Naujausios
Migracija smukdo Europos miestelius
Vakar viešnagę Joniškio rajone, Žagarėje, baigė 27 Europos šalių kaimiškųjų bendruomenių chartijos (toliau – Chartija) nariai. Šalių bendradarbiavimą skatinančio renginio dalyviai Lietuvą prisimins kaip nuoširdžių žmonių ir klestinčios gamtos kraštą.
„Nors Chartija jungia skirtingas šalis, turime bendrų problemų. Nuo migracijos kenčia visi Europos mažieji miesteliai“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Europos kaimiškųjų bendruomenių chartijos prezidentas Karl Grammanitsch (Austrija).
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Pristatė kulinarinį paveldą
„Ar pas jus visada taip lyja?“ – kraipė galvas Kipro atstovai.
Šis klausimas kilo daugeliui Europos šalių kaimiškųjų bendruomenių chartijos narių, kuriuos lietuviškos liūtys per vieną dieną spėjo išprausti bent tris keturis kartus.
Lietus lydėjo penktadienį renginį pradėjusią eiseną, grasino pasivaikščiojimo po miesto kultūrinius bei gamtos objektus metu, „šventino“ ir skubančius į konferenciją bei vakare – į kulinarinio paveldo vakarienę prie Žvelgaičio ežero.
Kiekviena šalis dalyvė parodė išmonę pristatydama savo maisto gaminius ir patiekalus.
Komandos pjaustė, raikė ir ant stalų dėliojo duoną, kiaulienos ir avienos dešras, devynias galybes karvių, ožkų sūrių.
Lietuviai svečiams paruošė šakočių, kurių vienas buvo čia pat gaminamas, balto varškės sūrio, šerno kumpio, šilkinės košės su spirgais.
Nuo aitvarų iki „folkšoko“
Šeštadienį svečiai, padedami meistrų iš Kauno, Šiaulių ir Telšių, gamino ir į dangų skraidino aitvarus, papuoštus savo kraštą reprezentuojančiais simboliais, spalvomis.
Svečiai turėjo galimybę patirti pavasarį Žagarėje vykusio Fringe (paribio – aut. past) festivalio dvasią, aplankydami puodų namo savininko Edmundo Vaičiulio medžio dirbtuves, gamindami kaliauses fabrikėlyje pas tautodailininkę Aušrą Petrauskienę, susipažindami su Žagarės lėlių teatru, apžiūrėdami instaliacijas buvusioje pieninėje.
Į bendrą šokių ratelį kvietė „folkšoko“ programa, pristatytas lietuvių folkloras. Surengta ekskursija Tyrelio pelkėje, aplankytas Kryžių kalnas.
Migracija paliečia visos Europos miestelius
Didžiajame 28 šalių susitikime jaunimo atstovai diskutavo apie klimato kaitą bei maisto švaistymą, paplitusį išsivysčiusiose šalyse.
Jaunuoliai pasirašė pasižadėjimą tausoti gamtą, kiekvienas jį patvirtino savo parašu ant sukurto simbolinio vyšnios medžio.
Kiti Chartijos nariai klausėsi Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorės Vilmos Daugalienės apžvalgos apie šalies kaimuose ir miesteliuose nuveiktus darbus, finansuotus Europos Sąjungos lėšomis.
Daugiausia 2007–2013 metų laikotarpiu buvo suremontuota bendruomeninių pastatų – 596, sutvarkytos 562 viešosios erdvės, renovuota daugiau kaip 70 sakralinio paveldo objektų. 2014–2020 metų laikotarpiu išskirtinis dėmesys bus skiriamas darbo vietoms kurti ir jauniems žmonėms pritraukti į kaimo vietoves, nes dabar matomas atvirkštinis procesas – visi nori iš ten išvykti.
Akcentuota, kad migracija yra daugelio Europos šalių problema. Vienur žmonių srovė išteka, kitur – plūsta be sustojimo.
„Visi mažieji miesteliai kenčia, nes jaunimas išvyksta į didžiuosius miestus, kur daugiau pasirinkimo galimybių, išbandymų“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Chartijos prezidentas, Austrijos Lasee miestelio, turinčio 3,5 tūkstančio gyventojų, meras Karl Grammanitsch.
Apie pabėgėlius
Ne mažiau aktuali šiandien tampa pabėgėlių problema. Austrijos atstovas pasakojo, kad jo vadovaujamas miestelis artimiausiu metu turėtų priimti 80 pabėgėlių. Juos žadama apgyvendinti tuščiuose buvusiuose karinio miestelio pastatuose.
20 iš atvyksiančių žmonių – aktyvūs jaunuoliai, kuriems dar nežinoma, ką bus galima pasiūlyti, kuo užsiimti.
K. Grammanitsch supranta, kad dalis žmonių nerimauja dėl prieglobsčio ieškančiųjų religijos.
„Į Austriją ir taip kasdien atvyksta po 300 migrantų. Tai yra didžiuliai skaičiai“, – sakė Chartijos prezidentas.
