Naujausios
Merginai iš miestelio atsiveria Lietuva ir pasaulis
21-erių Izabelė Visockaitė iš Žagarės (Joniškio rajonas) stengiasi aprėpti viską, ką duoda gyvenimas. Ji spėja derinti studijas Šiaulių universitete ir repeticijas muzikinėje grupėje, o gruodžio pradžioje debiutavo „Domino“ teatro spektaklyje „Bus sunku“. Merginai iš mažo miestelio atsiveria Lietuva ir pasaulis.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Kartu su profesionalais
Izabelė Visockaitė spektaklyje „Bus sunku“ jau vaidino Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje, Marijampolėje, Panevėžyje...
Prieš išeidama į sceną ji ištiesia rankas į šalis, įkvepia oro ir žengia pirmyn. Kai pasineria į spektaklio atmosferą, niekas daugiau nesvarbu. Ji tuo metu – aikštinga, išlepinta dukra Džulija, įsimylėjusi 22 metais vyresnį vyrą, kurį norėtų parsivesti į tėvų namus.
Komedijoje Šiaulių universiteto estrados meno trečio kurso studentė sukasi kartu su profesionaliais aktoriais: Sauliumi Sipariu, Sakalu Uždaviniu, Juste Zinkevičiūte ir kitais.
„Esu laiminga, galėdama kartu su jais vaidinti. Tai didžiulė sceninė patirtis. Vyresnieji mane vadina „dukryte“. Taip ir jaučiuosi", – sako 21-erių metų iš Žagarės kilusi mergina, kurią, gabią studentę, vaidinti pasikvietė režisierius Adolfas Večerskis, ne kartą viešėjęs Žagarėje, vaidinęs spektakliuose per Vyšnių festivalį.
Vien gruodžio mėnesį Izabelės laukia 23 spektakliai skirtinguose Lietuvos miestuose.
Ant lagaminų
Merginos gyvenimas vyksta ant lagaminų, nuolat persėdant iš vieno autobuso į kitą, iš vieno traukinio į kitą. Sako yra buvę, kai nežinojo, kur nakvos.
Dėl įtempto repeticijų ir spektaklių grafiko studentei teko praleisti nemažai paskaitų. Ji džiaugiasi, kad dėstytojai universitete palaiko ir nepriekaištauja.
Repeticijos, prasidėjusios spalio mėnesį, vykdavo Vilniuje beveik kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio.
„Dirbdavome nuo ryto iki popietės ar vakaro. Režisierius Adolfas Večerskis – griežtas, bet geras ir teisingas vadovas. Jis reikalavo gerai išmokti tekstą, o toliau veiksmas scenoje gimdavo natūraliame santykyje su kitu žmogumi, vaidinančiu partneriu“, – pasakojo Izabelė.
Tekstus Izabelė mokėsi važinėdama autobusais, per pertraukas tarp paskaitų.
Estrados meno specialybės studentė dar dainuoja grupėje žemaitišku pavadinimu „Liūts, mergiala ė dvė žovis“, kurią sudaro keturi muzikantai ir vokalistai: Austėja Gendvilaitė, Izabelė Visockaitė, Severinas Norgaila ir Marius Tarasevičius. Pavadinimas gimė pagal grupės narių zodiako ženklus.
Kolektyvas, susibūręs maždaug prieš dvejus metus, iš pradžių dainavo vien žemaitiškai, nes kolektyvo sumanytoja Austėja – kilusi iš Plungės. Tačiau vėliau, paakinti Izabelės mamos, žagarietės režisierės ir vietos kultūros centro direktorės Aidos Visockienės, paįvairino repertuarą kitokiomis dainomis.
Atrinko iš 40 pretendentų
Kad nebūtų per maža, praėjusią vasarą Izabelė Visockaitė 2,5 mėnesio praleido Italijos kurortinėje vietovėje prie Gardos ežero, kur dirbo fitneso ir zumbos trenere.
Mergina sako ten patekusi netikėtai, tarsi per adatos skylutę. Ji labai norėjo aplankyti Italiją. Ir kartą ieškant, kur galėtų per atostogas užsidirbti pinigų, žvilgsnis užkliuvo už skelbimo, kviečiančio dalyvauti konkurse dėl animatoriaus vietos Italijos kurorte.
Izabelė užsiregistravo. Atranka vyko Vilniuje.
„Atvykusi nurodytu adresu ilgai mindžikavau kitoje gatvės pusėje, stebėdama, kokie žmonės ateina ir išeina. Nerimavau, kad neapgautų, nes girdime visokių negerų istorijų. Tačiau po kiek laiko pasiryžau įeiti,“ – prisimena studentė.
Olandų firmos atstovai I. Visockaitę, vienintelę iš 40 pretendentų iš visos Lietuvos, atrinko mokymams, kurie savaitę truko Olandijoje. Ten mergina mokėsi fitneso ir zumbos. Per mokymus dalis žmonių dar „išsisijojo“, tačiau lietuvaitė liko ir buvo pasiųsta dirbti prie Gardos ežero Italijoje.
