Menininkas Antanas Adomaitis atsisakė Akmenės garbės piliečio apdovanojimo

Ksenijos ROHACHOVOS nuotr.
„Mano darbų kiekis yra per menkas šitiems apdovanojimams“, – sakė menininkas Antanas Adomaitis, grąžindamas Akmenės garbės piliečio apdovanojimą.

Vasario 16-ąją Naujosios Akmenės kultūros rūmuose vykusiame iškilmingame Valstybės atkūrimo dienos minėjime apdovanoti labiausiai nusipelnę Akmenės kraštui asmenys.

Akmenės rajono savivaldybės tarybos sprendimu, šių metų Akmenės garbės piliečio vardas buvo suteiktas Akmenės krašto menininkui, skulptoriui, tapytojui, akmenskaldžiui Antanui Adomaičiui už išskirtinį indėlį į Akmenės rajono kultūros ir meno plėtrą, įamžinant Akmenės krašto istorinį savitumą meninėje kūryboje.

„Šis žmogus pasižymi nepaprastu talentu, jo įvairiapusiškumas matomas per jo darbus tapyboje, akmens skulptūrose, medžio drožyboje, parašytuose tekstuose. Jo darbai yra pripažinti ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje, o tai padeda Akmenės vardui sklisti po visą pasaulį“, – šiais žodžiais scenoje buvo pristatytas Garbės pilietis.

Bet Akmenės rajono mero Vitalijaus Mitrofanovo užkabintą medalį A. Adomaitis grąžino.

„Mano darbų kiekis yra per menkas šitiems apdovanojimams, – sakė menininkas, pabrėždamas, kad daug jo svajonių, idėjų liko neįgyvendinta. – Kodėl mano nuveiktų darbų kiekis toks mažas? Todėl kad iš tikrųjų nepakankamai turėjau talkininkų.“

„Turbūt charizma per menka ar kas, kad man nepavyko sudominti rajono valdžios žmonių gražesnėmis, didingesnėmis idėjomis. Kai kuriuos darbelius man pavyko įgyvendinti ir iš tiesų esu dėkingas rajono valdžiai, bet tai yra per daug menki, kad aš rankose laikyčiau šį apdovanojimą“, – tęsė menininkas.

A. Adomaitis kalbėjo apie visą rajono vaizdinį: turėtų būti gražus ne tiktai Akmenės miestas, bet visas rajonas. Menininkas vardijo problemas: architektūrinio paveldo, istorinių miestų aplinkos, senųjų dvarų nykimą. Jo teigimu, tautodailininkų, meno žmonių kūrybinis palikimas kol kas nesurado vietos, o muziejaus patalpos liko tokios, kokios buvo „dviejų asmenų sutvertos, Songailos ir Izenbeko, niekas nepasikeitę“.

„Iš tikrųjų, mes, vyrai ir moterys, esame per mažai padarę, kad priimčiau šitą apdovanojimą“, – apibendrino A. Adomaitis.

V. Mitrofanovas dar bandė sugrąžinti apdovanojimą: „Visų pirma, apdovanojimas yra Tarybos narių. Gerbiamas Antanai, jūs kalbėjote apie svajones. Žinote, kokia svajonė mano yra? Pastatyti dangoraižį.“

„Jūs paminėjote, kad išsipildė jūsų svajonės, bet neišsipildė visos, Matot, kai kurios, pripažįstat? Pripažįstat. Aš turiu tiek svajonių ir žinau, kad jų neįgyvendinsiu, – bandė padėtį taisyti meras. – Ir aš mąstau ir galvoju apie dangoraižį – ne tą, kuris nuo pamato statomas, mes galime statyti jausmų dangoraižį, mes galime statyti draugystės dangoraižius, mes galime statyti vienybės dangoraižius, va, čia, kur esame, visi vieningi. Ir šitie žmonės, kurie laukia eilėje, kad jus pasveikintų, irgi vertina tai, ką jūs padarėte ir dėl ko darėte. O svajones pildykime kartu, bet tikrai mes jų visų neišpildysime.“

A. Adomaitis atsakė nesiruošęs statyti dangoraižio ir kvietė sekti Vasario 16-osios signatarų pavyzdžiu: pasiraitoti rankoves ir rimtai kurti valstybę.

Šventėje įteikti ir trys ženklai „Už nuopelnus Akmenės rajonui“.

Raimondas Dievinas, ilgametis kultūros, švietimo darbuotojas, įvertintas už Akmenės krašto vardo garsinimą, svarų indėlį ir nuolatinę veiklą kuriant Akmenės rajono gyventojų kultūrinę bei dvasinę gerovę.

Aldona Tenienė, ilgametė kultūros darbuotoja, tautodailininkė, apdovanota už Akmenės krašto garsinimą ir svarų indėlį kultūros srityje bei dalyvavimą tautodailės parodose.

Judita Bernotaitė, ilgametė pedagogė, užsienio kalbos (anglų) mokytoja, pagerbta už ypatingus pasiekimus profesinėje veikloje, ugdant jaunąją Akmenės krašto kartą.

Renginyje koncertavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, Jurgis Brūzga.