Naujausios
Naisiuose ši Mezgimo šventė vyko jau vienuoliktą kartą. Vietos moterų sukurtas mezgėjų klubas „Šilkelis“ pernai buvo subūręs šalies gražiadarbes nerti spalvingus kvadratukus žirgo statulos drabužiui, o šiemet dalyvės paragintos nerti ir megzti pagalvėles. Mezgėjos kilniam tikslui pristatė 21 žaismingą pagalvėlę. Šventės dalyviai balsavo už labiausiai patikusias pagalvėles, o penkias originaliausių pagalvėlių autores siūlais apdovanojo „SP krautuvėlės – siūlai kūrėjoms“ savininkė Stefa Pagojutė. Po šventės visos pagalvėlės iškeliavo į Naisių bibliotekoje vyksiančią parodą, o lygiai po mėnesio bus padovanotos Šiaulių regione vienijančios asociacijos „Šiaulių lietaus vaikai“ vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų.
Pasak akcijos sumanytojos, Naisių mezgėjų klubo „Šilkelis“ vadovės Linos Vaičiuvienės, numegzdamos ar nunerdamos pagalvėlę mezgėjos išreiškė palaikymą ypatingų vaikų šeimoms.
Mezgimo šventės metu taip pat vyko Naisių mezgėjų klubo narės Vilmos Peleckienės megztų ir nertų rūbelių anūkei paroda „Nuo gimimo iki 1 metukų“. Gražiadarbė papasakojo, kas mėnesį sukurdavusi po rūbelį anūkei – ir taip iki vienų metukų. Dabar ponios Vilmos anūkėlei jau pusantrų metų, tačiau kai kurie mezginiai mažylei vis dar tinka.
„Užauginau du sūnus ir vis pasvajodavau apie mergytę. Laimė nusišypsojo“, – žavingai šypsosi V. Peleckienė. Megzti ją prieš daugelį metų išmokė Šiaulių Medelyno mokyklos darbų mokytoja – šio mielo užsiėmimo Vilma taip ir nepamiršo.
Mezgimo šventėje dalyvavo ir Kelmės rajono Šaukėnų mezgėja Audronė Adomaitienė. Darbštuolė atsivežė vąšeliu nertų servetėlių ir įvairiausių indelių, skirtų daiktams susidėti. Čia pat veikė ir Šaukėnų kultūros ir amatų skyriaus rankdarbių būrelio „Mezgu rezgu“ mezginių paroda. Moterų sukurtų darbų įvairovė – nuo riešinių iki makrame pintų papuošalų, rankinių, pagalvių, staltiesėlių ir interjero detalių.
Su dviem Angoros triušiais ir vilnos verpimo rateliu į renginį Naisiuose atvyko kaunietė Žydrė Bušmienė. Namuose ji augina kelias dešimtis „vilnonių“ triušių – iš jų vilnos suverpti siūlai, o paskui ir numegzti drabužiai ne tik labai šilti, bet ir vieni lengviausių – Angoros triušio vilna laikoma ploniausia, todėl ir lengviausia pasaulyje.
„Mezgimas ir verpimas pristabdo beprotišką mūsų gyvenimo ritmą ir leidžia pabūti su savo mintimis ramybėje“, – sakė Jurgita Siliūnienė, kartu su Irina Sudajeva ir Ž. Bušmiene vedusi edukaciją „Angoros kelias nuo triušio iki siūlo“. Visos šios moterys pačios augina angorinius triušius, juos kerpa, verpia iš jų siūlus ir mezga iš jų.
Prie megztų ir nertų drabužių mainytuvių-atiduotuvių it įkirptos sukosi darbštuolės Aušra Jurgaitienė ir Vanda Juozaitienė – darbo būta iki kaklo. Mezgėjoms nebetarnaujantys rūbai atrado naujus savininkus, buvo suteikta galimybė ne tik padovanoti savo, bet ir išsirinkti sau drabužėlį. Po šventės liko tik keli neišmainyti mezginiai.
Šiemet mezgimo šventę padėjo organizuoti Naisių bibliotekos šeimininkė Aurima Ramanauskienė, todėl visi renginio dalyviai turėjo galimybę dalyvauti jos edukacijoje „Pasigamink knygai skirtuką“. Mezgimo viešumoje dienos proga skirtukai buvo gaminami iš siūlų, su galimybe užsirašyti knygų mylėtojo sentenciją.
Renginio svečius linksmino Šiaulių pagyvenusių žmonių asociacijos ansambliai „Rudens žiedai“ ir „Šaltinėlis“. Tai pačiai asociacijai priklausanti kapela „Linksmieji senjorai“ smagiomis melodijomis privertė renginio svečių kojas kilnotis.
Susirinkusieji žaidė žaidimus su siūlų kamuoliais, kas pirmiau apraizgys savo komandas arba kas daugiau siūlų perneš su šaukštu ir sumėtys į krepšius.
„Kasmet per Mezgimo viešumoje dieną galime kartu su visos Lietuvos mezgėjomis pajusti mezgimo bendrystės jausmą, pasidalyti mezgimo raštais, įkvėpti kitus megzti ir taip populiarinti šį seną amatą“, – sakė „Šilkelio“ vadovė ir mezgimo šventės sumanytoja L. Vaičiuvienė. Ji dėkoja mezgėjoms už meilę, įmegztą į pagalvėles vaikams.
Praėjusį savaitgalį visame pasaulyje buvo švenčiama Mezgimo viešoje erdvėje diena, kuomet mezgėjos išeina į gatves su siūlais ir virbalais, taip skelbdamos aplinkai, kad šis senas amatas dar gyvas, dar populiarus ir poreikis megzti niekur nedingęs.