Pasiūlymas – į Dubajų
Dienos lėkė šuoliais. Iš ryto turistams, atvykusiems į kurortą, ji vesdavo jogos užsiėmimus, vėliau vykdavo vandens zumbos treniruotė. Po jos – zumba sausumoje.
„Užsiauginau tokius raumenis ant kojų ir rankų, kokių niekada neturėjau,“ – juokiasi žagarietė.
Ji su kitais animatoriais organizuodavo diskotekas vaikams, vakarinėje programoje grodavo pianinu ir dainuodavo.
„Ten tokie šilti, malonūs žmonės. Būdavo, vaikai laiškus man neša. Jei vienas apkabina, tai visas būrys subėga ir aplink sukimba. Vaikų tėvai ir dovanų įteikdavo,“ – pasakoja mergina.
Kad Izabelei Italijoje sekėsi puikiai, įrodo prieš porą savaičių gautas tos pačios olandų firmos laiškas–kvietimas dirbti animatore Dubajuje. Mat ji tarp visuose Italijos kempinguose dirbusių animatorių pateko į geriausiųjų penketuką.
Bet Dubajus palauks, nes kol kas svarbiau studijos ir vaidyba spektaklyje.
Scenoje buvo nuo mažens
Izabelė scenoje – nuo mažens. Žagariečiai dar pamena ją, vos kelerių metų, aprengtą simpatišku zuikiu, prie salės durų pasitinkančiu ateinančius žiūrovus. Vėliau mama režisierė Aida Visockienė dukrai skirdavo vaidmenis pačios statomuose spektakliuose pagal Moljero, Kazio Sajos, Žemaitės ir kitų autorių kūrinius. Vienur ji būdavo tarnaitė, kitur – pagrindinio veikėjo dukra. Vaidmenys sudėtingėjo.
Maištinga ir kūrybinga paauglė dar spėjo lankyti Meno mokyklą, giedojo sakraliniame ansamblyje, Žagarėje buvo įkūrusi savo šokių grupę, dainuodavo.
Bebaigdama mokyklą už aktyvią veiklą ji buvo apdovanota rajone minint Kultūros darbuotojų dieną.
Jaunimui labiausiai trūksta darbo
Izabelė apgailestauja, kad mažuose miesteliuose jaunimo nelieka. Grįžus į Žagarę, ji atrodo vis tuštesnė. Tačiau žmonėms trūksta darbo, ir jie išvažiuoja.
Kalbėdama su bendraamžiais ji pastebi, kad dauguma planuoja išvykti į užsienį dėl vienos priežasties: jei baigę studijas savo šalyje negaus gerai apmokamo darbo.
Tačiau mergina, dalyvaujanti Europos mažųjų miestelių chartijos, kuriai priklauso Žagarė, veikloje, sako, kad panašios tendencijos ir svetur. Jaunimas, gyvenantis mažuose miestuose, bando savęs ieškoti, realizuoti erdvesnėje aplinkoje.
Iš mažo miestelio – ne prastesni
Izabelė nori padrąsinti kitus iš provincijos kilusius jaunuolius siekti savo tikslų – studijuoti, ieškoti iššūkių, bandyti laimę ir niekada nesakyti: „Ai, tai ne man“.
„Pati seniau abejodavau, kaip mane iš mažo miestelio priims. Reikia pakeisti mąstyseną, savo požiūrį, labiau pasitikėti savimi. Supratau, jog kartais mes patys sau atrodome prastesni, menkesni nei aplinkiniams,“ – sako I. Visockaitė.
Kaip ji įsivaizduoja savo ateitį baigusi studijas universitete? Izabelė nuoširdžiai atsako nežinanti, kas bus. Gyvenimas jai šiuo metu žeria staigmenas ir iššūkius, kurių nepriimti ji negali.
Vidos URBONIENĖS nuotrauka
GRUPĖ: Izabelė Visockaitė (kairėje) kartu su Austėja Gendvilaite (dešinėje) ir dar dviem vaikinais dalyvauja muzikos grupėje „Liūts, mergiala ė dvė žovis“.
Autorės nuotr.
DEBIUTAS: Izabelė Visockaitė debiutavo „Domino“ teatro spektaklyje „Bus sunku“, suvaidindama aikštingą pedagogo dukrą.
SCENOJE: Izabelė (pirma iš kairės) beveik užaugo Žagarės kultūros centro scenoje.
NUGALĖTOJAI: Praėjusiais metais Izabelė Visockaitė kartu su joniškiečiu Broniumi Zastarskiu, sušokę tango, tapo nugalėtojais pirmą kartą rajone organizuotame netradiciniame šokių konkurse „Šok su senjoru“.
Nuotrauka iš facebook tinklapio
ŠOU: Italijoje Izabelė dainuodavo įvairiose šou programose.