Lietuva turi nuostabią gamtą
Kalbėdamas apie savo vadovaujamą organizaciją K. Grammanitsch atkreipė dėmesį, kad tarpusavyje bendraudami 28 šalių atstovai praplečia mąstymą, daugiau sužino, pažįsta kaimynus, nes susitikimų metų apgyvendinami pas vietinius žmones, o ne „Kempinski“ viešbutyje“, pamato realų gyvenimą.
Žagarės svečius taip pat priėmė apie 30 vietos gyventojų šeimų.
„Čekija ir Slovakija – greta Austrijos, bet skirtingai gyvename, – pažymėjo K. Grammanitsch. – Rytų europiečiai nuo Vakarų skiriasi entuziazmu, nuoširdumu. Štai lenkai, atvykę į vieną organizuotą susitikimą, noriai dalyvavo teatro, šokių užsiėmimuose, o prancūzams kilo klausimų, kodėl jie tai turėtų daryti, nors vėliau visi dirbo kartu.“
Chartijos prezidentas pažymėjo dar vieną skirtumą: Pietų Europos šalyse daug šiukšlių tiesiog gatvėse, žmonės to nebepastebi, o Lietuvoje, Latvijoje – švaru, tvarkinga.
„Jūs turite nuostabią, „topinę“ gamtą. Tai didžiuliai ištekliai. Žmonės, saugokite juos“, – ragino svečias.
Užmegzti ryšiai duoda vaisių
Gamta džiugino ir iš Suomijos Kannus miesto atvykusį Jarmo Matintalo. Lietuvoje lankęsis žiemą, jis labai norėjo pamatyti vasaros grožį.
Mokyklos direktoriumi dirbantį J. Matintalo su Joniškio rajonu sieja seni ryšiai.
Jo vadovaujama įstaiga bendradarbiauja su Joniškio žemės ūkio mokykla. Į Suomiją vyksta praktiką atlikti mokiniai iš Joniškio rajono. Bendradarbiaudami kartu su suomiais joniškiečiai derina žemės ūkio mokyklų programų lygmenį, kad studentai būtų geriau parengiami.
Per Chartiją ryšius mezga ir Žagarės regioninio parko direkcija bei Žagarės gimnazija, kuri turėjo keletą bendrų projektų su Italijos, Maltos, Ispanijos, Portugalijos, Airijos švietimo darbuotojais.
Susitikimuose diskutuota apie itin gabių ir atsiliekančių vaikų mokymo problemas, gamtos poveikį ugdymo procesui.
Glaudūs kultūriniai ryšiai užsimezgę su Kandavos (Latvija) atstovais. Latvių grupės koordinatorė Iveta Grunde pasakojo, kad keičiamasi meno kolektyvais. Per Chartiją jie susirado bičiulių Vengrijoje, ten jau dvejus metus vyko koncertuoti.
Tikslas – skatinti integraciją
Europos kaimiškųjų bendruomenių chartija įsikūrė 1998 metais ir jungia mažus miestelius iš Europos Sąjungos šalių, turinčius iki 5000 gyventojų. Žagarė į Europos kaimiškųjų bendruomenių chartiją buvo pakviesta 2007 metais.
Chartijos tikslas – skatinti Europos integracijos procesus, suburti įvairių kartų europiečius, organizuoti mainus, kooperuotis daugelyje veiklų.
Keliones į susitikimus kompensuoja ES ir vietos savivaldybės. Žagarė yra bene vienintelis miestas Chartijoje, kuris neturi savo biudžeto, todėl finansavimo prašoma iš Joniškio rajono savivaldybės.
Autorės nuotr.
PROBLEMA: Chartijos prezidentas, Austrijos Lasee miestelio, turinčio 3,5 tūkstančio gyventojų, meras Karl Grammanitsch sako, kad migracija palietė visų Europos šalių mažuosius miestelius.
SVEČIAI: Į Žagarę suvažiavo 27 Europos šalių mažųjų miestelių atstovai.
LIETUS: Svečius žagarėje ne kartą išprausė lietus.
AITVARAS: Kiekvienos šalies atstovai kūrė savo aitvarus.
BANDYMAS: Paleisti į padangę aitvarą – ne taip paprasta.
LENKIJA: Lenkų atstovių gera nuotaika liudija, kad idėjų aitvaro papuošimui jos turi.
BIČIULIAI: Latvijos grupės koordinatorė Iveta Grunde pasakojo, kad per Chartiją susirado bičiulių Vengrijoje, ten jau dvejus metus vyko koncertuoti, o su Joniškio rajonu bei Žagare latvius sieja dar senesni laikai.
BULGARIJA: Kulinariniam vakarui kruopščiai ruošiasi bulgarės.
SPALVINGUMAS: Kulinariniame vakare su spalvingais rūbais pasipuošusiais Rumunijos atstovais daugelis norėjo nusifotografuoti.
NUOTAIKA: Renginio dalyvius lydėjo gera nuotaika.
SUSIDOMĖJIMAS: Chartijos šalių atstovai domėjosi informacine medžiaga apie Žagarę.
