi dotavimu“.
„Ne tokiais metodais reikia dirbti, – sako jis. – Oro uostą reikia išsaugoti, neabejoju, jis gali turėti nišą rinkoje, bet tai ne Savivaldybės verslas, tai – komercinis objektas. Nemanyčiau, kad Savivaldybei pačiai reikėtų į jį kišti pinigus, neturint strateginio partnerio.
Jo nuomone, būtent partneris turėtų užsiimti oro uosto valdymu, dėlioti žaidimo taisykles, tartis dėl Savivaldybės prisidėjimo. Reikalingi profesionalai, kurie disponuoja krovinių pervežimo rinka, informacija, kompetencija.
„Jeigu nežinai, kokį tikslą nori pasiekti, tai toks pinigų seikėjimas yra tik gelbėjimasis iš nepavydėtinos situacijos, kosmetinis remontas, veiklos imitavimas“, – mano pašnekovas.
Valstybei nereikia?
V. Japertas įvardija ir pagrindinę Šiaulių oro uosto problemų priežastį. Savivaldybė nėra pajėgi jo išplėtoti, o „valstybės akys neįžvelgia Šiaulių oro uosto, kaip krovinių gabenimo centro, perspektyvos“.
Tai rodo ir Vyriausybės sprendimas šalies oro uostus sujungti į vieną ūkinį vienetą, už borto paliekant Šiaulių oro uostą.
„Bet mes patys nepateikėme savo tikslų, mūsų oro uosto nėra valstybės strateginiuose planuose. Nei aiškiai pasigarsinome, kas mes tokie, nei kokius tikslus keliame, tik blaškėmės – tai krovinius skraidinsime, tai keleivius“, – teigia V. Japertas.
Ar Šiaulių oro uostas yra reikalingas, jo nuomone, galėtų atsakyti arba valstybė, įtraukdama jį į nacionalinę plėtros programą, arba strateginis investuotojas.
„Bet per pastaruosius dvidešimt metų Šiauliai tik vis atsiduria kryžminėje ugnyje ir vis paaiškėja, jog kažkam daugiau reikia, kažkas vertas didesnio dėmesio, – sako V. Japertas. – Šiaulių ekonominio indėlio svarba vis lieka antrame plane.“
Kita vertus, jo žodžiais, Lietuva kaip logistikos valstybė pati nieko nepasiekė. Išskyrus Klaipėdos jūrų uostą, nesuformuota krovinių naujų srautų, kuriuos aptarnaujant, perskirstant savo vaidmenį galėtų atlikti ir Šiaulių oro uostas.
Po Savivaldybės „priedanga“
Miesto Tarybos narys Alfredas Lankauskas, buvęs miesto meras, gerai prisimena, kaip Lietuvai buvo išsaugotas Šiaulių oro uostas ir kokį vaidmenį čia suvaidino Savivaldybė.
Griuvėsiais galėjo likti aerodromas, kurio kilimo ir tūpimo takas pats ilgiausias Baltijos šalyse, tinkamas leistis didžiausiems orlaiviams.
„1993 metų rudenį, kai rusų kariuomenė išėjo, kilo klausimas, ką daryti su aerodromu? – prisimena eksmeras. – Lietuvos karinės oro pajėgos jo atsisakė.“
Turto perėmimas buvo užkrautas Savivaldybei, o įsteigtos oro uosto įmonės savininku iš pradžių tapo Susisiekimo ministerija. Bet ir ministerija po kurio laiko atsisakė – esą jokios komercinės perspektyvos nebus. Pasiūlė perimti oro uostą Savivaldybei.
„Tą ir padarėme, nors buvo aišku, kad vieni jo išvystyti nesugebėsime“, – sako A. Lankauskas.
Vyriausybė į prašymus padėti žiūrėjo skeptiškai. Bet „vieną gražią dieną“ įvyko Valstybės gynymo tarybos posėdis, kuris nulėmė Šiaulių oro uosto likimą.
„Posėdžiui vadovavęs tuometinis Prezidentas Algirdas Brazauskas, išlydėdamas mane, pasakė: „Mere, reikia viską padaryti, kad oro uostas būtų išgelbėtas, dirbkite, o mes padėsime“, – prisimena politikas.
