Merai nepakėlė rankų už didesnę rinkliavą

Merai nepakėlė rankų už didesnę rinkliavą

Merai nepakėlė rankų už didesnę rinkliavą

Šiaulių regiono plėtros taryba antrą kartą atmetė regiono atliekų tvarkymo plano 2009— 2018 metams projektą. Merų pasipiktinimą sukėlė rinkliavos prognozės. ŠRATC siūlo jau per artimiausius penkerius metus rinkliavą didinti beveik iki 90 litų.

Rūta JANKUVIENĖ

ruta@skrastas.lt

Rinkliavos šuoliai

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) užsakymu planą rengė UAB „Ekobaltas“. Plano rengėjų rekomenduojami rinkliavos dydžiai — įspūdingi.

Šiaulių regione atliekų tvarkymo paslauga teikiama 95 procentams atliekų turėtojų. Apskrityje vienam gyventojui rinkliava vidutiniškai sudaro 58,75 lito, rekomenduojama, kad turėtų būti 60 litų. Toliau kasmet rinkliavą siūloma didinti penkiais šešiais litais. 2014 metais — šis „pagalvės mokestis“ jau pašoktų iki 88 litų, o planuojamo periodo pabaigoje — iki 90 litų.

Nuo 2011 metų planuojama įvesti ir sąvartyno mokestį, kuris per trejus metus nuo 20 litų už toną padidėtų iki 40 litų, o periodo pabaigoje — iki 50 litų.

„Ekobalto“ bendrovės direktorius Jonas Motiejūnas bandė Tarybos narius įtikinti, jog rinkliavos didėjimas neišvengiamas. Pirmiausia dėl planuojamų milžiniškų investicijų. Jos siektų beveik 100 milijonų litų. Tai būtų ne vien ES paramos pinigai. Privataus kapitalo investicijų planuojama — 17 milijonų litų, nuosavų ŠRATC lėšų — 20 milijonų litų, valstybės biudžeto — beveik 7 milijonai litų.

Planą koregavo privati iniciatyva

Iki 2012 metų turi būti įrengta Auštrakių regioninio sąvartyno antroji sekcija, o regione — keturios kompostavimo aikštelės. Kompostuojamos būtų ne tik žaliosios, bet ir kai kurios virtuvės atliekos. Taip pat planuojamos įrengti devynios didelių gabaritų atliekų aikštelės bei regioniniai mechaninio atliekų apdirbimo įrenginiai.

Iš atliekų numatoma išgauti biodujas, o degias atliekų frakcijas deginti. Šie atliekų tvarkymo būdai plane atsirado privačių investuotojų iniciatyva.

Biodujų gamyklą Šiauliuose pasiūlė statyti verslininkas Dirkas Cvikas, „Baltik vairo“ generalinis direktorius. Iniciatyvą degias atliekų frakcijas deginti rodo bendrovė “Akmenės cementas“

Vakar biodujų gamyklos statybą Taryba jau nusprendė įrašyti į Regiono plėtros planą. Tai būtina sąlyga statybai gauti ES paramą.

„Šiaulių kraštui“ miesto vicemerė Daiva Matonienė sakė, jog verslininkas siūlo gamyklą statyti Šiaulių industriniame parke. Numatomas lėšų poreikis 25 milijonai litų, planuojama ES ir kita užsienio valstybių parama — 17,5 milijono litų, privačios lėšos — 7,5 milijono litų. Gamykla būtų pastatyta 2011 metais.

Gąsdino baudomis ir privačiu kapitalu

Regiono atliekų sistemos infrastruktūros bazinė plėtra turi būti baigta iki 2013 metų. Pagal strateginius valstybės planus 2013 metais turi būti rūšiuojama ir perdirbama 50 procentų buitinių atliekų.

J. Motiejūno teigimu, Aplinkos ministerija jau svarsto, kaip baus už neūkiškumą, strateginių planų nevykdymą. Esą baudas gali tekti mokėti iš savivaldybių biudžetų, nes savivaldybės yra atsakingos už atliekų tvarkymą teritorijose.

Plano rengėjas neslėpė skeptiško požiūrio į privataus kapitalo dalyvavimą atliekų tvarkymo projektuose: „Klausėme biodujų gamyklos statytojo, kaip priims mūsų atliekas? Sakė, reikės mokėti“.

Anot J. Motiejūno, dėl privataus kapitalo atliekų tvarkymas tik brangs.

„Tai ar turime grįžti prie marksizmo?“ — pasipiktino tokiu plano rengėjų požiūriu į privataus ir viešo kapitalo bendradarbiavimą Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis.

Kelmės rajono meras Kostas Arvasevičius klausė, kodėl žaliųjų atliekų tvarkymas įskaičiuojamas į rinkliavą? Anot jo, šias atliekas galima siūlyti ūkininkams. Be to, kaimų gyventojai jas patys tvarko.

Tarybos narys Vidmantas Japertas ŠRATC-ą kaltino nesugebėjimu savo planų viešinti, nesuinteresuotumu pritraukti investuotojų. Jis siūlė pripažinti, jog savivaldybės, būdamos ŠRATC steigėjos ir dalininkės, iš esmės nesugeba centro veiklos kontroliuoti. Anot V. Japerto, būtina pareikalauti vadovo Regimanto Vėgelės atsakomybės.

Citata

Per artimiausius penkerius metus rinkliavą siūloma didinti beveik iki 90 litų.

APETITAS: Regiono plėtros tarybos narius nustebino ŠRATC planai kasmet didinti rinkliavą, kol ji pasieks kone šimtą litų.

 

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.