Jis pabrėžia, jog tikroji Šiaulių oro uosto kryptis buvo karinis aerodromas, orientuojantis į transatlantinį aljansą – NATO. Tik Lietuva nenorėjusi to atvirai deklaruoti, nes geopolitinė situacija buvo sudėtinga.
„Todėl darbus teko daryti po Savivaldybės priedanga“, – sako A. Lankauskas. – Vyriausybės buvo pasiūlytas planas daryti rekonstrukciją, imant paskolą.“
Iš Savivaldybės – valstybei
Finansinę paramą galimybių studijai suteikė kai kurios Vakarų valstybės. Vyriausybė suteikė garantiją užsienio banko paskolai aerodromui pritaikyti pagal Vakarų standartus.
Konkursą laimėjo „Philips“ kompanija. Pastatytas skrydžių valdymo bokštas su modernia įranga, atsirado reikalinga infrastruktūra.
„Tikslas buvo įsteigti III kategorijos aerodromą pagal Tarptautinės aviacijos federacijos reikalavimus“, – sako A. Lankauskas.
1998 metų rugpjūčio pabaigoje oficialiai atidarytas, bet komerciškai neturėjo perspektyvos ir negalėjo grąžinti 27 milijonų svarų sterlingų kredito.
„Viskas linko į tai, kad greitai čia atsiras kariškiai. Taip ir įvyko, – sako A. Lankauskas. – „Slaptas“ perėmimo modelis buvo įgyvendintas.“
Buvo paskelbtas Šiaulių oro uosto bankrotas, kurį inicijavo tuometinė finansų ministrė Dalia Grybauskaitė. Oro uostas perėjo valstybei, po to – į Krašto apsaugos ministerijos balansą.
Bet civilinio oro uosto „dvasią“ dar nutarta palaikyti. Taip vėl įsteigta Savivaldybės įmonė – su mažai turto, bet su galimybe aptarnauti civilinius skrydžius.
Ką daryti?
A. Lankauskas paskutiniame Tarybos posėdyje nebalsavo už Savivaldybės garantijų suteikimą oro uosto įmonei.
„Susilaikiau, nes tokia rėmimo forma, kai nė nesvarstomi galimi veiklos modeliai, jau yra išsisėmusi – aišku, kad tą 1 milijoną eurų reikės grąžinti iš miesto biudžeto“, – sako politikas.
Jo nuomone, kai skrydžių yra tiek nedaug, kaip dabar, galėtų būti taikomas mobilios komandos modelis. Komanda būtų surenkama tik skrydžiams aptarnauti. Tokių pavyzdžių, politiko teigimu, yra kitų šalių nedideliuose oro uostuose.
„Kitas modelis – šios verslo rūšies privatizavimas – ne infrastruktūros, ne turto – tik verslo, – pabrėžia A. Lankauskas. – Verslininkai galėtų ateiti dirbti ir pagal mobilios komandos modelį.“
Dar vienas variantas – įsilieti į naują ūkinį subjektą, į kurį apjungti visi kiti šalies oro uostai.
„Taip Šiaulių oro uostas galėtų grįžti į šalies strateginių oro uostų sąrašą ir valstybė turėtų teisinį pagrindą jį remti, įteisinti kaip rezervinį, – mano A. Lankauskas. – Šiauliai, išsaugodami oro uostą krašto apsaugai, atidavė savo duoklę valstybei, ji galėtų dabar atiduoti savo duoklę miestui.“
Jono TAMULIO nuotr.
OBJEKTAS: Kad orlaivių aptarnavimo zona Šiaulių oro uoste būtų gyva, reikės ne kepurių – galvų.
TIKSLAS: „Svarbiausia dabar nenutraukti įmonės veiklos ir išlaikyti kolektyvą – tai minimum tikslas, – teigia Algirdas Ulčinas, Šiaulių oro uosto įmonės laikinasis vadovas. – O maksimum? Taip toli nežiūriu – apie tai turi galvoti savininkas – miesto Taryba.“
VERSLAS: Vidmantas Japertas, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, sako, jog ne Savivaldybės funkcija – oro uoste verslu užsiimti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KRYPTIS: Alfredas Lankauskas, buvęs miesto meras, tikina, jog apsisprendus Šiaulių oro uostą išsaugoti, nuo pat pradžių tikroji kryptis buvo karinis aerodromas: „Tik darbus teko daryti po Savivaldybės priedanga.“
Daugiau: paskola verslui
